Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Klausomieji kauliukai
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Klausomieji kauliukai (lot. Ossicula auditus) – vidurinėje ausyje esantys trys kauliukai, kurie perduoda garso bangas per būgninę ertmę (lot. Cavitas tympani) nuo būgnelio iki prieangio langelio. Jie sudaryti iš skaidulinio tipo kaulo. Kilpos pamatas padengtas hialinine kremzle. Plaktuko ir priekalo susijungimo vietoje jų sąnariniai paviršiai taip pat padengti hialinine kremzle, kurioje į senatvę kartais prasideda skaidulinė distrofija. Klausomieji kauliukai yra šie: plaktukas (lot. Malleus), priekalas ((lot. Incus) ir kilpa (lot. Stapes).
Plaktukas
Plaktukas (lot. Malleus) yra didžiausias iš visų ir siekia 8–9 mm ilgio. Jis sudarytas iš galvutės, kaklelio, rankenos, šoninės ir priekinės ataugų. Antibūgninėje kišenėje esantis ovalus viršutinis galas vadinamas galvute (lot. Cupt mallei); užpakalyje ji sudaro sąnarį su priekalu. Apačioje galvutės esantis susiaurėjimas vadinamas kakleliu (lot. Collum mallei). Nuo platesnės kaklelio apatinės dalies atsišakoja plaktuko ataugos: priekinė atauga (lot. Processus anterior) ir trumpesnė šoninė atauga (lot. Processus lateralis). Plaktuko rankena (lot. Manubrium mallei) šoniniu šonu stipriai prisitvirtina prie būgnelio.
Priekalas
Priekalas (lot. Incus) yra sudarytas iš kūno ir dvejų ataugų. Priekalo kūnas (lot. Corpus incudis) masyvesnis, suspaustas iš šonų; jo priekinis paviršius sudaro sąnarį su plaktuko galvute. Nuo jo leidžiasi ilgoji priekalo kojytė (lot. Crus longum), kuri apačioje užlinksta į vidų ir pasibaigia apvalia lęšine atauga (lot. Processus lenticularis); jos vidinis kremzlinis paviršius sudaro sąnarį su kilpos galvute. Kūgio formos trumpoji priekalo kojytė (lot. Crus breve) yra nukreipta atgal ir raiščiais tvirtinasi prie antibūgninės kišenės sienos.
Kilpa
Kilpa (lot. Stapes) sudaryta iš galvutės ir dvejų kojyčių ir pamato. Kilpos galvutė (lot. Caput stapedis) nukreipta į šoną ir sudaro sąnarį su priekalo lęšine atauga. priekinės ir užpakalinės kojytės (lot. Crus anterius et posterius) išsilenkdamos sujungia galvutę su plokščiu , ovaliu kilpos pamatu (lot. Basis stapedis). Pamatas žiediniu raiščiu prisitvirtina prie prieangio langelio kraštų.
Klausomųjų kauliukų sąnariai
Klausomieji kaukiukai susijungia tipiškais sąnariais. Priekalinis plaktuko sąnarys (lot. Articulatio incudomallearis) yra balninis, o priekalinis kilpos sąnarys (lot. Articulatio incudostapedialis) – rutulinis. Jų sąnariniai paviršiai padengti hialininės kremzlės, o visą sąnarį dengia kapsulė, išklota tepalinės plėvės.
Klausomųjų kauliukų tvirtinamieji raiščiai
Klausomuosius kauliukus tvirtina raiščiai. Vieni jų tiesiog gleivinės raukšlės, kuriomis eina kraujagyslės ir nervai į kauliukus ir jų sąnarius; kiti sudaryti iš stipraus kolageno skaidulų pluošto. Plaktukas tvirtinasi trimis raiščiais: priekiniu, viršutiniu ir šoniniu (lot. lig. mallei anterius, superius et laterale), o priekalas - viršutiniu ir užpakaliniu (lot. lig. incudis superius et posterius), o kilpos pamatas - žiediniu kilpos raiščiu (lot. lig. anulare stapediale).
