Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Koriakų apygarda rus Корякский округ koriak Чав чываокруг arba Koriakija rus Корякия speciali teritorija Rusijos rytuose
Koriakų autonominė apygarda
Koriakų apygarda (rus. Корякский округ, koriak. Чав’чываокруг) arba Koriakija (rus. Корякия) – speciali teritorija Rusijos rytuose, Kamčiatkos krašto šiaurėje, tarp Ochotsko ir Beringo jūrų. Administracinis centras – Palana.
| Koriakų apygarda Корякский округ Чав’чываокруг | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Laiko juosta: (UTC+12) ------ vasaros: (UTC) | |||||||
| Valstybė | Rusija | ||||||
| Kraštas | Kamčiatkos kraštas | ||||||
| Administracinis centras | Palana | ||||||
| Rajonų skaičius | 4 | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų, koriakų | ||||||
| Įkūrimo data | 1930 m. | ||||||
| Gyventojų | 17 581 | ||||||
| Plotas | 292 600 km² | ||||||
| Tankumas | 0,06 žm./km² | ||||||
| Vikiteka | Koriakų apygardaVikiteka | ||||||
Geografija
Apygarda išsidėsčiusi Kamčiatkos pusiasalio šiaurėje bei gretimai esančioje žemyno dalyje. Be to, Koriakų apygardai priklauso Karagos sala. Paviršius kalnuotas: šiaurės rytuose stūkso Koriakų kalnyno dalis (aukštis iki 2562 m, Ledianajos kalnas), šiaurėje – , skiriantis pelkėtus Penžinos ir Parapolio slėnius, pietuose – Vidurinio kalnagūbrio šiaurinė dalis. Krantai šiaurės rytuose vingiuoti, kiti – mažai vingiuoti, žemi. Didžiausios įlankos: , , . Ilgiausia upė – Penžina.
Klimatas subarktinis. Sausio vidutinė temperatūra nuo -24 °C iki -26 °C, liepos +10–14 °C. Per metus iškrinta 300–700 mm kritulių. Visoje teritorijoje paplitęs daugiametis įšalas. Būdingi tundros ir miškatundrės kraštovaizdžiai, auga žemaūgės pušys, alksniai, beržai, maumedžiai. Įsteigtas Koriakų gamtos draustinis.
- Pachači kaimas Oliutorių rajone
- Penžinos įlanka
- Ežeras Načikino ugnikalnio krateryje
Ūkis
Svarbiausios ūkio šakos – žvejyba (daugiausia silkės, ketos, kuprės, ) bei žuvų apdorojimas ir konservavimas. Krašte kasamos tauriųjų metalų rūdos, akmens anglys. Be to, užsiimama žvėrininkyste (daugiausia sabalų, lapių, šermuonėlių), elnininkyste, medžiokle (ruonių, jūrų vėplių, banginių). Laivuojama Penžinos upė.
Gyventojai
Koriakijos tautinė sudėtis (2010 m.):
- rusai – 46,2 %
- koriakai – 30,3 %
- čiukčiai – 7,1 %
- itelmenai – 5,1 %
- evenai – 4,0 %
- ukrainiečiai – 2,5 %.
Gyventojų skaičius ženkliai mažėja: 39,3 tūkst. (1989 m.), 26,6 (2000 m.), 17,5 (2014 m.).
Administracinis suskirstymas
Koriakų apygarda padalinta į 4 rajonus ir vieną miesto apygardą:
- Palana (miesto apygarda)
- (centras – Osora)
- (centras – Tiličikis)
- (centras – Kamenskojė)
- (centras – Tigilis)
Istorija
Koriakų žemes XVII a. pasiekė Tolimuosius Rytus pradėję kolonizuoti rusai. Jos aprašytos Semiono Dežniovo (XVII a. vid.) ir vėlesnių žygių, rengtų daugiausia iš Anadyrio tvirtovės (įkurtos 1648 m.). Bandymai primesti natūrinį mokestį jasaką sukėlė ginkluotą koriakų pasipriešinimą. XVIII–XIX a. koriakai vykdė prekybą su Koriakijoje įsikūrusiais rusais, o XIX a. pab.–XX a. pr. – su amerikiečiais. 1918–1922 m. kraštą valdė baltagvardiečiai, nuo 1923 m. – bolševikai.
