Korėjiečių kalbos fonetika susideda iš 21 priebalsių ir 9 balsių fonemų BalsiaiKorėjiečių balsiai Anksčiau korėjiečių ka
Korėjiečių kalbos fonetika

Korėjiečių kalbos fonetika susideda iš 21 priebalsių ir 9 balsių fonemų.
Balsiai
Anksčiau korėjiečių kalboje buvo aiškiai skiriami ilgieji ir trumpieji balsiai, tačiau per pastaruosius penkiasdešimt metų šis skirtumas gerokai nunyko. Dabar Pietų Korėjoje tik pagyvenę žmonės - penkiasdešimtmečiai ir vyresni, aiškiai taria ilguosius ir trumpuosius balsius. Jaunesniųjų kartų atstovams balsės ilgumas nėra svarbus žodžio reikšmei atskirti. Kartais įvairiose fonetikos lentelėse vis dar yra pateikiama dvidešimt korėjiečių kalbos balsių, tačiau iš tiesų šių dienų standartinėje kalboje (Seulo dialekte) tų skirtumų iš esmės nėra. Esminiai šiuolaikinės korėjiečių kalbos balsių fonetikos skirtumais yra lūpų forma ir liežuvio padėtis burnoje.
Tai, kad nyksta skirtumai tarp ilgųjų ir trumpųjų balsių, skatina homonimų atsiradimą. Kadaise tokie žodžiai kaip 말 (mal - žodis) ir 말 (maal - arklys) bei 눈 (nun - akis) ir 눈 (nuun - sniegas) buvo aiškiai skiriami. Dabar dažniausiai žodžio reikšmė yra atskiriama iš konteksto.
Korėjiečių kalboje yra keturi aukštutinio pakilimo balsiai: ㅣ, ㅟ, ㅡ ir ㅜ (i, y, ɨ, ir u). Aukštutinis pakilimas reiškia, kad ši balsių grupė klasifikuojama pagal liežuvio pakilimą prie gomurio ir šiuos garsus tariant liežuvis pakyla aukštai prie gomurio. ㅣ ir ㅟ yra priešakinės eilės balsiai, o ㅡ ir ㅜ - užpakalinės eilės. Žodžių pavyzdžiai su šiomis balsėmis: 집 (čip - namai), 귀 (ky - ausis), 등 (dɨŋ̩ - nugara), 수박 (subak - arbūzas).
Korėjiečių kalboje taip pat yra ir keturi vidutinio pakilimo balsiai: ㅔ, ㅚ, ㅓ, ㅗ (e, ø, ə ir o). Dvi iš jų, ㅔ ir ㅚ yra priešakinės eilės; ㅓ ir ㅗ – užpakalinės. ㅗ yra labai panašus į lietuvių kalbos "o", tuo tarpu ㅓ yra atviresnis ir ne toks apvalus. Pavyzdžiai: 세상 (sesaŋ̩ - pasaulis), 괴물 (gømul - pabaisa), 어머니 (əməni - motina), 고기 (kogi - mėsa). Korėjiečių kalba turi tik du atviruosius balsius – priešakinės eilės ㅐ (ɛe) ir užpakalinės eilės ㅏ (a). Pavyzdžiai: 배 (pɛ - kriaušė/valtis), 아기 (agi - kūdikis). Nors teigiama, kad standartinėje korėjiečių kalboje yra šie dešimt balsių, iš tiesų jie egzistuoja tik Čiolla tarmėje. Kitose tarmėse balsis ㅟ (y) jau seniai virtęs dvibalsiu ɥi, o balsis ㅚ(ø) vis labiau panašus į dvibalsį we. Be to, tik vyresnioji karta skiria balsius ㅐ(ɛ) ir ㅔ(e), jaunesnės kartos atstovų kalboje jie seniai susilieję ir tapę balsiu e.
