Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Klasikinė japonų kalbaKalbamaJaponijaKalbančiųjų skaičius0Kalbos išnykimasXII a pab evoliucionavoKilmėJaponų kalbos Klas
Klasikinė japonų kalba
| Klasikinė japonų kalba | |
| Kalbama | Japonija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 0 |
| Kalbos išnykimas | XII a. pab., evoliucionavo |
| Kilmė | Japonų kalbos Klasikinė japonų kalba |
| Rašto sistemos | Hiragana, katakana ir kinų rašmenys |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | - |
| ISO 639-2 | - |
| ISO 639-3 | ojp |
Klasikinė japonų kalba, dar vadinama vėlyvąja senąja japonų kalba (中古日本語 chūko nihongo) – japonų kalbos stadija, vartota 794-1185 m., Heian periodu. Naudotos hiragana, katakana ir kinų hieroglifinė rašto sistemos.
periodu kalba perėmė kinų raštą ir pritaikė jį japonų kalbai, tuo tarpu klasikinės japonų kalbos periodu buvo sukurtos dvi rašto sistemos: hiragana ir katakana. Tokia naujovė gerokai supaprastino rašto sistemą ir buvo naujojo japonų literatūros amžiaus kertinis akmuo. Būtent tada buvo sukurti tokie klasikiniai kūriniai, kaip Sakmė apie princą Gendži, , ir daug kitų.
Fonemos
Klasikinėje japonų kalboje naudoti 66 skirtingi skiemenys, tuo tarpu jų buvo 88.
| a あ ア | i い イ | u う ウ | e え エ | o お オ |
| ka か カ | ki き キ | ku く ク | ke け ケ | ko こ コ |
| ga が ガ | gi ぎ ギ | gu ぐ グ | ge げ ゲ | go ご ゴ |
| sa さ サ | si し シ | su す ス | se せ セ | so そ ソ |
| za ざ ザ | zi じ ジ | zu ず ズ | ze ぜ ゼ | zo ぞ ゾ |
| ta た タ | ti ち チ | tu つ ツ | te て テ | to と ト |
| da だ ダ | di ぢ ヂ | du づ ヅ | de で デ | do ど ド |
| na な ナ | ni に ニ | nu ぬ ヌ | ne ね ネ | no の ノ |
| fa は ハ | fi ひ ヒ | fu ふ フ | fe へ ヘ | fo ほ ホ |
| ba ば バ | bi び ビ | bu ぶ ブ | be べ ベ | bo ぼ ボ |
| ma ま マ | mi み ミ | mu む ム | me め メ | mo も モ |
| ya や ヤ | yu ゆ ユ | ye え エ | yo よ ヨ | |
| ra ら ラ | ri り リ | ru る ル | re れ レ | ro ろ ロ |
| wa わ ワ | wi ゐ ヰ | we ゑ ヱ | wo を ヲ |
Fonologijos raida
Šiam laikotarpiui būdingi dideli fonologiniai pokyčiai.
Esminis pokytis yra vadinamojo 上代特殊仮名遣い , skyrusio du tipus balsių (-i, -e ir -o), praradimas. Nors dar senojoje japonų kalboje pastebimas šis nykimas, tik ankstyvojoje vėlyvosios senosios japonų kalbos stadijoje balsių tipai išnyksta. Paskutinės išnyko fonemos /ko1/ ir /ko2/.
Gramatika
Yra skiriamos šešios kaitymo bazės (活用形 katsuyōkei):
- nerealioji (nebaigtinė) forma (jap. 未然形 mizenkei, angl. irrealis (imperfect) form), reiškianti dar neįvykusį veiksmą arba jo nebuvimą ir niekada nėra vartojama savarankiškai;
- prieveiksminė (tęstinė) forma (jap. 連用形 ren'yōkei, angl. adverbial (continuative) form), einanti greta veiksmažodinių kalbos dalių (用言 yōgen); gali būti taip pat naudojama kaip daiktavardis ar jungti kelis sakinius;
- baigiamoji (tarinio) forma (jap. 終止形 shūshikei, angl. conclusie (predicative) form), einanti sakinio gale kaip tarinys;
- prievardinė (pažyminio) forma (jap. 連体形 rentaikei, angl. adnominal (continuative) form), einanti greta daiktavardinių kalbos dalių (体言 taigen) kaip jų pažyminys;
- realioji (baigtinė) forma (jap. 已然形 izenkei, angl. realis (perfect) form), reiškianti jau įvykusį veiksmą arba susiklosčiusią padėtį;
- liepiamoji forma (jap. 命令形 meireikei, angl. imperative form), išreiškianti liepimą, įsakymą.
