Konstantinas OlšauskasGimė 1867 m balandžio 22 d Burbaičiai Plungės valsčius Rusijos imperijaMirė 1933 m birželio 18 d 6
Konstantinas Olšauskas

Konstantinas Olšauskas | |
---|---|
Gimė | 1867 m. balandžio 22 d. Burbaičiai, Plungės valsčius, Rusijos imperija |
Mirė | 1933 m. birželio 18 d. (66 metai) Laukžemė, Kretingos valsčius |
Veikla | Lietuvos kunigas, knygnešys, diplomatas, politinis bei visuomenės veikėjas |
Alma mater | Peterburgo dvasinė akademija |
Vikiteka | Konstantinas Olšauskas |
Konstantinas Olšauskas (Kostas Olšauskis, Alšauskas, 1867 m. balandžio 22 d. Burbaičiuose, Plungės valsčius – 1933 m. birželio 18 d. Laukžemėje, Kretingos valsčius) – Lietuvos kunigas, knygnešys, diplomatas, politinis bei visuomenės veikėjas.
Biografija
Lankė pradinę mokyklą Plungėje ir Tauragėje, baigė Liepojos gimnaziją. 1888 m. baigė Kauno Žemaičių kunigų seminariją, 1888-1892 m. tęsė studijas Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje, gavo teologijos magistro laipsnį. 1892 m. įšventintas kunigu.
1892 m. trumpai tarnavo vikaru Rozalime, paskui 1892-1893 m. Liepojos gimnazijos kapelionas ir tikybos mokytojas. Gyvendamas Liepojoje, jis iš Palangoje tarnavusio kunigo Juozapo Viksvos (1861–1920) gaudavo draudžiamos lietuviškos spaudos, platindavo ją gimnazistams, dalį geležinkeliu ar per pažįstamus persiųsdavo toliau į Mintaują, Rygą (Latvija) bei Sankt Peterburgą ten gyvenusiems lietuviams.
1894–1900 m. Debeikių Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas. Gyvendamas Debeikiuose, jis ir toliau gaudavo draudžiamos lietuviškos spaudos iš Palangos, pats važiuodavo jos parsigabenti. 1894 m. lankydamasis Palangoje, susipažino su mokytoja Stase Danilevičiūte-Ustijanauskiene (1872–1928 m.), kuri vėliau turėjo didelę įtaką dvasininko gyvenimui: viešai buvo laikoma dvasininko meiluže, augino jųdviejų sūnų. Įtartas nederamais ryšiais bei įskųstas Rusijos valdžiai dėl nelegalios švietėjiškos veiklos, iškeltas iš Debeikių, 1900–1905 m. Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos klebonas. Jis išdažė Rozalimo bažnyčią, įsteigė Rozalime parapijos senelių prieglaudą, išplėtė kleboniją ir joje slaptai mokė vaikus lietuviško rašto, veltui duodamas lietuviškus vadovėlius ir drausdamas jiems eiti mokytis į valdines rusiškas mokyklas, taip pat skelbė blaivybę ir ragino burtis į blaivybės draugijas.
1906–1915 m. Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčios kuratas, 1914 m. paskirtas Žemaičių vyskupijos katedros kapitulos kanauninku. 1913 m. mirus Žemaičių vyskupui Gasparui Cirtautui, K. Olšauskas buvo vienas iš kandidatų užimti šios vyskupijos valdytojo postą, 1917–1918 m. buvo kandidatas į Vilniaus vyskupus, bet dėl provokiškos ir antilenkiškos politinės orientacijos šių pareigų neužėmė.
Dirbdamas Kaune išgarsėjo kaip švietėjas ir lietuvybės žadintojas, aktyviai dalyvavęs tautiniame ir visuomeniniame lietuvių judėjime, suaktyvėjusiame grąžinus lietuviškos spaudos laisvę. 1906 m. įkūrė Šv. Juozapo darbininkų draugiją, kuri veikė iki pat 1940 m. ir rūpinosi darbininkų kultūriniais ir savišalpos reikalais. Taip pat vienas iš „Saulės“ draugijos (1906–1940) steigėjų, 1906 m. birželio 25 d. dalyvavo jos steigiamajame susirinkime ir buvo išrinktas pirmuoju jos pirmininku, vėliau, 1918–1928 m. vėl vadovavo šiai draugijai, o nuo 1919 m. gyveno „Saulės“ draugijos rūmuose ir organizavo šios draugijos veiklą. Nuo 1907 m. organizavo „Saulės“ draugijos kursus, kuriuose buvo ruošiami mokytojai lietuviškoms mokykloms, inicijavo „Saulės“ draugijos mokyklų steigimą Lietuvoje. Kartu su kunigu Juozu Tumu 1911 m. vyko į JAV ir tris mėnesius rinko aukas „Saulės“ švietimo kursams, 1912–1913 m. jo iniciatyvos ir atkaklumo dėka visuomenės lėšomis Kaune buvo pastatyti „Saulės“ rūmai – švietimo ir katalikybės centras, pirmasis Lietuvoje visuomenės inicijuotas statinys.
