Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Kliuni reformos
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kliuni reformos – tai reformos, kuriomis 1059 m. buvo siekiama pakeisti nusistovėjusius bažnyčios ir feodalų santykius. Kliuni reformos pavadintos vienuolyno, kuriame jos prasidėjo, vardu.
Bažnyčios problemos
I tūkstm. pab. Bažnyčią draskė daug problemų. Vyskupai, kunigai, vienuolynų viršininkai – abatai ir pats popiežius dažnai buvo priklausomi nuo pasauliečių. Feodalas, įkūręs bažnyčią ar vienuolyną, laikė save jų šeimininku. Jis pats parinkdavo kunigą ar abatą. Imperatorius skyrė vyskupus. Net popiežiai būdavo paskiriami pagal įtakingų pasauliečių užgaidas. Paskyrimus nulemdavo turtai ir giminystės ryšiai. Taip gavę pareigas, dvasininkai būdavo priklausomi nuo juos paskyrusių pasauliečių. Kunigais, abatais, vyskupais neretai tapdavo nepasirengę, to neverti žmonės. Atsirado daug vyskupų, kunigų, vienuolių, kurių gyvenimas beveik nesiskyrė nuo pasauliečių. Kunigai vesdavo, turėdavo šeimas ir visiškai nesirūpindavo tikinčiaisiais. Kai kurie vienuoliai gyveno sočiai ir linksmai, tesirūpindami žemės valdymu, valstiečių priežiūra ir mokesčių rinkimu. Toks nutolimas nuo Kristaus ir apaštalų gyvenimo pavyzdžio griovė Bažnyčios autoritetą. Tuo piktinosi kai kurie vienuoliai ir giliai tikintys pasauliečiai. Jie siekė pakeisti padėtį. Kilo judėjimas už Bažnyčios reformavimą, jos sustiprinimą. Judėjimą pradėjo Kliuni vienuolyno vienuoliai.
Kliuni reforma
Kliuni Benediktinų ordino vienuolyną Burgundijoje 910 m. įkūrė , kaip jis pats sakė, „Dievo malone – grafas ir hercogas“. Vilhelmas nesistengė pats valdyti vienuolyno. Kliuni nepriklausė nuo pasauliečių ir net nuo vietos vyskupo. Jis buvo pavaldus tik popiežiui. Svarbiausias Kliuni vienuolyno tikslas buvo Bažnyčios laisvė. Jis siekė panaikinti dvasininkų pavaldumą – priklausomybę nuo pasauliečių. Abatą rinko vienuolyno bendrija. Abatais tapdavo neeilinės asmenybės, pamaldūs ir protingi vyrai, kurie dažniausiai ilgai valdydavo. Popiežiaus leidimu kliuniečiai steigė naujus vienuolynus. Tokių vienuolynų po dviejų šimtų metų buvo daugiau kaip tūkstantis.
Kliuni vienuolyno vienuoliai gyveno pagal griežtas taisykles. Jie daug meldėsi, dirbo. Jie siekė, kad visų vienuolynų gyvenimas būtų grindžiamas griežta tvarka, pamaldumu ir mokymusi. 1063 m. juos aplankęs dvasininkas rašė: „studijų, darbo ar švento skaitymo metu be reikalo niekas nevaikšto ir nekalba. Tarnavimas Dievui taip užpildo jų dieną, kad be būtiniausių darbų vargu ar lieka laiko bendrauti ir kalbėtis“ [reikalingas šaltinis]. Vienas iš kliuniečių, vienuolis Hildebrantas, buvo svarbiausias popiežių patarėjas. 1073 m. pats Hildebrantas tapo popiežium Grigaliumi VII. Tai buvo griežtas, protingas, reiklus sau ir kitiems žmogus. Jis visuomet teigė, kad Bažnyčia ir popiežius yra aukščiau už pasaulietinę valdžią ir imperatorių. Naujasis popiežius greitai ėmėsi reformų. Buvo nustatyta, kad popiežių rinks kardinolai, susirinkę į konklavą. Jis uždraudė simoniją – bažnytinių pareigų pirkimą, pasaulietinę investitūrą – įgaliojimų suteikimą. Tai reiškia, kad vyskupui ar abatui įgaliojimus galėjo suteikti ne pasauliečiai, kaip anksčiau, bet popiežius. Naujasis popiežius griežtai reikalavo laikytis celibato, t. y. draudė kunigams vesti. Vedę ir nusipirkę pareigas dvasininkai buvo šalinami. Grigalių VII rėmė kunigai ir vienuoliai, susiję su Kliuni vienuolynu. Tokia popiežiaus valdžia nepatiko kunigaikščiams, siekusiems išlaikyti savo valdžios viršenybę. Vis tik popiežius šiuos pakeitimus galėjo įgyvendinti, nes Vokietijos imperatorius Henrikas IV, kurio interesai buvo labiausiai pažeisti, buvo dar vaikas, o imperijoje nebuvo stiprios valdžios. Henrikui IV užaugus ir sustiprinus savo valdžią, tarp jo ir popiežiaus didėjo nesutarimai.