Veiksmažodis
Kaitymas
Klasikinės japonų kalbos veiksmažodžiai pagal kaitymo būdą yra tradiciškai skirstomi į devynias grupes:
- keturlaipsnio taisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (四段正格活用動詞 yodan seikaku katsuyō dōshi) arba tiesiog keturlaipsniai veiksmažodžiai (四段動詞 yodan dōshi), pvz.: 書く kaku (rašyti), 泳ぐ oyogu (plaukti), 探す sagasu (ieškoti), 勝つ katu (laimėti), 笑ふ warafu (juoktis), 遊ぶ asobu (žaisti), 讀む yomu (skaityti), 作る tukuru (kurti);
- aukštesniojo dvilaipsnio taisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (上二段正格活用動詞 kami nidan seikaku katsuyō dōshi) arba tiesiog aukštesnieji dvilaipsniai veiksmažodžiai (上二段動詞 kami nidan dōshi), pvz., 生く iku (gyventi), 過ぐ sugu (peržengti), 落つ otu (nukristi), 閉づ todu (uždaryti), 戀ふ kofu (mylėti), 侘ぶ wabu (būti susirūpinusiam), 恨む uramu (jausti pagiežą ar apmaudą), 老ゆ oyu (senti) ir 懲る koru (mokytis iš patirties, patirti);
- žemesniojo dvilaipsnio taisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (下二段正格活用動詞 shimo nidan seikaku katsuyō dōshi) arba tiesiog žemesnieji dvilaipsniai veiksmažodžiai (下二段動詞 shimo nidan dōshi), pvz., 得 u (gauti, galėti), 受く uku (priimti), 告ぐ tugu (pranešti), 失す usu (pradingti, išnykti), 混ず mazu (maišyti), 捨つ sutu (išmesti), 出づ idu (išeiti, išvykti; pasirodyti), 尋ぬ tadunu (pasiteirauti), 寢 nu (nueiti miegoti, miegoti), 答ふ kotafu (atsakyti į klausimą), 経 fu (slinkti, bėgti laikui), 並ぶ narabu (stoti į eilę, rikiuotis), 求む motomu (siekti, trokšti), 見ゆ miyu (būti matomam), 入る iru (įdėti) ir 植う uu (pasodinti augalą, auginti augalą).
- aukštesniojo vienlaipsnio taisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (上一段正格活用動詞 kami ichidan seikaku katsuyō dōshi) arba tiesiog aukštesnieji vienlaipsniai veiksmažodžiai (上一段動詞 kami ichidan dōshi) – šiai grupei priklauso tik 10 pagrindinių veiksmažodžių (plius dar keli išvestiniai): 著る kiru (rengtis, vilkėti), いさちる isatiru (žliumbti), 似る niru (būti panašiam), 煮る niru (virti), 干る hiru (džiovinti), 見る miru (matyti, žiūrėti), 射る iru (šaudyti), 居る wiru (sėdėti; gyventi; būti) ir 率る wiru (atnešti, atgabenti);
- žemesniojo vienlaipsnio taisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (下一段正格活用動詞 shimo ichidan seikaku katsuyō dōshi) arba tiesiog žemesnieji vienlaipsniai veiksmažodžiai (下一段動詞 shimo ichidan dōshi) – šiai grupei priklauso tik vienas veiksmažodis: 蹴る keru (įspirti);
- ka eilės netaisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (カ行変格活用動詞 ka-gyō henkaku katsuyō dōshi) arba tiesiog k-netaisyklingieji veiksmažodžiai (カ変動詞 ka-hen dōshi): 來 ku (ateiti, atvykti);
- sa eilės netaisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (サ行変格活用動詞 sa-gyō henkaku katsuyō dōshi) arba tiesiog s-netaisyklingieji veiksmažodžiai (サ変動詞 sa-hen dōshi): 為 su (daryti), 御座す ofasu (būti, eiti, ateiti [pagarbus veiksmažodis]);