1905 m. vienas iš Šv. Kazimiero draugijos (1906–1940 m.) steigėjų, 1907 m. dalyvavo Kaune surengtame pirmajame lietuvių moterų suvažiavime. Lietuvos reikalais jis važinėjo ir po Vakarų Europą, ir po Rusiją. 1916 m. K. Olšauskas buvo vienas iš pirmųjų Lietuvos dvasininkų, gavusių asmeninę audienciją pas popiežių Benediktą XV.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ištremtas iš Kauno. Apsigyveno Vilniuje, 1914–1916 m. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veikėjas, dirbo kitą atsakingą darbą. Tuo metu jis buvo kaltinamas, kad pasisavino dalį Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti lėšų.
1916–1918 m. Lietuvių informacijos biuro ir prie jo sudarytos slaptos grupės (vadinamosios Lietuvių Tautos Tarybos) Šveicarijoje narys, rūpinosi, kad fon Urachas būtų paskelbtas Lietuvos karaliumi. 1917 m. rugsėjo mėnesį Vilniaus konferencijos, paruošusios dirvą Lietuvos Nepriklausomybei skelbti, delegatas; taip pat vienas iš pagrindinių derybininkų su Vokietija dėl Lietuvos valstybingumo.
Paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, K. Olšauskas – pirmasis Lietuvos derybininkas, kurį šalies valdžia 1918 m. gruodžio 15 d. pasiuntė į Spa (Belgija) pas Antantės karinius vadovus prašyti pagalbos Lietuvos vyriausybei. Tačiau jis nuvyko į Paryžių ir mėgino susitikti su JAV delegacija, prašydamas priimti Lietuvos delegaciją į Taikos konferenciją, nepretenduojant į lygiateisius jos narius. Tokių įgaliojimų neturėjęs K. Olšauskas sukėlė painiavą.
1919–1929 m. Kauno katedros kapelionas, prelatas. 1926 m. paskirtas Kauno katedros bazilikos palaikymo Tarybos nariu, iki 1928 m. – kurijos prosinodinis teisėjas. 1925 m. dalyvavo Lietuvos kanklininkų draugijos steigiamajame susirinkime, liepos 30 d. išrinktas šios draugijos Centro valdybos nariu, iždininku.
Nuo 1928 m. K. Olšauskui teko pasitraukti iš aktyvios visuomeninės veiklos. Apkaltintas jį persekiojusios ir šantažavusios buvusios meilužės Stasės Ustijanauskienės nužudymu, nors ir nesurinkus neginčijamų jo kaltės įrodymų, 1929 m. K. Olšauskas buvo nuteistas 5 metus ir 6 mėnesius kalėti, atlikinėjo bausmę, bet 1931 m., pripažinus jį politinių intrigų auka, amnestuotas ir išlaisvintas.
Nuo 1931 m. iki gyvenimo pabaigos eksprelatas K. Olšauskas gyveno savo dvare Laukžemėje, kurį buvo nusipirkęs 1913 m. kartu su daktaru Ipolitu Stonkumi. Tačiau dėl prieštaringos nuomonės apie jo veiklą ir ten jam buvo keršijama – kažkas padegė jo gyvenamąjį namą. 1933 m. birželio 18 d. Laukžemės kaime nušautas grįžtantis namo iš Palangos. Palaidotas Plungės kapinėse, kapą ženklina akmeninis kryžius, nežinia kieno pastatytas XX a. viduryje paslaptingomis aplinkybėmis.
Šaltiniai
- Algirdas Grigaravičius. Ką nuveikė Konstantinas Olšauskas. Kultūros barai, 2000, nr. 11, p. 67-71.
- Konstantinas Olšauskas. Anykštėnai.lt
- Lietuvių enciklopedija. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1960, t. 21, p. 101.
- Jonas Kauneckis. Prelatas Olšauskis. - Vilnius, 1962 m.
- Lietuvių enciklopedija. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1960, t. 21, p. 101.
- Konstantinas Olšauskas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XVIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, , 319 psl.