Ėjimas į Kanosą
Didelis konfliktas iškilo, kai Milano gyventojai išvijo vedusius kunigus ir juos palaikiusį vyskupą. Naujo imperatoriaus paskirto vyskupo milaniečiai nepriėmė. Juos palaikė popiežius. Imperatoriui, galingiausiam tų laikų valdovui, tai nepatiko. 1076 m. jis sukvietė į Vormsą sau pavaldžius vyskupus ir paskelbė, kad popiežius nušalinamas. Popiežių valdovas net pavadino „plėšriu vilku“. Grigalius VII, savo ruožtu, imperatorių atskyrė (ekskomunikavo) nuo Bažnyčios, o jo vasalus atleido nuo ištikimybės priesaikos. Prieš imperatorių sukilo vasalai ir ruošėsi išrinkti naują valdovą. Henrikui IV nieko kito neliko, tik vykti pas popiežių ir prašyti atleidimo. Popiežių imperatorius rado Kanosos pilyje, Šiaurės Italijoje, bet Grigalius VII nenorėjo jo priimti. Tuomet imperatorius viduržiemyje (1077 m. sausio 25 d.) basas, apsirengęs atgailautojo rūbais, tris dienas stovėjo prie pilies vartų ir meldė atleidimo. Galiausiai popiežius priėmė Henriką IV ir jam atleido.
Bažnyčia po Kliuni reformos
Vėliau imperatorius ir jo įpėdiniai tęsė kovą prieš Bažnyčios savarankiškumo augimą, bet popiežiai išsaugojo savo galią. 1122 m. tarp imperatoriaus ir popiežiaus Vormse buvo pasirašyta sutartis – konkordatas. Vormso konkordatas nustatė, kad vyskupus skiria dvasininkai. – tai bažnytinių pareigų suteikimas.
Bažnyčia XI–XII a. buvo galingiausia ir įtakingiausia viduramžių jėga. Ji valdė didelius žemės plotus, turėjo kitokio turto. Popiežiaus nurodymų klausė vyskupai, kunigai, vienuoliai, tikintieji. Vienuoliai tapdavo karalių auklėtojais, mokytojais ir patarėjais. Popiežius Inocentas III (1198–1216 m.) sakė, kad popiežiai pašaukti valdyti tautas ir valstybes. Taip ir buvo tikrovėje. Popiežiai karūnuodavo karalius. Susipykę su popiežiumi, valdovai dažniausiai pralaimėdavo. Popiežiui nusileido ir jo viršenybę pripažino Prancūzijos, Anglijos karaliai, Vokietijos imperatoriai, nors pastarieji laikas nuo laiko vėl atsisakydavo tokio pripažinimo. Popiežių vasalais save pripažino Anglijos, Švedijos, Danijos karaliai. Popiežiaus valdos driekėsi visur, kur gyveno katalikai, nežiūrint valstybių sienų ar tautų. Katalikų bažnyčia, krikščionių tikėjimas, lotynų kalba vienijo tautiškai ir politiškai susiskaldžiusią Europą.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kliuni reformos, Kas yra Kliuni reformos? Ką reiškia Kliuni reformos?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kliuni reformos tai reformos kuriomis 1059 m buvo siekiama pakeisti nusistovejusius baznycios ir feodalu santykius Kliuni reformos pavadintos vienuolyno kuriame jos prasidejo vardu Baznycios problemosI tukstm pab Baznycia draske daug problemu Vyskupai kunigai vienuolynu virsininkai abatai ir pats popiezius daznai buvo priklausomi nuo pasaulieciu Feodalas įkures baznycia ar vienuolyna laike save ju seimininku Jis pats parinkdavo kuniga ar abata Imperatorius skyre vyskupus Net popieziai budavo paskiriami pagal įtakingu pasaulieciu uzgaidas Paskyrimus nulemdavo turtai ir giminystes rysiai Taip gave pareigas dvasininkai budavo priklausomi nuo juos paskyrusiu pasaulieciu Kunigais abatais vyskupais neretai tapdavo nepasirenge to neverti zmones Atsirado daug vyskupu kunigu vienuoliu kuriu gyvenimas beveik nesiskyre nuo pasaulieciu Kunigai vesdavo turedavo seimas ir visiskai nesirupindavo tikinciaisiais Kai kurie vienuoliai gyveno sociai ir linksmai tesirupindami zemes valdymu valstieciu prieziura ir mokesciu rinkimu Toks nutolimas nuo Kristaus ir apastalu gyvenimo pavyzdzio griove Baznycios autoriteta Tuo piktinosi kai kurie vienuoliai ir giliai tikintys pasaulieciai Jie sieke pakeisti padetį Kilo judejimas uz Baznycios reformavima jos sustiprinima Judejima pradejo Kliuni vienuolyno vienuoliai Kliuni reformaKliuni Benediktinu ordino vienuolyna Burgundijoje 910 m įkure kaip jis pats sake Dievo malone grafas ir hercogas Vilhelmas nesistenge pats valdyti vienuolyno Kliuni nepriklause nuo pasaulieciu ir net nuo vietos vyskupo Jis buvo pavaldus tik popieziui Svarbiausias Kliuni vienuolyno tikslas buvo Baznycios laisve Jis sieke panaikinti