- na eilės netaisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (ナ行変格活用動詞 na-gyō henkaku katsuyō dōshi) arba tiesiog n-netaisyklingieji veiksmažodžiai (ナ変動詞 na-hen dōshi): 死ぬ sinu (mirti), 往ぬ・去ぬ inu (pradingti, mirti, išvykti);
- ra eilės netaisyklingojo kaitymo veiksmažodžiai (ラ行変格活用動詞 ra-gyō henkaku katsuyō dōshi) arba tiesiog r-netaisyklingieji veiksmažodžiai (ラ変動詞 ra-hen dōshi): 有り・在り ari (būti), 居り wori (būti, sėdėti), 侍り faberi (tarnauti), 在すかり・坐すかり imasukari (arba 在すがり・坐すがり imasugari, 在そかり・坐そかり imasokari, 在そがり・坐そがり imasogari) (būti [pagarbus veiksmažodis]).
| Veiksmažodžių grupė | Nerealioji forma 未然形 | Prieveiksminė forma 連用形 | Baigiamoji forma 終止形 | Prievardinė forma 連体形 | Realioji forma 已然形 | Liepiamoji forma 命令形 |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Keturlaipsniai (四段) | -a | -i | -u | -u | -e | -e |
| Aukštesnieji vienlaipsniai (上一段) | — | — | -ru | -ru | -re | -(yo) |
| Aukštesnieji dvilaipsniai (上二段) | -i | -i | -u | -uru | -ure | -i(yo) |
| Žemesnieji vienlaipsniai (下一段) | -e | -e | -eru | -eru | -ere | -e(yo) |
| Žemesnieji dvilaipsniai (下二段) | -e | -e | -u | -uru | -ure | -e(yo) |
| K-netaisyklingasis (カ変) | -o | -i | -u | -uru | -ure | -o(yo) |
| S-netaisyklingieji (サ変) | -e | -i | -u | -uru | -ure | -e(yo) |
| N-netaisyklingieji (ナ変) | -a | -i | -u | -uru | -ure | -e |
| R-netaisyklingieji (ラ変) | -a | -i | -i | -u | -e | -e |
Būdvardis
Kaitymas
Kaitomi būdvardžiai (形容詞 keiyōshi) yra skirstomi į dvi grupes:
- ku tipo kaitomi būdvardžiai (ク活用形容詞 ku katsuyō keiyōshi), kurių prieveiksminė forma pasibaigia galūne -ku, pvz., 良し yosi (geras) – 良く yoku (gerai);
- siku tipo kaitomi būdvardžiai (シク活用形容詞 shiku katsuyō keiyōshi), kurių prieveiksminė forma pasibaigia galūne -siku, pvz., 麗し urufasi (gražus) – 麗しく urufasiku (gražiai).
| Būdvardžių grupė | Nerealioji forma 未然形 | Prieveiksminė forma 連用形 | Baigiamoji forma 終止形 | Prievardinė forma 連体形 | Realioji forma 已然形 | Liepiamoji forma 命令形 | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| -ku tipas (ク活用) | bazinis kaitymas (本活用) | (-ku) | -ku | -si | -ki | -kere | |
| -kari tipo kaitymas (カリ活用) | -kara | -kari | -karu | -kare | |||
| -siku tipas (シク活用) | bazinis kaitymas (本活用) | (-siku) | -siku | -si | -siki | -sikere | |
| -kari tipo kaitymas (カリ活用) | -sikara | -sikari | -sikaru | -sikare | |||
Bazinio kaitymo (本活用 hon katsuyō) formos yra senesnės nei -kari tipo kaitymo (カリ活用 kari katsuyō) formos, kurios kilo prie prieveiksminės formos -ku arba -siku pridėjus veiksmažodį あり ari (būti). Ilgainiui -ku ar- ir -siku ar- buvo supaprastintos į -kar- ir -sikar-. Tokio tipo formos kaitomos lygiai taip pat kaip netaisyklingasis veiksmažodis ari.