1930 m. Kamčiatkos srityje įkurta Koriakų nacionalinė apygarda. 1991 m. Koriakija pasiskelbė suvereni, o 1992 m. pasirašė sutartį dėl priklausymo Rusijos Federacijai (tapo Koriakų autonomine apygarda). 2007 m., po referendumo (2005 m.), Koriakų autonominė apygarda sujungta su naujai sudarytu Kamčiatkos kraštu (vietoje Kamčiatkos srities). Dabar Koriakų apygarda yra speciali teritorija Kamčiatkos krašto sudėtyje.
Šaltiniai
- Koriakų apygarda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Koriakų autonominė apygarda, Kas yra Koriakų autonominė apygarda? Ką reiškia Koriakų autonominė apygarda?
Koriaku apygarda rus Koryakskij okrug koriak Chav chyvaokrug arba Koriakija rus Koryakiya speciali teritorija Rusijos rytuose Kamciatkos krasto siaureje tarp Ochotsko ir Beringo juru Administracinis centras Palana Koriaku apygarda Koryakskij okrug Chav chyvaokrugLaiko juosta UTC 12 vasaros UTC Valstybe RusijaKrastas Kamciatkos krastasAdministracinis centras PalanaRajonu skaicius 4Oficialios kalbos rusu koriakuĮkurimo data 1930 m Gyventoju 2014 17 581Plotas 292 600 km Tankumas 2014 0 06 zm km Vikiteka Koriaku apygardaVikitekaGeografijaApygarda issidesciusi Kamciatkos pusiasalio siaureje bei gretimai esancioje zemyno dalyje Be to Koriaku apygardai priklauso Karagos sala Pavirsius kalnuotas siaures rytuose stukso Koriaku kalnyno dalis aukstis iki 2562 m Ledianajos kalnas siaureje skiriantis pelketus Penzinos ir Parapolio slenius pietuose Vidurinio kalnagubrio siaurine dalis Krantai siaures rytuose vingiuoti kiti mazai vingiuoti zemi Didziausios įlankos Ilgiausia upe Penzina Klimatas subarktinis Sausio vidutine temperatura nuo 24 C iki 26 C liepos 10 14 C Per metus iskrinta 300 700 mm krituliu Visoje teritorijoje paplites daugiametis įsalas Budingi tundros ir miskatundres krastovaizdziai auga zemauges pusys alksniai berzai maumedziai Įsteigtas Koriaku gamtos draustinis Pachaci kaimas Oliutoriu rajone Penzinos įlanka Ezeras Nacikino ugnikalnio krateryjeukisSvarbiausios ukio sakos zvejyba daugiausia silkes ketos kupres bei zuvu apdorojimas ir konservavimas Kraste kasamos tauriuju metalu rudos akmens anglys Be to uzsiimama zverininkyste daugiausia sabalu lapiu sermuoneliu elnininkyste medziokle ruoniu juru vepliu banginiu Laivuojama Penzinos upe GyventojaiKoriakijos tautine sudetis 2010 m rusai 46 2 koriakai 30 3 ciukciai 7 1 itelmenai 5 1 evenai 4 0 ukrainieciai 2 5 Gyventoju skaicius zenkliai mazeja 39 3 tukst 1989 m 26 6 2000 m 17 5 2014 m Administracinis suskirstymasKoriaku apygarda padalinta į 4 rajonus ir viena miesto apygarda Palana miesto apygarda centras Osora centras Tilicikis centras Kamenskoje centras Tigilis IstorijaKoriaku zemes XVII a pasieke Tolimuosius Rytus pradeje kolonizuoti rusai Jos aprasytos Semiono Dezniovo XVII a vid ir velesniu zygiu rengtu daugiausia is Anadyrio tvirtoves įkurtos 1648 m Bandymai primesti naturinį mokestį jasaka sukele ginkluota koriaku pasipriesinima XVIII XIX a koriakai vykde prekyba su Koriakijoje įsikurusiais rusais o XIX a pab XX a pr su amerikieciais 1918 1922 m krasta valde baltagvardieciai nuo 1923 m bolsevikai 1930 m Kamciatkos srityje įkurta Koriaku nacionaline apygarda 1991 m Koriakija pasiskelbe suvereni o 1992 m pasirase sutartį del priklausymo Rusijos Federacijai tapo Koriaku autonomine apygarda 2007 m po referendumo 2005 m Koriaku autonomine apygarda sujungta su naujai sudarytu Kamciatkos krastu vietoje Kamciatkos srities Dabar Koriaku apygarda yra speciali teritorija Kamciatkos krasto sudetyje SaltiniaiKoriaku apygarda Visuotine lietuviu enciklopedija T X Khmerai Krelle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006