Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Konstantinas KavafisKonstantinas KavafisGimė 1863 m balandžio 29 d Aleksandrija Otomanų imperijaMirė 1933 m balandžio 29
Konstantinas Kavafis
| Konstantinas Kavafis | |
|---|---|
| Konstantinas Kavafis | |
| Gimė | 1863 m. balandžio 29 d. Aleksandrija, Otomanų imperija |
| Mirė | 1933 m. balandžio 29 d. (70 metų) Aleksandrija, Egiptas |
| Veikla | Poetas, žurnalistas |
| Vikiteka | Konstantinas Kavafis |
| Parašas | |
Konstantinas Kavafis 1863 m. balandžio 29 d. Aleksandrijoje – 1933 m. balandžio 29 d. Aleksandrijoje) – garsus graikų poetas, išspausdinęs vos du šimtus eilėraščių. Tik pastaraisiais metais K. Kavafį pradėta laikyti geriausiu Viduržemio jūros pakrantės rašytoju.
Biografija
Jis gimė 1863 m. balandžio 29 d. Aleksandrijoje ir čia praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. K. Kavafis kilo iš gausios aristokratiškos pirklių šeimos – buvo vienas iš devynių vaikų. Rašytojo pavardė yra kilusi iš turkiško žodžio, kuris reiškia „batsiuvį“. Rašytojo tėvas, Peter Džonas Kavafis, o motina – Haricleia Kavafis, kuri buvo deimantų prekiautojo duktė, susituokė 1849 metais.
Tačiau poetas anksti neteko tėvo ir vienos savo sesers bei brolio. Po vyro mirties kilmingos našlės ir septynių jos vaikų gyvenimas nelepino. Prabangoje išaugęs talentingas jaunėlis Kavafis privalėjo ieškotis darbo: pradžioje dirbo , vėliau įvairių firmų klerku. Šie gyvenimo faktai jo kūryboje suformavo valingos ir pasiaukojančios aristokratės (Spartos karalienės ir kt.) įvaizdžius. Juos diktavo motina, jos charakteris, valia, nesavanaudiškumas. Kritikai Kavafio kuriamus motinos įvaizdžius vadina vienais gražiausių pasaulinėje poezijoje.
Nors K. Kavafis gimė Graikijoje, vaikystės ir jaunystės metus praleido Didžiojoje Britanijoje. Čia jis lankė mokyklą ir buvo mokomos privačių mokytojų. Puikiai kalbėjo anglų, išmoko laisvai prancūzų, o vėliau ir italų kalbos. Pirmąsias savo eiles parašė angliškai ir prancūziškai. Naująją graikų (literatūrinę) kalbą jaunuoliui dar reikėjo ne tik gerai išmokti, bet ir tobulinti, sutaikant dvi gerokai besigalynėjančias kalbos atšakas: konservatyvių „klasikinių filologų“ rašytojų ir populiariąją.
Poetas mirė Aleksandrijoje, per savo septyniasdešimtą gimtadienį, 1933 m.
Kūryba
K. Kavafis kūrė tiek rimuotus, tiek ir nerimuotus eilėraščius, tačiau niekada nerašė netaisyklingų, laisvų, neturinčių aiškios struktūros kūrinių. Poetas eksperimentavo su daugeliu literatūrinių eilėraščio modelių.
Jo poezijai būdinga įžvalgi akis, skvarbi mintis ir intelektas. Lakoniškos novelės, istorinės kolizijos, ryškios asmenybės bei jų prieštaringi likimai. Tačiau „antikinės kaukės“ tėra pretekstas moralinėms ir socialinėms dabarties mįslės.