Nekaitomi būdvardžiai (形容動詞 keiyōdōshi) patys nėra kaitomi, tačiau prie jų kamienų yra prijungtos kaitomos jungtis なり nari arba たり tari.
| Jungtys | Nerealioji forma 未然形 | Prieveiksminė forma 連用形 | Baigiamoji forma 終止形 | Prievardinė forma 連体形 | Realioji forma 已然形 | Liepiamoji forma 命令形 |
|---|---|---|---|---|---|---|
| -nari (ナリ型活用) | -nara | -nari -ni | -nari | -naru | -nare | -nare |
| -tari (タリ型活用) | -tara | -tari -to | -tari | -taru | -tare | -tare |
Abidvi jungtys, nari ir tari, turi bendrą etimologiją. Jungtis nari atsirado, susiliejus dalelytei に ni ir veiksmažodžiui あり ari (būti): ni + ari > nari, o jungtis tari atsirado, susiliejus dalelytei と to ir jau minėtajam veiksmažodžiui ari: to + ari > tari. Tai reiškia, kad jungtys yra kaitomos lygiai taip pat kaip netaisyklingasis veiksmažodis ari.
Nuorodos
Išnašos
- Yoshida, 2001: 64
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Klasikinė japonų kalba, Kas yra Klasikinė japonų kalba? Ką reiškia Klasikinė japonų kalba?
Klasikine japonu kalbaKalbamaJaponijaKalbanciuju skaicius0Kalbos isnykimasXII a pab evoliucionavoKilmeJaponu kalbos Klasikine japonu kalbaRasto sistemosHiragana katakana ir kinu rasmenysKalbos kodaiISO 639 1 ISO 639 2 ISO 639 3ojp Klasikine japonu kalba dar vadinama velyvaja senaja japonu kalba 中古日本語 chuko nihongo japonu kalbos stadija vartota 794 1185 m Heian periodu Naudotos hiragana katakana ir kinu hieroglifine rasto sistemos periodu kalba pereme kinu rasta ir pritaike jį japonu kalbai tuo tarpu klasikines japonu kalbos periodu buvo sukurtos dvi rasto sistemos hiragana ir katakana Tokia naujove gerokai supaprastino rasto sistema ir buvo naujojo japonu literaturos amziaus kertinis akmuo Butent tada buvo sukurti tokie klasikiniai kuriniai kaip Sakme apie princa Gendzi ir daug kitu FonemosKlasikineje japonu kalboje naudoti 66 skirtingi skiemenys tuo tarpu ju buvo 88 a あ ア i い イ u う ウ e え エ o お オka か カ ki き キ ku く ク ke け ケ ko こ コga が ガ gi ぎ ギ gu ぐ グ ge げ ゲ go ご ゴsa さ サ si し シ su す ス se せ セ so そ ソza ざ ザ zi じ ジ zu ず ズ ze ぜ ゼ zo ぞ ゾta た タ ti ち チ tu つ ツ te て テ to と トda だ ダ di ぢ ヂ du づ ヅ de で デ do ど ドna な ナ ni に ニ nu ぬ ヌ ne ね ネ no の ノfa は ハ fi ひ ヒ fu ふ フ fe へ ヘ fo ほ ホba ば バ bi び ビ bu ぶ ブ be べ ベ bo ぼ ボma ま マ mi み ミ mu む ム me め メ mo も モya や ヤ yu ゆ ユ ye え エ yo よ ヨra ら ラ ri り リ ru る ル re れ レ ro ろ ロwa わ ワ wi ゐ ヰ we ゑ ヱ wo を ヲFonologijos raidaSiam laikotarpiui budingi dideli fonologiniai pokyciai Esminis pokytis yra vadinamojo 上代特殊仮名遣い skyrusio du tipus balsiu i e ir o praradimas Nors dar senojoje japonu kalboje pastebimas sis nykimas tik ankstyvojoje velyvosios senosios japonu kalbos stadijoje balsiu tipai isnyksta Paskutines isnyko fonemos ko1 ir ko2 GramatikaYra skiriamos sesios kaitymo bazes 活用形 