Priebalsiai
Korėjiečių kalbos priebalsiai neskiriami į dusliuosius ir skardžiuosius. Priebalsių fonemos skirstomos pagal kitokius požymius. Visų pirma korėjiečių kalba turi devyniolika priebalsių fonemų, kurias galima sugrupuoti pagal artikuliacijos būdą. Daugiausia yra sprogstamųjų priebalsių. Sprogstamasis priebalsis yra toks priebalsis, kurio tarime dalyvaujantys kalbos padargai iš suglaustos padėties su iškvepiamo oro srove staigiai atveriami ir susidaro sprogimas. Korėjiečių kalba turi tris sprogstamųjų priebalsių rinkinius. Jie yra lūpiniai, dantiniai, gomuriniai, ir visų šitų priebalsių yra po tris. Korėjiečių kalboje priebalsio skardumas ar duslumas neturi įtakos žodžio reikšmei. Korėjiečių kalbos sprogstamieji priebalsiai yra skirstomi į paprastuosius, aspiruotuosius ir įtemptuosius. Jie visuomet yra duslūs išskyrus paprastuosius garsus, kurie suskardėja atsidūrę tarp sonantų. Paprastieji sprogstamieji priebalsiai yra ㅂ, ㄷ, ㄱ (p, t, k). Jie iš esmės yra duslūs, vos vos aspiruoti ir visai neįtempti. Šie priebalsiai suskardėja atsidūrę tarp sonantų, pavyzdžiui, – 바보 (pabo - kvailys), 갈비 (kalbi - mėsos šonkauliai), 도둑 (toduk - vagis), 고기 (kogi - mėsa).
Aspiruotieji sprogstamieji priebalsiai ㅍ, ㅌ, ㅋ, (ph, th, kh) visuomet duslūs. Jie pasižymi tuo, jog tariami su labai aiškiu ir dideliu oro pūstelėjimu. Aspiracija korėjiečių kalboje yra svarbi. Tarkim, anglų kalboje duslieji priebalsiai yra aspiruoti, bet aspiracija neturi įtakos žodžių reikšmei. Tačiau korėjiečių kalboje nuo to, garsas aspiruotasis ar ne, gali priklausyti ir žodžio reikšmė. Žemiau pateiktoje lentelėje galima rasti pavyzdžių, kaip aspiracija daro įtaką žodžio reikšmei.
Likę trys sprogstamieji priebalsiai yra įtemptieji ㅃ, ㄸ, ㄲ, (p‘, t‘, k‘) – jie visuomet duslūs ir visiškai neaspiruoti. Jie yra tariami įtempus gerklas. Jas įtempus, už jos susikaupia oras, kuris paskui labai staigiai išleidžiamas lauk. Dėl to, kad korėjiečių priebalsiai dažniausiai yra dūslūs, susidaro panašiai skambančių žodžių grupės:
불 pul (ugnis), 풀 phul(žolė), 뿔 p’ul (ragas)
달 tal (mėnulis), 탈 thal (kaukė), 딸 t’al (duktė)
Korėjiečių kalboje taip pat yra trys afrikatos ㅈ, ㅊ, ir ㅉ (t͡ɕ, t͡ɕh ir t͡ɕ'). Kaip ir sprogstamieji priebalsiai, šios irgi yra trys – paprastoji, apsiruotoji ir įtemptoji. Jos visuomet duslios, išskyrus tuos atvejus, kai paprastoji afrikata atsiduria tarp sonantų, tarkim kaip žodyje 반지 (pand͡ʑi - žiedas). Kita vertus, jų artikuliacijos būdas yra kiek kitos negu įprastų afrikatų. Paprastai jos yra tariamos suglaudus lūpas, nebent po to yra tariama apvalioji balsė. Korėjiečių kalbos afrikatos yra gana monotoniškos ir beveik be jokių pučiamųjų savybių. Panašių žodžių grupių pasitaiko ir čia: 자다 (t͡ɕada - miegoti), 차다 (t͡ɕhada - spirti), 짜다 (t͡ɕ'ada - būti sūriam).
Dar yra ir pučiamųjų priebalsių. Korėjiečių kalboje jų yra trys – ㅅ, ㅆ ir ㅎ (s, s‘ ir h). ㅅ ir ㅆ‘ yra paprastojo ir įtemptojo priebalsių pora. ㅅ šiek tiek aspiruotas, tačiau ㅆ jokios aspiracijos neturi. Žodžių su šiais priebalsiais pavyzdžiai: 살 (sal - kūnas/oda) ir 쌀 (s‘al - ryžiai), 성 (səŋ̩ - pilis) ir 썽 (s'əŋ̩ - pyktis). Kitaip negu sprogstamieji priebalsiai, ㅅ nesuskardėja atsidūręs tarp sonantų, tačiau ir ㅅ, ir ㅆ atsidūrę priešais ㅣ arba ㅟ yra smarkiai minkštinami, pavyzdžiui, 시계 (ɕige - laikrodis) ir 쉬다 (ɕyda - ilsėtis).
Gerklinis ㅎ (h) dažnai pasiduoda paskui jį tariamų balsių įtakai, pavyzdžiui, greitai tariant 말 했다 (mal haet'a - pasakė) pavirsta [말앴다] (maraet'a). Šis priebalsis dažnai artikuliuojamas ten, kur ir greta jo einanti balsė.
