Kojamputūras arba Koimbaturas taip pat Kovajus tamil க யம த த ர Kōyamputtūr hind क य बत र IAST Koyambatūr angl Coimbator
Koimbaturas

Kojamputūras arba Koimbaturas, taip pat Kovajus (tamil. கோயமுத்தூர் = Kōyamputtūr, hind. कोयंबतूर, IAST: Koyambatūr, angl. Coimbatore) – miestas pietų Indijoje, Tamilnado vakaruose, Nilgirio priekalnėse, prie Nojalio upės. Svarbiausias medvilnės auginimo ir apdirbimo centras. Medvilnės, tekstilės ir elektrotechnikos, chemijos, cemento pramonė, kavos, cukranendrių perdirbimas. Kino industrija. Yra oro uostas, geležinkelio stotis, plentų sankirta. Kojamputūre veikia 7 universitetai (seniausias – žemės ūkio, įk. 1971 m.), keletas žemės ūkio ir miškininkystės tyrimų centrų bei institutų. Yra XII a. viešpaties Murugano (Kartikėjos) šventykla, taip pat Šivos Patyšvaros šventykla (Perure), Dhjanalingos šventykla ir kt. Apylinkės pasižymi vaizdingais kraštovaizdžiais, kriokliais, įsteigtas .
Kojamputūras கோயமுத்தூர் | |
---|---|
Miesto reginys | |
Laiko juosta: (UTC+5:30) | |
Valstybė | Indija |
Valstija | Tamilnadas |
Rajonas | |
Gyventojų | 1 050 721 |
Plotas | 246 km² |
Tankumas | 4 271 žm./km² |
Altitudė | 411 m |
Vikiteka | Kojamputūras |
83 % gyventojų – hinduistai, 8,6 % – musulmonai, 7,5 % – krikščionys. Dauguma gyventojų – tamilai, taip pat yra telugų, malajalių, kanadų, gudžaratų.
Istorija
Kojamputūras augo kaip miestas prie svarbaus kelio pro – perėją, jungiančią rytinę ir vakarinę Pietų Indijos pakrantes. Jis tapo svarbiausiu vidinio Tamilnado – – miestu. Senovėje kraštą valdė Čolai, nuo XV a. Vidžajanagaros imperija. XVIII a. pateko į . 1804 m. Kojamputūras tapo rajono centru. XIX a. pab.–XX a. pr. smarkiai nukentėjo nuo bado ir maro. XX a. 4–5 dešimtmečiais suklestėjo kaip medvilnės pramonės centras.
- Peruro Patyšvaros šventykla
- Laikrodžio bokštas
- Gangos ligoninė
- Miesto rotušė
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 217
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Koimbaturas, Kas yra Koimbaturas? Ką reiškia Koimbaturas?
Kojamputuras arba Koimbaturas taip pat Kovajus tamil க யம த த ர Kōyamputtur hind क य बत र IAST Koyambatur angl Coimbatore miestas pietu Indijoje Tamilnado vakaruose Nilgirio priekalnese prie Nojalio upes Svarbiausias medvilnes auginimo ir apdirbimo centras Medvilnes tekstiles ir elektrotechnikos chemijos cemento pramone kavos cukranendriu perdirbimas Kino industrija Yra oro uostas gelezinkelio stotis plentu sankirta Kojamputure veikia 7 universitetai seniausias zemes ukio įk 1971 m keletas zemes ukio ir miskininkystes tyrimu centru bei institutu Yra XII a viespaties Murugano Kartikejos sventykla taip pat Sivos Patysvaros sventykla Perure Dhjanalingos sventykla ir kt Apylinkes pasizymi vaizdingais krastovaizdziais kriokliais įsteigtas Kojamputuras க யம த த ர Miesto reginysKojamputuras11 01 0 s pl 76 58 0 r ilg 11 01667 s pl 76 96667 r ilg 11 01667 76 96667 Kojamputuras Laiko juosta UTC 5 30 Valstybe IndijaValstija TamilnadasRajonasGyventoju 2011 1 050 721Plotas 246 km Tankumas 2011 4 271 zm km Altitude 411 mVikiteka Kojamputuras 83 gyventoju hinduistai 8 6 musulmonai 7 5 krikscionys Dauguma gyventoju tamilai taip pat yra telugu malajaliu kanadu gudzaratu IstorijaKojamputuras augo kaip miestas prie svarbaus kelio pro pereja jungiancia rytine ir vakarine Pietu Indijos pakrantes Jis tapo svarbiausiu vidinio Tamilnado miestu Senoveje krasta valde Colai nuo XV a Vidzajanagaros imperija XVIII a pateko į 1804 m Kojamputuras tapo rajono centru XIX a pab XX a pr smarkiai nukentejo nuo bado ir maro XX a 4 5 desimtmeciais suklestejo kaip medvilnes pramones centras Peruro Patysvaros sventykla Laikrodzio bokstas Gangos ligonine Miesto rotuseSaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 217