katsuyōkei nerealioji nebaigtine forma jap 未然形 mizenkei angl irrealis imperfect form reiskianti dar neįvykusį veiksma arba jo nebuvima ir niekada nera vartojama savarankiskai prieveiksmine testine forma jap 連用形 ren yōkei angl adverbial continuative form einanti greta veiksmazodiniu kalbos daliu 用言 yōgen gali buti taip pat naudojama kaip daiktavardis ar jungti kelis sakinius baigiamoji tarinio forma jap 終止形 shushikei angl conclusie predicative form einanti sakinio gale kaip tarinys prievardine pazyminio forma jap 連体形 rentaikei angl adnominal continuative form einanti greta daiktavardiniu kalbos daliu 体言 taigen kaip ju pazyminys realioji baigtine forma jap 已然形 izenkei angl realis perfect form reiskianti jau įvykusį veiksma arba susiklosciusia padetį liepiamoji forma jap 命令形 meireikei angl imperative form isreiskianti liepima įsakyma Veiksmazodis Kaitymas Klasikines japonu kalbos veiksmazodziai pagal kaitymo buda yra tradiciskai skirstomi į devynias grupes keturlaipsnio taisyklingojo kaitymo veiksmazodziai 四段正格活用動詞 yodan seikaku katsuyō dōshi arba tiesiog keturlaipsniai veiksmazodziai 四段動詞 yodan dōshi pvz 書く kaku rasyti 泳ぐ oyogu plaukti 探す sagasu ieskoti 勝つ katu laimeti 笑ふ warafu juoktis 遊ぶ asobu zaisti 讀む yomu skaityti 作る tukuru kurti aukstesniojo dvilaipsnio taisyklingojo kaitymo veiksmazodziai 上二段正格活用動詞 kami nidan seikaku katsuyō dōshi arba tiesiog aukstesnieji dvilaipsniai veiksmazodziai 上二段動詞 kami nidan dōshi pvz 生く iku gyventi 過ぐ sugu perzengti 落つ otu nukristi 閉づ todu uzdaryti 戀ふ kofu myleti 侘ぶ wabu buti susirupinusiam 恨む uramu jausti pagieza ar apmauda 老ゆ oyu senti ir 懲る koru mokytis is patirties patirti zemesniojo dvilaipsnio taisyklingojo kaitymo veiksmazodziai 下二段正格活用動詞 shimo nidan seikaku katsuyō dōshi arba tiesiog zemesnieji dvilaipsniai veiksmazodziai 下二段動詞 shimo nidan dōshi pvz 得 u gauti galeti 受く uku priimti 告ぐ tugu pranesti 失す usu pradingti isnykti 混ず mazu maisyti 捨つ sutu ismesti 出づ idu iseiti isvykti pasirodyti 尋ぬ tadunu pasiteirauti 寢 nu nueiti miegoti miegoti 答ふ kotafu atsakyti į klausima 経 fu slinkti begti laikui 並ぶ narabu stoti į eile rikiuotis 求む motomu siekti troksti 見ゆ miyu buti matomam 入る iru įdeti ir 植う uu pasodinti augala auginti augala aukstesniojo vienlaipsnio taisyklingojo kaitymo veiksmazodziai 上一段正格活用動詞 kami ichidan seikaku katsuyō dōshi arba tiesiog aukstesnieji vienlaipsniai veiksmazodziai 上一段動詞 kami ichidan dōshi siai grupei priklauso tik 10 pagrindiniu veiksmazodziu plius dar keli isvestiniai 著る kiru rengtis vilketi いさちる isatiru zliumbti 似る niru buti panasiam 煮る niru virti 干る hiru dziovinti 見る miru matyti ziureti 射る iru saudyti 居る wiru sedeti gyventi buti ir 率る wiru atnesti atgabenti zemesniojo vienlaipsnio taisyklingojo kaitymo veiksmazodziai 