Nosinių priebalsių ㅁ, ㄴ ir ㅇ (m, n ir ŋ) kokybė yra stabili ir juos galima nusakyti bendrais nosinių priebalsių bruožais. ㅇ yra tas pats garsas kaip ir lietuvių kalbos žodyje „langas“, tačiau šiuo atveju, jau nebegalima tarti 'g' ar 'k', kaip kartais yra įpratę kai kurie užsieniečiai, nes vėl skirtųsi žodžių reikšmės. Ypač sunku gali būti žmonių vardais. Korėjiečiams patiems kartais būna painu. Pavyzdžiui, greitame pokalbyje gali būti sunku nusakyti apie kurį žmogų kalbama - 김현중 (Kim Hʲənd͡ʑuŋ̩) ar 김형준 (Kim Hʲəŋ̩d͡ʑun).
Nors ㅁ ir ㅇ yra stabilūs priebalsiai, nosinis ㄴ (n) gali būti minkštinamas priešais i arba y. Tai akivaizdu tokiuose žodžiuose kaip 언니 (ənni - vyresnioji sesuo), 어머니 (əməni - motina). Tačiau šis priebalsis nėra minkštinamas naujuose skoliniuose arba naujai išsivysčiusiuose žodžiuose, pavyzdžiui, 니 (ni - tu nuo 네 ne) arba 니코틴 (nikhothin - nikotinas).
Sklandusis korėjiečių priebalsis ㄹ (l) turi du skirtingus alofonus arba fonemos variantus. Vienas jų yra šoninis priebalsis l. Kitas alofonas yra vibruojantis r. L yra aptinkama prie kitos l arba skiemens pabaigoje (t. y. priešais pauzę arba kitą skiemenį, tačiau ne prieš h, nes paprastai tokiu atveju h tiesiog išnyksta ir l pavirsta r). Tačiau atsidūrusi po pauzės, tarp dviejų balsių arba tarp balsio ir pusbalsio, ši fonema tampa r. Pavyzdžiui:
굴 kul‘tunelis’
발목 palmok‘kulkšnis’
진리 t͡ɕilli ‘tiesa’
라디오 radio‘radijas’
머리 məri‘galva’
일원 irwən‘vienas vonas’
Korėjiečių kalbos pusbalsių arba slankų w ir j garsinė kokybė yra panaši į balsių ㅜ (u) bei ㅣ (i). Pusbalsiai funkcionuoja ir kaip balsiai, ir kaip priebalsiai. Jie panašūs į balsius, nes tarimo metu kalbos padargai nesudaro jokios kliūties orui, tačiau kita vertus jie primena priebalsius, nes paprastai žodyje stovi priešais balses, pavyzdžiui, 과일 (kwa'il - vaisius), 여름 (jərɨm - vasara).
Šaltiniai
- Daniel Lenski. The Phonetics of Korean Archyvuota kopija 2012-09-12 iš Wayback Machine projekto.. Michigan State University
Susiję straipsniai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Korėjiečių kalbos fonetika, Kas yra Korėjiečių kalbos fonetika? Ką reiškia Korėjiečių kalbos fonetika?
Korejieciu kalbos fonetika susideda is 21 priebalsiu ir 9 balsiu fonemu BalsiaiKorejieciu balsiai Anksciau korejieciu kalboje buvo aiskiai skiriami ilgieji ir trumpieji balsiai taciau per pastaruosius penkiasdesimt metu sis skirtumas gerokai nunyko Dabar Pietu Korejoje tik pagyvene zmones penkiasdesimtmeciai ir vyresni aiskiai taria ilguosius ir trumpuosius balsius Jaunesniuju kartu atstovams balses ilgumas nera svarbus zodzio reiksmei atskirti Kartais įvairiose fonetikos lentelese vis dar yra pateikiama dvidesimt korejieciu kalbos balsiu taciau is tiesu siu dienu standartineje kalboje Seulo dialekte tu skirtumu is esmes nera Esminiai siuolaikines korejieciu kalbos balsiu fonetikos skirtumais yra lupu forma ir liezuvio padetis burnoje Tai kad nyksta skirtumai tarp ilguju ir trumpuju balsiu skatina homonimu atsiradima Kadaise tokie zodziai kaip 말 mal zodis ir 말 maal arklys bei 눈 nun akis ir 눈 nuun sniegas buvo aiskiai skiriami Dabar dazniausiai zodzio reiksme yra atskiriama is konteksto Korejieciu kalboje yra keturi aukstutinio pakilimo