K. Kavafio darbuose atsispindėjo ne arabiškoji Aleksandrija, bet graikiškoji miesto kultūros pusė Aleksandro Makedoniečio ir jo pasekėjų laikais – sena, pamiršta civilizacija už kurios gyveno tik „barbarai“. Viename reikšmingiausių savo eilėraščių, „Barbarų belaukiant“, K. Kavafis vaizduoja kokią įtaką turėjo arabų užkariautojai: „Ką veiksime dabar, kai dingo barbarai? / Juk, šiaip ar taip, jie buvo išeitis.“
K. Kavafis kaip poetas buvo – jis pats spausdino savo eilėraščius ir siųsdavo juos tik artimiausiems savo draugams. Pagrindinės poeto eilėraščių temos buvo likimas, tobulybės ir realybės priešprieša, menas ir politika. 1904 metais keturiolika K. Kavafio eilėraščių buvo išspausdinta pamflete, kuris vėliau buvo papildytas ir perleistas 1910 metais. Nemažai poeto kūrinių buvo spausdinama keliuose privačiai išleistuose , . Šiose leidiniuose buvo spausdinami tie patys eilėraščiai išdėstyti tematine ar chronologine tvarka. Beveik trečdalis K. Kavafio eilėraščių niekada nebuvo išspausdinti jam esant gyvam. K. Kavafio eilėraščiai kaip knyga buvo pirmą kartą išspausdinti Antrojo pasaulinio karo metu ir perspausdinti 1949 metais. Poeto eilėraščių rinkinys „Priimata“ išleistas 1935 metais Aleksandrijoje.
Vienas pagrindinių poeto kūrinių motyvų – senų laikų ilgesys. Tačiau poeto kūryba išsiskiria ir erotinės lyrikos pavyzdžiais, kurie skirti mylimiesiems. Tai sąžiningai atviri pasipasakojimai, išpažinimai, pasvarstymai apie vyro meilę vyrui.
K. Kavafio kūryba padarė įtaką ir Lietuvos rašytojams. Eseistas ir vertėjas Tomas Venclova K. Kavafį viename interviu įvardijo kaip savo autoritetą: „Jis man labai svarbus poetas, duodantis ne tik estetinių pamokų, bet ir etinių, ir būtent per estetiką jis jas suteikia, kaip ir turi būti“.
Išnašos
- Interviu „Žinių radijui“ Archyvuota kopija 2008-04-06 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Eilėraštis „Barbarų belaukiant“ Archyvuota kopija 2008-01-05 iš Wayback Machine projekto.
- Oficialus Kavafio kūrybos archyvas internete anglų kalba
Šaltiniai
- Dionizo eisena: [eilėraščiai] / vertė Vytautas P. Bložė.
- Visuotinė lietuvių enciklopedija;
- cavafy.com
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Konstantinas Kavafis, Kas yra Konstantinas Kavafis? Ką reiškia Konstantinas Kavafis?
Konstantinas KavafisKonstantinas KavafisGime 1863 m balandzio 29 d Aleksandrija Otomanu imperijaMire 1933 m balandzio 29 d 70 metu Aleksandrija EgiptasVeikla Poetas zurnalistasVikiteka Konstantinas KavafisParasas Konstantinas Kavafis 1863 m balandzio 29 d Aleksandrijoje 1933 m balandzio 29 d Aleksandrijoje garsus graiku poetas isspausdines vos du simtus eilerasciu Tik pastaraisiais metais K Kavafį pradeta laikyti geriausiu Vidurzemio juros pakrantes rasytoju BiografijaJis gime 1863 m balandzio 29 d Aleksandrijoje ir cia praleido didziaja savo gyvenimo dalį K Kavafis kilo is gausios aristokratiskos pirkliu seimos buvo vienas is devyniu vaiku Rasytojo pavarde yra kilusi is turkisko zodzio kuris reiskia batsiuvį Rasytojo tevas Peter Dzonas Kavafis o motina Haricleia Kavafis kuri buvo deimantu prekiautojo dukte susituoke 1849 metais Taciau poetas anksti neteko tevo ir vienos savo sesers bei brolio Po vyro mirties kilmingos nasles ir septyniu jos vaiku gyvenimas nelepino Prabangoje isauges talentingas jaunelis Kavafis privalejo ieskotis darbo pradzioje dirbo veliau įvairiu firmu klerku Sie gyvenimo faktai jo kuryboje suformavo valingos ir pasiaukojancios aristokrates Spartos karalienes ir kt įvaizdzius Juos diktavo motina jos charakteris valia nesavanaudiskumas Kritikai Kavafio kuriamus motinos įvaizdzius vadina vienais graziausiu pasaulineje poezijoje Nors K Kavafis gime Graikijoje vaikystes ir jaunystes metus praleido Didziojoje Britanijoje Cia jis lanke mokykla ir buvo mokomos privaciu mokytoju Puikiai kalbejo anglu ismoko laisvai prancuzu o veliau ir italu kalbos Pirmasias savo eiles parase angliskai ir prancuziskai Naujaja graiku literaturine kalba jaunuoliui dar reikejo ne tik gerai ismokti bet ir tobulinti sutaikant dvi gerokai besigalynejancias kalbos atsakas konservatyviu klasikiniu filologu rasytoju ir populiariaja Poetas mire Aleksandrijoje per savo septyniasdesimta gimtadienį 1933 m KurybaK Kavafis kure tiek rimuotus tiek ir nerimuotus eilerascius taciau niekada nerase netaisyklingu laisvu neturinciu aiskios strukturos kuriniu Poetas eksperimentavo su daugeliu literaturiniu eilerascio modeliu Jo poezijai budinga įzvalgi akis skvarbi mintis ir intelektas Lakoniskos noveles istorines kolizijos ryskios asmenybes bei ju priestaringi likimai Taciau antikines kaukes tera pretekstas moralinems ir socialinems dabarties mįsles K Kavafio darbuose atsispindejo ne arabiskoji Aleksandrija bet graikiskoji miesto kulturos puse Aleksandro Makedoniecio ir jo pasekeju laikais sena pamirsta civilizacija uz kurios gyveno tik barbarai Viename reiksmingiausiu savo eilerasciu Barbaru belaukiant K Kavafis vaizduoja kokia įtaka turejo arabu uzkariautojai Ka veiksime dabar kai dingo barbarai Juk siaip ar taip jie buvo iseitis K Kavafis kaip poetas buvo jis pats spausdino savo eilerascius ir siusdavo juos tik artimiausiems savo draugams Pagrindines poeto eilerasciu temos buvo likimas tobulybes ir realybes priespriesa menas ir politika 1904 metais keturiolika K Kavafio eilerasciu buvo isspausdinta pamflete kuris veliau buvo papildytas ir perleistas 1910 metais Nemazai poeto kuriniu buvo spausdinama keliuose privaciai isleistuose Siose leidiniuose buvo spausdinami tie patys eilerasciai isdestyti tematine ar chronologine tvarka Beveik trecdalis K Kavafio eilerasciu niekada nebuvo isspausdinti jam esant gyvam K Kavafio eilerasciai kaip knyga buvo pirma karta isspausdinti Antrojo pasaulinio karo metu ir perspausdinti 1949 metais Poeto eilerasciu rinkinys Priimata isleistas 1935 metais Aleksandrijoje Vienas pagrindiniu poeto kuriniu motyvu senu laiku ilgesys Taciau poeto kuryba issiskiria ir erotines lyrikos pavyzdziais kurie skirti mylimiesiems Tai saziningai atviri pasipasakojimai ispazinimai pasvarstymai apie vyro meile vyrui K Kavafio kuryba padare įtaka ir Lietuvos rasytojams Eseistas ir vertejas Tomas Venclova K Kavafį viename interviu įvardijo kaip savo autoriteta Jis man labai svarbus poetas duodantis ne tik estetiniu pamoku bet ir etiniu ir butent per estetika jis jas suteikia kaip ir turi buti IsnasosInterviu Ziniu radijui Archyvuota kopija 2008 04 06 is Wayback Machine projekto NuorodosEilerastis Barbaru belaukiant Archyvuota kopija 2008 01 05 is Wayback Machine projekto Oficialus Kavafio kurybos archyvas internete anglu kalbaSaltiniaiDionizo eisena eilerasciai verte Vytautas P Bloze Visuotine lietuviu enciklopedija cavafy com