Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Konradas Cūzė vok Konrad Zuse 1910 m birželio 22 d Berlyne 1995 m gruodžio 18 d Hiunfelde netoli Fuldos vokiečių inžinie
Konradas Cūzė
Konradas Cūzė (vok. Konrad Zuse, 1910 m. birželio 22 d. Berlyne – 1995 m. gruodžio 18 d. Hiunfelde, netoli Fuldos) – vokiečių inžinierius, neoficialus pirmojo šiuolaikinius principus atitinkančio kompiuterio sukūrėjas, pirmosios algoritminės kalbos autorius, skaitmeninės visatos idėjos pradininkas.
Biografija
Gimė 1910 m. birželio 22 d. Berlyne. Vėliau su šeima persikėlė į Saksonijos šiaurės miestelį Hojersverdą. Dar mokykloje parodė sugebėjimus sukonstruodamas veikiantį monetų keitimo automato modelį. Studijavo Berlyno technikos universitete (tada Technische Hochschule Berlin-Charlottenburg – Berlyno-Šarlotenburgo aukštesnioji technikos mokykla), jį baigė 1935 m. Pradėjo dirbti konstruktoriumi Herschelio lėktuvų statybos kompanijoje Desau mieste, tačiau jau po metų ją paliko, kad galėtų kurti skaičiavimo mašinas. Ta idėja jam buvo kilusi dar studentavimo metais.
Be kompiuterių, K. Cūzė sukūrė ir keletą specializuotų skaičiuotuvų: S1 ir S2 buvo naudojami aviacijoje tiksliam detalių dydžiui nustatyti. Kompiuteris L1 buvo skirtas logikos uždaviniams spręsti, tačiau liko tik eksperimentiniu modeliu.
Gyvenimo pabaigoje užsiėmė savo pomėgiu, tapyba. Mirė 1995 m. gruodžio 18 d. Hiunfelde, netoli Fuldos.
Pirmojo kompiuterio sukūrimas
Kad palengvintų nuobodžius inžinierinius skaičiavimus, K. Cūzė sukūrė keletą automatizuotų skaičiuotuvų. Pagrindinė sudėtingų skaičiavimų problema yra tarpinių rezultatų išsaugojimas. Todėl, pasak K. Cūzės, automatinis skaičiuotuvas privalo turėti tris pagrindines dalis: valdymo modulį, atmintį ir aritmetinius veiksmus atliekantį procesorių.
1936 m. K. Cūzė pagamino Z1, pirmąjį naudojantį kompiuterį. Jis buvo sukurtas už savo lėšas ir įrengtas ant svetainės stalo tėvų name. Z1 panaudojo, kad ištirtų pagrindines skaičiavimo technikos ypatybes: slankaus kablelio aritmetiką, didelės talpos atmintį ir aritmetikos modulius su „taip - ne“ (1 ir 0) reikšmėmis. Jie buvo realizuoti panaudojant reles. Z1 programavimo galimybė buvo ribota ir vykdoma klaviatūra. Z1 skaičiavimo rezultatus pateikdavo lempiniame skydelyje. 1987–1989 m., finansuojant Siemens, K. Cūzė atkūrė Z1.
1939 m. pagamintas visiškai funkcionuojantis elektromechaninis Z2 modelis. 1940 m. jis gavo AVA (Aerodinamikos tyrimų instituto) paramą. Jos dėka 1941 m. buvo sukurtas Z3 – jau visiškai automatinis programuojamas skaitmeninis kompiuteris. Tik po 5 mėnesių pasirodė , o net po 10 metų – .
Z3 turėjo 64 mašininių žodžių atmintį. Programoms ir duomenims užrašyti buvo naudojamos panaudotos kino juostos – mat tuo metu Vokietijoje buvo popieriaus trūkumas. Šis kompiuteris jau tenkino beveik visus šiuolaikinio kompiuterio principus, kuriuos tik po kelerių metų, 1946 m., apibrėžė (Neumann). Išimtis tebuvo ta, kad į vidinę atmintį dar nebuvo įrašomos programos. Z3 modelis buvo pirmasis, naudotas praktiniams uždaviniams spręsti – jį panaudojo lėktuvo sparnui projektuoti. 1998 m. buvo įrodyta, kad Z3 tenkina Tiuringo sąlygas.