Klausomųjų kauliukų raumenys
Klausomųjų kauliukų raumenys (lot. Musculi ossiculorum auditus) yra du. Būgnelio tempiamasis raumuo (lot. Musculi tensor tympani) – ilgas plonas raumuo, einantis kauliniu kanalu virš ausies vamzdžio ir atskirtas nuo jo plona kauline plokštele. Jis, prasidėjęs nuo ausies vamzdžio kremzlinės dalies ir savo kanalo sienų, prisitvirtina prie plaktuko rankenos ir susitraukdamas įtempia būgnelį geresniam klausomų balsų rezonavimui.
Kilpinis raumuo (lot. Musculi stapedius) yra kūgiškoje ertmėje, esančioje piramidinėje iškilumoje. Jis prasideda nuo šios ertmės sienos, o jo mažytė sausgyslė, išlindus pro angą piramidės viršūnėje, prisitvirtina prie kilpos. Jis išlenkia kilpos pamatą iš prieangio langelio ir per klausomųjų kauliukų grandinę atpalaiduoja būgnelį. Abu raumenys paprastai susitraukia kartu ir veikia antagonistiškai.
Daugiau informacijos rasite:
Literatūra
- R. Stropus, V. Vaičekauskas, J. Tutkuvienė, N. Paužienė, D.H. Pauža, A. Dabužinskienė, V. Gedrimas, V. Aželis, G. H. Schumacher, „Žmogaus anatomija 2“, „KMU leidykla“, Kaunas, 2007 m., (387-391 psl.) ISBN 978-9955-15-099-2
Ausies kaušelis - Klausomoji landa - Būgnelis - Trimitas - Klausomieji kauliukai - Pusratiniai kanalai - Prieangis - Sraigė -
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Klausomieji kauliukai, Kas yra Klausomieji kauliukai? Ką reiškia Klausomieji kauliukai?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Klausomieji kauliukai lot Ossicula auditus vidurineje ausyje esantys trys kauliukai kurie perduoda garso bangas per bugnine ertme lot Cavitas tympani nuo bugnelio iki prieangio langelio Jie sudaryti is skaidulinio tipo kaulo Kilpos pamatas padengtas hialinine kremzle Plaktuko ir priekalo susijungimo vietoje ju sanariniai pavirsiai taip pat padengti hialinine kremzle kurioje į senatve kartais prasideda skaiduline distrofija Klausomieji kauliukai yra sie plaktukas lot Malleus priekalas lot Incus ir kilpa lot Stapes Klausomieji kauliukai Plaktukas Malleus Priekalas Inkus Kilpa Stapes Bugnine membrana Membrana tympany Prieangis Vestebule Bugnine ertme Cavity of tymp PlaktukasPlaktukas ir priekalas su lotyniskais pavadinimais Plaktukas lot Malleus yra didziausias is visu ir siekia 8 9 mm ilgio Jis sudarytas is galvutes kaklelio rankenos sonines ir priekines ataugu Antibugnineje kiseneje esantis ovalus virsutinis galas vadinamas galvute lot Cupt mallei uzpakalyje ji sudaro sanarį su priekalu Apacioje galvutes esantis susiaurejimas vadinamas kakleliu lot Collum mallei Nuo platesnes kaklelio apatines dalies atsisakoja plaktuko ataugos priekine atauga lot Processus anterior ir trumpesne sonine atauga lot Processus lateralis Plaktuko rankena lot Manubrium mallei soniniu sonu stipriai prisitvirtina prie bugnelio PriekalasPriekalas Priekalinis sanarys aticular surface Priekalo kunas body of incus Priekalo kojyte short limb Lesine atauga lenticular process Priekalas lot Incus yra sudarytas is kuno ir dveju ataugu Priekalo kunas lot Corpus incudis masyvesnis suspaustas is sonu jo priekinis pavirsius sudaro sanarį su plaktuko galvute Nuo jo leidziasi ilgoji priekalo