balsiai ㅣ ㅟ ㅡ ir ㅜ i y ɨ ir u Aukstutinis pakilimas reiskia kad si balsiu grupe klasifikuojama pagal liezuvio pakilima prie gomurio ir siuos garsus tariant liezuvis pakyla aukstai prie gomurio ㅣ ir ㅟ yra priesakines eiles balsiai o ㅡ ir ㅜ uzpakalines eiles Zodziu pavyzdziai su siomis balsemis 집 cip namai 귀 ky ausis 등 dɨŋ nugara 수박 subak arbuzas Korejieciu kalboje taip pat yra ir keturi vidutinio pakilimo balsiai ㅔ ㅚ ㅓ ㅗ e o e ir o Dvi is ju ㅔ ir ㅚ yra priesakines eiles ㅓ ir ㅗ uzpakalines ㅗ yra labai panasus į lietuviu kalbos o tuo tarpu ㅓ yra atviresnis ir ne toks apvalus Pavyzdziai 세상 sesaŋ pasaulis 괴물 gomul pabaisa 어머니 emeni motina 고기 kogi mesa Korejieciu kalba turi tik du atviruosius balsius priesakines eiles ㅐ ɛe ir uzpakalines eiles ㅏ a Pavyzdziai 배 pɛ kriause valtis 아기 agi kudikis Nors teigiama kad standartineje korejieciu kalboje yra sie desimt balsiu is tiesu jie egzistuoja tik Ciolla tarmeje Kitose tarmese balsis ㅟ y jau seniai virtes dvibalsiu ɥi o balsis ㅚ o vis labiau panasus į dvibalsį we Be to tik vyresnioji karta skiria balsius ㅐ ɛ ir ㅔ e jaunesnes kartos atstovu kalboje jie seniai susilieje ir tape balsiu e PriebalsiaiKorejieciu kalbos priebalsiai neskiriami į dusliuosius ir skardziuosius Priebalsiu fonemos skirstomos pagal kitokius pozymius Visu pirma korejieciu kalba turi devyniolika priebalsiu fonemu kurias galima sugrupuoti pagal artikuliacijos buda Daugiausia yra sprogstamuju priebalsiu Sprogstamasis priebalsis yra toks priebalsis kurio tarime dalyvaujantys kalbos padargai is suglaustos padeties su iskvepiamo oro srove staigiai atveriami ir susidaro sprogimas Korejieciu kalba turi tris sprogstamuju priebalsiu rinkinius Jie yra lupiniai dantiniai gomuriniai ir visu situ priebalsiu yra po tris Korejieciu kalboje priebalsio skardumas ar duslumas neturi įtakos zodzio reiksmei Korejieciu kalbos sprogstamieji priebalsiai yra skirstomi į paprastuosius aspiruotuosius ir įtemptuosius Jie visuomet yra duslus isskyrus paprastuosius garsus kurie suskardeja atsidure tarp sonantu Paprastieji sprogstamieji priebalsiai yra ㅂ ㄷ ㄱ p t k Jie is esmes yra duslus vos vos aspiruoti ir visai neįtempti Sie priebalsiai suskardeja atsidure tarp sonantu pavyzdziui 바보 pabo kvailys 갈비 kalbi mesos sonkauliai 도둑 toduk vagis 고기 kogi mesa Aspiruotieji sprogstamieji priebalsiai ㅍ ㅌ ㅋ ph th kh visuomet duslus Jie pasizymi tuo jog tariami su labai aiskiu ir dideliu oro pustelejimu Aspiracija korejieciu kalboje yra svarbi Tarkim anglu kalboje duslieji priebalsiai yra aspiruoti bet aspiracija neturi įtakos zodziu reiksmei Taciau korejieciu kalboje nuo to garsas aspiruotasis ar ne gali priklausyti ir zodzio reiksme Zemiau pateiktoje lenteleje galima rasti pavyzdziu kaip aspiracija daro įtaka zodzio reiksmei Like trys sprogstamieji priebalsiai yra įtemptieji ㅃ ㄸ ㄲ p t k jie visuomet duslus ir visiskai neaspiruoti Jie yra tariami įtempus gerklas Jas įtempus uz jos susikaupia oras kuris paskui labai staigiai isleidziamas lauk Del to kad korejieciu priebalsiai dazniausiai yra duslus susidaro panasiai skambanciu zodziu grupes 불 pul ugnis 풀 phul zole 뿔 p ul ragas 달 tal menulis 탈 thal kauke 딸 t al dukte Korejieciu kalboje taip pat yra trys afrikatos ㅈ ㅊ ir ㅉ t ɕ t ɕh ir t ɕ Kaip ir sprogstamieji priebalsiai sios irgi yra trys paprastoji apsiruotoji ir įtemptoji Jos visuomet duslios isskyrus tuos atvejus kai paprastoji afrikata atsiduria tarp sonantu tarkim kaip zodyje 반지 pand ʑi ziedas Kita vertus ju artikuliacijos budas yra kiek kitos negu įprastu afrikatu Paprastai jos yra tariamos suglaudus lupas nebent po to yra tariama apvalioji balse Korejieciu kalbos afrikatos yra gana monotoniskos ir beveik be jokiu puciamuju savybiu Panasiu zodziu grupiu pasitaiko ir cia 자다 t ɕada miegoti 차다 t ɕhada spirti 짜다 t ɕ ada buti suriam Korejieciu priebalsiai Dar yra ir puciamuju priebalsiu Korejieciu kalboje ju yra trys ㅅ ㅆ ir ㅎ s s ir h ㅅ ir ㅆ yra paprastojo ir įtemptojo priebalsiu pora ㅅ siek tiek aspiruotas taciau ㅆ jokios aspiracijos neturi Zodziu su siais priebalsiais pavyzdziai 살 sal kunas oda ir 쌀 s al ryziai 성 seŋ pilis ir 썽 s eŋ pyktis Kitaip negu sprogstamieji priebalsiai ㅅ nesuskardeja atsidures tarp sonantu taciau ir ㅅ ir ㅆ atsidure priesais ㅣ arba ㅟ yra smarkiai minkstinami pavyzdziui 시계 ɕige laikrodis ir 쉬다 ɕyda ilsetis Gerklinis ㅎ h daznai pasiduoda paskui jį tariamu balsiu įtakai pavyzdziui greitai tariant 말 했다 mal haet a pasake pavirsta 말앴다 maraet a Sis priebalsis daznai artikuliuojamas ten kur ir greta jo einanti balse Nosiniu priebalsiu ㅁ ㄴ ir ㅇ m n ir ŋ kokybe yra stabili ir juos galima nusakyti bendrais nosiniu priebalsiu bruozais ㅇ yra tas pats garsas kaip ir lietuviu kalbos zodyje langas taciau siuo atveju jau nebegalima tarti g ar k kaip kartais yra įprate kai kurie uzsienieciai nes vel skirtusi zodziu reiksmes Ypac sunku gali buti zmoniu vardais Korejieciams patiems kartais buna painu Pavyzdziui greitame pokalbyje gali buti sunku nusakyti apie kurį zmogu kalbama 김현중 Kim Hʲend ʑuŋ ar 김형준 Kim Hʲeŋ d ʑun Nors ㅁ ir ㅇ yra stabilus priebalsiai nosinis ㄴ n gali buti minkstinamas priesais i arba y Tai akivaizdu tokiuose zodziuose kaip 언니 enni vyresnioji sesuo 어머니 emeni motina Taciau sis priebalsis nera minkstinamas naujuose skoliniuose arba naujai issivysciusiuose zodziuose pavyzdziui 니 ni tu nuo 네 ne arba 니코틴 nikhothin nikotinas Sklandusis korejieciu priebalsis ㄹ l turi du skirtingus alofonus arba fonemos variantus Vienas ju yra soninis priebalsis l Kitas alofonas yra vibruojantis r L yra aptinkama prie kitos l arba skiemens pabaigoje t y priesais pauze arba kita skiemenį taciau ne pries h nes paprastai tokiu atveju h tiesiog isnyksta ir l pavirsta r Taciau atsidurusi po pauzes tarp dvieju balsiu arba tarp balsio ir pusbalsio si fonema tampa r Pavyzdziui 굴 kul tunelis 발목 palmok kulksnis 진리 t ɕilli tiesa 라디오 radio radijas 머리 meri galva 일원 irwen vienas vonas Korejieciu kalbos pusbalsiu arba slanku w ir j garsine kokybe yra panasi į balsiu ㅜ u bei ㅣ i Pusbalsiai funkcionuoja ir kaip balsiai ir kaip priebalsiai Jie panasus į balsius nes tarimo metu kalbos padargai nesudaro jokios kliuties orui taciau kita vertus jie primena priebalsius nes paprastai zodyje stovi priesais balses pavyzdziui 과일 kwa il vaisius 여름 jerɨm vasara SaltiniaiDaniel Lenski The Phonetics of Korean Archyvuota kopija 2012 09 12 is Wayback Machine projekto Michigan State UniversitySusije straipsniaiKorejieciu kalba