Nacistinė Vokietijos vyriausybė neparėmė K. Cūzės tyrimų. Jo sukurti modeliai buvo sunaikinti karo metu. Buvo suniokota ir jo 1940 m. įsteigta įmonė „Zuse Apparatabeu“, pirmoji kompiuterių kompanija. K. Cūzė slapta kariniu automobiliu į Šveicariją išvežė nebaigtą Z4 modelį, paslėpęs jį arklidėse prie kelio į Ciurichą. Jį užbaigė Ciuricho Federalinio politechnikos instituto (ETH Zurich) Taikomosios matematikos skyriuje, kur jis buvo naudojamas iki pat 1955 m. Jo mechaninė atmintis buvo 1024 mašininių žodžių apimties. Programoms ir duomenims užrašyti buvo naudojamos perfokortos. Z4 turėjo santykinį adresavimą ir vykdymo išsišakojimą. Po karo K. Cūzė sugrįžo į Vokietiją.
Jo veikla buvo beveik nežinoma kitose šalyse. Vos ne pirmasis dokumentuotas jo viešas pasirodymas buvo 1946 m., kai IBM optavo jo patentus. Iš to gautos lėšos bei Ciuricho ETH parama leido jam įsteigti kompaniją „Zuse-Ingenieurbüro Hopferau“. 1949 m. jis įsteigė ir kitą kompaniją „Zuse KG“, kuri gamino ir pardavinėjo jo kompiuterius. Tuo metu Z4 buvo užbaigtas ir perduotas Ciuricho ETH. Tai buvo pirmasis pasaulyje parduotas kompiuteris ir pirmasis veikiantis kompiuteris Europoje. Iš viso buvo pagamintas 251 kompiuteris. Reikia atkreipti dėmesį į Z22, kuris turėjo magnetinę atmintį. Įmonė veikė iki 1967 m. Dėl kilusių finansinių sunkumų ji buvo parduota Siemens. K. Cūzė įsidarbino Siemens kompanijoje konsultantu.
Pirmoji algoritminė kalba
K. Cūzė apie 1946 m. sukūrė ir pirmąją , kurią vadino „Plankalkül“. Ją naudojo savo kompiuterio programoms užrašyti. Su ja parašė net pirmąją šachmatų žaidimo programą. Ši kalba turėjo masyvus ir įrašus (struktūras). Priskyrimo sakiniai leido priskirti reikšmes . Tiesa, kalba buvo tik teorinė, nes jam gyvam esant taip ir nebuvo įdiegta. Pirmoji publikacija apie ją pasirodė tik 1972 m. Realizuota buvo tik 2000 m.
Skaitmeninės visatos idėja
1967 m. jis pasiūlė „Skaičiuojančios erdvės“ (Rechnender Raum) koncepciją (skaičiavimais paremtos visatos modelį). Pagal ją, visata palaikoma kompiuterių tinklo. 1969 m. jis tokiu pavadinimu išleido ir knygą. Joje nurodė ląstelių automatus kaip galimą šių skaičiavimų terpę. Jis parodė, kad įprasta entropijos didėjimo samprata deterministinėje skaitmeninėje visatoje neturi prasmės.
Įdomiausia, kad ši koncepcija neprieštarauja , nes, kaip pats nurodė, ji netaikoma deterministinėms visatoms. Ji neprieštarauja ir , nes pagal Cūzės koncepciją Visatos stebėtojas pats yra determinuoto proceso dalis. Tad nėra neužginčijamų paneigimų, kad esatis tėra tik skaičiavimo procesas.
Apdovanojimai
Už nuopelnus vystant automatizuotus skaičiavimus 1965 m. gavo Hario M. Gudo (Harry M. Goode) atminimo premiją, medalį ir 2000 JAV dolerių. Pinigus skyrė “” (Kompiuterių draugija).
1985 m. K. Cūzė tapo pirmuoju Vokietijos „“ (Gessellschaft für Informatik) garbės nariu. Nuo 1987 m. ši draugija ėmė skirti „Konrado Cūzės medalį“, kuris šiuo metu yra žinomiausias ir skiriamas už nuopelnus informatikos srityje.
1995 m. apdovanotas „Kryžiaus už nuopelnus Vokietijos Federacinei Respublikai“ ordinu.
2003 m. kanalas jį paskelbė iškiliausiu iš bet kada gyvenusių vokiečių.