- Erika Kazlauskienė, 2005; Lina Buikienė, 2009. Konstantinas Olšauskas. Kretingos biblioteka Archyvuota kopija 2014-05-30 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Konstantinas Olšauskas, Kas yra Konstantinas Olšauskas? Ką reiškia Konstantinas Olšauskas?
Konstantinas OlsauskasGime 1867 m balandzio 22 d Burbaiciai Plunges valscius Rusijos imperijaMire 1933 m birzelio 18 d 66 metai Laukzeme Kretingos valsciusVeikla Lietuvos kunigas knygnesys diplomatas politinis bei visuomenes veikejasAlma mater Peterburgo dvasine akademijaVikiteka Konstantinas Olsauskas Konstantinas Olsauskas Kostas Olsauskis Alsauskas 1867 m balandzio 22 d Burbaiciuose Plunges valscius 1933 m birzelio 18 d Laukzemeje Kretingos valscius Lietuvos kunigas knygnesys diplomatas politinis bei visuomenes veikejas Lietuviu delegacija Berlyne 1918 m Sedi is kaires Jonas Staugaitis Antanas Smetona Konstantinas Olsauskas Stovi is kaires Jokubas Sernas Jurgis Saulys Juozas Purickis Vilius Gaigalaitis Martynas Ycas Augustinas Voldemaras BiografijaLanke pradine mokykla Plungeje ir Taurageje baige Liepojos gimnazija 1888 m baige Kauno Zemaiciu kunigu seminarija 1888 1892 m tese studijas Sankt Peterburgo dvasineje akademijoje gavo teologijos magistro laipsnį 1892 m įsventintas kunigu 1892 m trumpai tarnavo vikaru Rozalime paskui 1892 1893 m Liepojos gimnazijos kapelionas ir tikybos mokytojas Gyvendamas Liepojoje jis is Palangoje tarnavusio kunigo Juozapo Viksvos 1861 1920 gaudavo draudziamos lietuviskos spaudos platindavo ja gimnazistams dalį gelezinkeliu ar per pazįstamus persiusdavo toliau į Mintauja Ryga Latvija bei Sankt Peterburga ten gyvenusiems lietuviams 1894 1900 m Debeikiu Sv Jono Krikstytojo parapijos klebonas Gyvendamas Debeikiuose jis ir toliau gaudavo draudziamos lietuviskos spaudos is Palangos pats vaziuodavo jos parsigabenti 1894 m lankydamasis Palangoje susipazino su mokytoja Stase Danileviciute Ustijanauskiene 1872 1928 m kuri veliau turejo didele įtaka dvasininko gyvenimui viesai buvo laikoma dvasininko meiluze augino judvieju sunu Įtartas nederamais rysiais bei įskustas Rusijos valdziai del nelegalios svietejiskos veiklos iskeltas is Debeikiu 1900 1905 m Rozalimo Svc Mergeles Marijos Vardo parapijos klebonas Jis isdaze Rozalimo baznycia įsteige Rozalime parapijos seneliu prieglauda isplete klebonija ir joje slaptai moke vaikus lietuvisko rasto veltui duodamas lietuviskus vadovelius ir drausdamas jiems eiti mokytis į valdines rusiskas mokyklas taip pat skelbe blaivybe ir ragino burtis į blaivybes draugijas 1906 1915 m Kauno Sv Kryziaus Karmelitu baznycios kuratas 1914 m paskirtas Zemaiciu vyskupijos katedros kapitulos kanauninku 1913 m mirus Zemaiciu vyskupui Gasparui Cirtautui K Olsauskas buvo vienas is kandidatu uzimti sios vyskupijos valdytojo posta 1917 1918 m buvo kandidatas į Vilniaus vyskupus bet del provokiskos ir antilenkiskos politines orientacijos siu pareigu neuzeme Dirbdamas Kaune isgarsejo kaip svietejas ir lietuvybes zadintojas aktyviai dalyvaves tautiniame ir visuomeniniame lietuviu judejime suaktyvejusiame grazinus lietuviskos spaudos laisve 1906 m įkure Sv Juozapo darbininku draugija kuri veike iki pat 1940 m ir rupinosi darbininku kulturiniais ir savisalpos reikalais Taip pat vienas is Saules draugijos 1906 1940 steigeju 1906 m birzelio 25 d dalyvavo jos steigiamajame susirinkime ir buvo isrinktas pirmuoju jos pirmininku veliau 1918 1928 m vel vadovavo siai draugijai o nuo 1919 m gyveno Saules draugijos rumuose ir organizavo sios draugijos veikla Nuo 1907 m organizavo Saules draugijos kursus