kojyte lot Crus longum kuri apacioje uzlinksta į vidu ir pasibaigia apvalia lesine atauga lot Processus lenticularis jos vidinis kremzlinis pavirsius sudaro sanarį su kilpos galvute Kugio formos trumpoji priekalo kojyte lot Crus breve yra nukreipta atgal ir raisciais tvirtinasi prie antibugnines kisenes sienos KilpaKilpa A Kilpos galvute head Kilpos kunas neck Priekine kojyte anterion crus Kilpos pamatas base B Kilpos pamatas basis stapedis Kilpa lot Stapes sudaryta is galvutes ir dveju kojyciu ir pamato Kilpos galvute lot Caput stapedis nukreipta į sona ir sudaro sanarį su priekalo lesine atauga priekines ir uzpakalines kojytes lot Crus anterius et posterius issilenkdamos sujungia galvute su ploksciu ovaliu kilpos pamatu lot Basis stapedis Pamatas ziediniu raisciu prisitvirtina prie prieangio langelio krastu Klausomuju kauliuku sanariaiKlausomieji kaukiukai susijungia tipiskais sanariais Priekalinis plaktuko sanarys lot Articulatio incudomallearis yra balninis o priekalinis kilpos sanarys lot Articulatio incudostapedialis rutulinis Ju sanariniai pavirsiai padengti hialinines kremzles o visa sanarį dengia kapsule isklota tepalines pleves Klausomuju kauliuku tvirtinamieji raisciaiKlausomuosius kauliukus tvirtina raisciai Vieni ju tiesiog gleivines rauksles kuriomis eina kraujagysles ir nervai į kauliukus ir ju sanarius kiti sudaryti is stipraus kolageno skaidulu pluosto Plaktukas tvirtinasi trimis raisciais priekiniu virsutiniu ir soniniu lot lig mallei anterius superius et laterale o priekalas virsutiniu ir uzpakaliniu lot lig incudis superius et posterius o kilpos pamatas ziediniu kilpos raisciu lot lig anulare stapediale Klausomuju kauliuku raumenysKlausomuju kauliuku raumenys A kolageno skaidulinis pluostas B epidermis C gleivines membrana D plaktukas E priekalas F kilpa G bugnelio tempiamasis raumuo H soninis plaktuko raistis I plaktuko rankena J kilpinis raumuo Klausomuju kauliuku raumenys lot Musculi ossiculorum auditus yra du Bugnelio tempiamasis raumuo lot Musculi tensor tympani ilgas plonas raumuo einantis kauliniu kanalu virs ausies vamzdzio ir atskirtas nuo jo plona kauline plokstele Jis prasidejes nuo ausies vamzdzio kremzlines dalies ir savo kanalo sienu prisitvirtina prie plaktuko rankenos ir susitraukdamas įtempia bugnelį geresniam klausomu balsu rezonavimui Kilpinis raumuo lot Musculi stapedius yra kugiskoje ertmeje esancioje piramidineje iskilumoje Jis prasideda nuo sios ertmes sienos o jo mazyte sausgysle islindus pro anga piramides virsuneje prisitvirtina prie kilpos Jis islenkia kilpos pamata is prieangio langelio ir per klausomuju kauliuku grandine atpalaiduoja bugnelį Abu raumenys paprastai susitraukia kartu ir veikia antagonistiskai Daugiau informacijos rasite Bugnine ertme Speninis urvas LiteraturaR Stropus V Vaicekauskas J Tutkuviene N Pauziene D H Pauza A Dabuzinskiene V Gedrimas V Azelis G H Schumacher Zmogaus anatomija 2 KMU leidykla Kaunas 2007 m 387 391 psl ISBN 978 9955 15 099 2 v rZmogaus organu sistemos Jutimo organai Ausis Ausies kauselis Klausomoji landa Bugnelis Trimitas Klausomieji kauliukai Pusratiniai kanalai Prieangis Sraige