Keletas miestų turi jo vardu pavadintas gatves.
Kūriniai
- K. Zuse. Rechnender Raum, 1969
- K. Zuse. Der Computer – Mein Lebenswerk, 1993
Nuorodos
- K. Cūzės archyvas
- Biografija Archyvuota kopija 2010-04-18 iš Wayback Machine projekto.
- K. Cūzės muziejus[neveikianti nuoroda]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Konradas Cūzė, Kas yra Konradas Cūzė? Ką reiškia Konradas Cūzė?
Konradas Cuze vok Konrad Zuse 1910 m birzelio 22 d Berlyne 1995 m gruodzio 18 d Hiunfelde netoli Fuldos vokieciu inzinierius neoficialus pirmojo siuolaikinius principus atitinkancio kompiuterio sukurejas pirmosios algoritmines kalbos autorius skaitmenines visatos idejos pradininkas Konradas Cuze 1992BiografijaGime 1910 m birzelio 22 d Berlyne Veliau su seima persikele į Saksonijos siaures miestelį Hojersverda Dar mokykloje parode sugebejimus sukonstruodamas veikiantį monetu keitimo automato modelį Studijavo Berlyno technikos universitete tada Technische Hochschule Berlin Charlottenburg Berlyno Sarlotenburgo aukstesnioji technikos mokykla jį baige 1935 m Pradejo dirbti konstruktoriumi Herschelio lektuvu statybos kompanijoje Desau mieste taciau jau po metu ja paliko kad galetu kurti skaiciavimo masinas Ta ideja jam buvo kilusi dar studentavimo metais Be kompiuteriu K Cuze sukure ir keleta specializuotu skaiciuotuvu S1 ir S2 buvo naudojami aviacijoje tiksliam detaliu dydziui nustatyti Kompiuteris L1 buvo skirtas logikos uzdaviniams spresti taciau liko tik eksperimentiniu modeliu Gyvenimo pabaigoje uzsieme savo pomegiu tapyba Mire 1995 m gruodzio 18 d Hiunfelde netoli Fuldos Pirmojo kompiuterio sukurimasKad palengvintu nuobodzius inzinierinius skaiciavimus K Cuze sukure keleta automatizuotu skaiciuotuvu Pagrindine sudetingu skaiciavimu problema yra tarpiniu rezultatu issaugojimas Todel pasak K Cuzes automatinis skaiciuotuvas privalo tureti tris pagrindines dalis valdymo modulį atmintį ir aritmetinius veiksmus atliekantį procesoriu Z1 modelis 1936 m K Cuze pagamino Z1 pirmajį naudojantį kompiuterį Jis buvo sukurtas uz savo lesas ir įrengtas ant svetaines stalo tevu name Z1 panaudojo kad istirtu pagrindines skaiciavimo technikos ypatybes slankaus kablelio aritmetika dideles talpos atmintį ir aritmetikos modulius su taip ne 1 ir 0 reiksmemis Jie buvo realizuoti panaudojant reles Z1 programavimo galimybe buvo ribota ir vykdoma klaviatura Z1 skaiciavimo rezultatus pateikdavo lempiniame skydelyje 1987 1989 m finansuojant Siemens K Cuze atkure Z1 1939 m pagamintas visiskai funkcionuojantis elektromechaninis Z2 modelis 1940 m jis gavo AVA Aerodinamikos tyrimu instituto parama Jos deka 1941 m buvo sukurtas Z3 jau visiskai automatinis programuojamas skaitmeninis kompiuteris Tik po 5 menesiu pasirode o net po 10 metu Z3 turejo 64 masininiu zodziu atmintį Programoms ir duomenims uzrasyti buvo naudojamos panaudotos kino juostos mat tuo metu Vokietijoje buvo popieriaus trukumas Sis kompiuteris jau tenkino beveik visus siuolaikinio kompiuterio principus kuriuos tik po keleriu metu 1946 m apibreze Neumann Isimtis tebuvo ta kad į vidine atmintį dar nebuvo įrasomos programos Z3 modelis buvo pirmasis naudotas praktiniams uzdaviniams spresti jį panaudojo lektuvo sparnui projektuoti 1998 m buvo įrodyta kad Z3 tenkina Tiuringo salygas Nacistine Vokietijos