kuriuose buvo ruosiami mokytojai lietuviskoms mokykloms inicijavo Saules draugijos mokyklu steigima Lietuvoje Kartu su kunigu Juozu Tumu 1911 m vyko į JAV ir tris menesius rinko aukas Saules svietimo kursams 1912 1913 m jo iniciatyvos ir atkaklumo deka visuomenes lesomis Kaune buvo pastatyti Saules rumai svietimo ir katalikybes centras pirmasis Lietuvoje visuomenes inicijuotas statinys 1905 m vienas is Sv Kazimiero draugijos 1906 1940 m steigeju 1907 m dalyvavo Kaune surengtame pirmajame lietuviu moteru suvaziavime Lietuvos reikalais jis vazinejo ir po Vakaru Europa ir po Rusija 1916 m K Olsauskas buvo vienas is pirmuju Lietuvos dvasininku gavusiu asmenine audiencija pas popieziu Benedikta XV Prasidejus Pirmajam pasauliniam karui istremtas is Kauno Apsigyveno Vilniuje 1914 1916 m Lietuviu draugijos nukentejusiems del karo selpti veikejas dirbo kita atsakinga darba Tuo metu jis buvo kaltinamas kad pasisavino dalį Lietuviu draugijos nukentejusiems del karo selpti lesu 1916 1918 m Lietuviu informacijos biuro ir prie jo sudarytos slaptos grupes vadinamosios Lietuviu Tautos Tarybos Sveicarijoje narys rupinosi kad fon Urachas butu paskelbtas Lietuvos karaliumi 1917 m rugsejo menesį Vilniaus konferencijos paruosusios dirva Lietuvos Nepriklausomybei skelbti delegatas taip pat vienas is pagrindiniu derybininku su Vokietija del Lietuvos valstybingumo Paskelbus Lietuvos Nepriklausomybes atkurima K Olsauskas pirmasis Lietuvos derybininkas kurį salies valdzia 1918 m gruodzio 15 d pasiunte į Spa Belgija pas Antantes karinius vadovus prasyti pagalbos Lietuvos vyriausybei Taciau jis nuvyko į Paryziu ir megino susitikti su JAV delegacija prasydamas priimti Lietuvos delegacija į Taikos konferencija nepretenduojant į lygiateisius jos narius Tokiu įgaliojimu neturejes K Olsauskas sukele painiava 1919 1929 m Kauno katedros kapelionas prelatas 1926 m paskirtas Kauno katedros bazilikos palaikymo Tarybos nariu iki 1928 m kurijos prosinodinis teisejas 1925 m dalyvavo Lietuvos kanklininku draugijos steigiamajame susirinkime liepos 30 d isrinktas sios draugijos Centro valdybos nariu izdininku Nuo 1928 m K Olsauskui teko pasitraukti is aktyvios visuomenines veiklos Apkaltintas jį persekiojusios ir santazavusios buvusios meiluzes Stases Ustijanauskienes nuzudymu nors ir nesurinkus negincijamu jo kaltes įrodymu 1929 m K Olsauskas buvo nuteistas 5 metus ir 6 menesius kaleti atlikinejo bausme bet 1931 m pripazinus jį politiniu intrigu auka amnestuotas ir islaisvintas Nuo 1931 m iki gyvenimo pabaigos eksprelatas K Olsauskas gyveno savo dvare Laukzemeje kurį buvo nusipirkes 1913 m kartu su daktaru Ipolitu Stonkumi Taciau del priestaringos nuomones apie jo veikla ir ten jam buvo kersijama kazkas padege jo gyvenamajį nama 1933 m birzelio 18 d Laukzemes kaime nusautas grįztantis namo is Palangos Palaidotas Plunges kapinese kapa zenklina akmeninis kryzius nezinia kieno pastatytas XX a viduryje paslaptingomis aplinkybemis SaltiniaiAlgirdas Grigaravicius Ka nuveike Konstantinas Olsauskas Kulturos barai 2000 nr 11 p 67 71 Konstantinas Olsauskas Anykstenai lt Lietuviu enciklopedija Bostonas Lietuviu enciklopedijos leidykla 1960 t 21 p 101 Jonas Kauneckis Prelatas Olsauskis Vilnius 1962 m Lietuviu enciklopedija Bostonas Lietuviu enciklopedijos leidykla 1960 t 21 p 101 Konstantinas Olsauskas Lietuviskoji tarybine enciklopedija XVIII t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 319 psl Erika Kazlauskiene 2005 Lina Buikiene 2009 Konstantinas Olsauskas Kretingos biblioteka Archyvuota kopija 2014 05 30 is Wayback Machine projekto