dvasininku pavalduma priklausomybe nuo pasaulieciu Abata rinko vienuolyno bendrija Abatais tapdavo neeilines asmenybes pamaldus ir protingi vyrai kurie dazniausiai ilgai valdydavo Popieziaus leidimu kliunieciai steige naujus vienuolynus Tokiu vienuolynu po dvieju simtu metu buvo daugiau kaip tukstantis Kliuni vienuolyno vienuoliai gyveno pagal grieztas taisykles Jie daug meldesi dirbo Jie sieke kad visu vienuolynu gyvenimas butu grindziamas griezta tvarka pamaldumu ir mokymusi 1063 m juos aplankes dvasininkas rase studiju darbo ar svento skaitymo metu be reikalo niekas nevaiksto ir nekalba Tarnavimas Dievui taip uzpildo ju diena kad be butiniausiu darbu vargu ar lieka laiko bendrauti ir kalbetis reikalingas saltinis Vienas is kliunieciu vienuolis Hildebrantas buvo svarbiausias popieziu patarejas 1073 m pats Hildebrantas tapo popiezium Grigaliumi VII Tai buvo grieztas protingas reiklus sau ir kitiems zmogus Jis visuomet teige kad Baznycia ir popiezius yra auksciau uz pasaulietine valdzia ir imperatoriu Naujasis popiezius greitai emesi reformu Buvo nustatyta kad popieziu rinks kardinolai susirinke į konklava Jis uzdraude simonija baznytiniu pareigu pirkima pasaulietine investitura įgaliojimu suteikima Tai reiskia kad vyskupui ar abatui įgaliojimus galejo suteikti ne pasaulieciai kaip anksciau bet popiezius Naujasis popiezius grieztai reikalavo laikytis celibato t y draude kunigams vesti Vede ir nusipirke pareigas dvasininkai buvo salinami Grigaliu VII reme kunigai ir vienuoliai susije su Kliuni vienuolynu Tokia popieziaus valdzia nepatiko kunigaiksciams siekusiems islaikyti savo valdzios virsenybe Vis tik popiezius siuos pakeitimus galejo įgyvendinti nes Vokietijos imperatorius Henrikas IV kurio interesai buvo labiausiai pazeisti buvo dar vaikas o imperijoje nebuvo stiprios valdzios Henrikui IV uzaugus ir sustiprinus savo valdzia tarp jo ir popieziaus didejo nesutarimai Ėjimas į KanosaDidelis konfliktas iskilo kai Milano gyventojai isvijo vedusius kunigus ir juos palaikiusį vyskupa Naujo imperatoriaus paskirto vyskupo milanieciai neprieme Juos palaike popiezius Imperatoriui galingiausiam tu laiku valdovui tai nepatiko 1076 m jis sukviete į Vormsa sau pavaldzius vyskupus ir paskelbe kad popiezius nusalinamas Popieziu valdovas net pavadino plesriu vilku Grigalius VII savo ruoztu imperatoriu atskyre ekskomunikavo nuo Baznycios o jo vasalus atleido nuo istikimybes priesaikos Pries imperatoriu sukilo vasalai ir ruosesi isrinkti nauja valdova Henrikui IV nieko kito neliko tik vykti pas popieziu ir prasyti atleidimo Popieziu imperatorius rado Kanosos pilyje Siaures Italijoje bet Grigalius VII nenorejo jo priimti Tuomet imperatorius vidurziemyje 1077 m sausio 25 d basas apsirenges atgailautojo rubais tris dienas stovejo prie pilies vartu ir melde atleidimo Galiausiai popiezius prieme Henrika IV ir jam atleido Baznycia po Kliuni reformosVeliau imperatorius ir jo įpediniai tese kova pries Baznycios savarankiskumo augima bet popieziai issaugojo savo galia 1122 m tarp imperatoriaus ir popieziaus Vormse buvo pasirasyta sutartis konkordatas Vormso konkordatas nustate kad vyskupus skiria dvasininkai tai baznytiniu pareigu suteikimas Baznycia XI XII a buvo galingiausia ir įtakingiausia viduramziu jega Ji valde didelius zemes plotus turejo kitokio turto Popieziaus nurodymu klause vyskupai kunigai vienuoliai tikintieji Vienuoliai tapdavo karaliu aukletojais mokytojais ir patarejais Popiezius Inocentas III 1198 1216 m sake kad popieziai pasaukti valdyti tautas ir valstybes Taip ir buvo tikroveje Popieziai karunuodavo karalius Susipyke su popieziumi valdovai dazniausiai pralaimedavo Popieziui nusileido ir jo virsenybe pripazino Prancuzijos Anglijos karaliai Vokietijos imperatoriai nors pastarieji laikas nuo laiko vel atsisakydavo tokio pripazinimo Popieziu vasalais save pripazino Anglijos Svedijos Danijos karaliai Popieziaus valdos driekesi visur kur gyveno katalikai neziurint valstybiu sienu ar tautu Kataliku baznycia krikscioniu tikejimas lotynu kalba vienijo tautiskai ir politiskai susiskaldziusia Europa