vyriausybe nepareme K Cuzes tyrimu Jo sukurti modeliai buvo sunaikinti karo metu Buvo suniokota ir jo 1940 m įsteigta įmone Zuse Apparatabeu pirmoji kompiuteriu kompanija K Cuze slapta kariniu automobiliu į Sveicarija isveze nebaigta Z4 modelį paslepes jį arklidese prie kelio į Ciuricha Jį uzbaige Ciuricho Federalinio politechnikos instituto ETH Zurich Taikomosios matematikos skyriuje kur jis buvo naudojamas iki pat 1955 m Jo mechanine atmintis buvo 1024 masininiu zodziu apimties Programoms ir duomenims uzrasyti buvo naudojamos perfokortos Z4 turejo santykinį adresavima ir vykdymo issisakojima Po karo K Cuze sugrįzo į Vokietija Jo veikla buvo beveik nezinoma kitose salyse Vos ne pirmasis dokumentuotas jo viesas pasirodymas buvo 1946 m kai IBM optavo jo patentus Is to gautos lesos bei Ciuricho ETH parama leido jam įsteigti kompanija Zuse Ingenieurburo Hopferau 1949 m jis įsteige ir kita kompanija Zuse KG kuri gamino ir pardavinejo jo kompiuterius Tuo metu Z4 buvo uzbaigtas ir perduotas Ciuricho ETH Tai buvo pirmasis pasaulyje parduotas kompiuteris ir pirmasis veikiantis kompiuteris Europoje Is viso buvo pagamintas 251 kompiuteris Reikia atkreipti demesį į Z22 kuris turejo magnetine atmintį Įmone veike iki 1967 m Del kilusiu finansiniu sunkumu ji buvo parduota Siemens K Cuze įsidarbino Siemens kompanijoje konsultantu Pirmoji algoritmine kalbaK Cuze apie 1946 m sukure ir pirmaja kuria vadino Plankalkul Ja naudojo savo kompiuterio programoms uzrasyti Su ja parase net pirmaja sachmatu zaidimo programa Si kalba turejo masyvus ir įrasus strukturas Priskyrimo sakiniai leido priskirti reiksmes Tiesa kalba buvo tik teorine nes jam gyvam esant taip ir nebuvo įdiegta Pirmoji publikacija apie ja pasirode tik 1972 m Realizuota buvo tik 2000 m Skaitmenines visatos ideja1967 m jis pasiule Skaiciuojancios erdves Rechnender Raum koncepcija skaiciavimais paremtos visatos modelį Pagal ja visata palaikoma kompiuteriu tinklo 1969 m jis tokiu pavadinimu isleido ir knyga Joje nurode lasteliu automatus kaip galima siu skaiciavimu terpe Jis parode kad įprasta entropijos didejimo samprata deterministineje skaitmenineje visatoje neturi prasmes Įdomiausia kad si koncepcija nepriestarauja nes kaip pats nurode ji netaikoma deterministinems visatoms Ji nepriestarauja ir nes pagal Cuzes koncepcija Visatos stebetojas pats yra determinuoto proceso dalis Tad nera neuzgincijamu paneigimu kad esatis tera tik skaiciavimo procesas ApdovanojimaiUz nuopelnus vystant automatizuotus skaiciavimus 1965 m gavo Hario M Gudo Harry M Goode atminimo premija medalį ir 2000 JAV doleriu Pinigus skyre Kompiuteriu draugija 1985 m K Cuze tapo pirmuoju Vokietijos Gessellschaft fur Informatik garbes nariu Nuo 1987 m si draugija eme skirti Konrado Cuzes medalį kuris siuo metu yra zinomiausias ir skiriamas uz nuopelnus informatikos srityje 1995 m apdovanotas Kryziaus uz nuopelnus Vokietijos Federacinei Respublikai ordinu 2003 m kanalas jį paskelbe iskiliausiu is bet kada gyvenusiu vokieciu Keletas miestu turi jo vardu pavadintas gatves KuriniaiK Zuse Rechnender Raum 1969 K Zuse Der Computer Mein Lebenswerk 1993NuorodosK Cuzes archyvasBiografija Archyvuota kopija 2010 04 18 is Wayback Machine projekto K Cuzes muziejus neveikianti nuoroda Vikiteka Konrad Zuse vaizdine ir garsine medziaga