下一段正格活用動詞 shimo ichidan seikaku katsuyō dōshi arba tiesiog zemesnieji vienlaipsniai veiksmazodziai 下一段動詞 shimo ichidan dōshi siai grupei priklauso tik vienas veiksmazodis 蹴る keru įspirti ka eiles netaisyklingojo kaitymo veiksmazodziai カ行変格活用動詞 ka gyō henkaku katsuyō dōshi arba tiesiog k netaisyklingieji veiksmazodziai カ変動詞 ka hen dōshi 來 ku ateiti atvykti sa eiles netaisyklingojo kaitymo veiksmazodziai サ行変格活用動詞 sa gyō henkaku katsuyō dōshi arba tiesiog s netaisyklingieji veiksmazodziai サ変動詞 sa hen dōshi 為 su daryti 御座す ofasu buti eiti ateiti pagarbus veiksmazodis na eiles netaisyklingojo kaitymo veiksmazodziai ナ行変格活用動詞 na gyō henkaku katsuyō dōshi arba tiesiog n netaisyklingieji veiksmazodziai ナ変動詞 na hen dōshi 死ぬ sinu mirti 往ぬ 去ぬ inu pradingti mirti isvykti ra eiles netaisyklingojo kaitymo veiksmazodziai ラ行変格活用動詞 ra gyō henkaku katsuyō dōshi arba tiesiog r netaisyklingieji veiksmazodziai ラ変動詞 ra hen dōshi 有り 在り ari buti 居り wori buti sedeti 侍り faberi tarnauti 在すかり 坐すかり imasukari arba 在すがり 坐すがり imasugari 在そかり 坐そかり imasokari 在そがり 坐そがり imasogari buti pagarbus veiksmazodis Veiksmazodziu grupe Nerealioji forma 未然形 Prieveiksmine forma 連用形 Baigiamoji forma 終止形 Prievardine forma 連体形 Realioji forma 已然形 Liepiamoji forma 命令形Keturlaipsniai 四段 a i u u e eAukstesnieji vienlaipsniai 上一段 ru ru re yo Aukstesnieji dvilaipsniai 上二段 i i u uru ure i yo Zemesnieji vienlaipsniai 下一段 e e eru eru ere e yo Zemesnieji dvilaipsniai 下二段 e e u uru ure e yo K netaisyklingasis カ変 o i u uru ure o yo S netaisyklingieji サ変 e i u uru ure e yo N netaisyklingieji ナ変 a i u uru ure eR netaisyklingieji ラ変 a i i u e eBudvardis Kaitymas Kaitomi budvardziai 形容詞 keiyōshi yra skirstomi į dvi grupes ku tipo kaitomi budvardziai ク活用形容詞 ku katsuyō keiyōshi kuriu prieveiksmine forma pasibaigia galune ku pvz 良し yosi geras 良く yoku gerai siku tipo kaitomi budvardziai シク活用形容詞 shiku katsuyō keiyōshi kuriu prieveiksmine forma pasibaigia galune siku pvz 麗し urufasi grazus 麗しく urufasiku graziai Budvardziu grupe Nerealioji forma 未然形 Prieveiksmine forma 連用形 Baigiamoji forma 終止形 Prievardine forma 連体形 Realioji forma 已然形 Liepiamoji forma 命令形 ku tipas ク活用 bazinis kaitymas 本活用 ku ku si ki kere kari tipo kaitymas カリ活用 kara kari karu kare siku tipas シク活用 bazinis kaitymas 本活用 siku siku si siki sikere kari tipo kaitymas カリ活用 sikara sikari sikaru sikare Bazinio kaitymo 本活用 hon katsuyō formos yra senesnes nei kari tipo kaitymo カリ活用 kari katsuyō formos kurios kilo prie prieveiksmines formos ku arba siku pridejus veiksmazodį あり ari buti Ilgainiui ku ar ir siku ar buvo supaprastintos į kar ir sikar Tokio tipo formos kaitomos lygiai taip pat kaip netaisyklingasis veiksmazodis ari Nekaitomi budvardziai 形容動詞 keiyōdōshi patys nera kaitomi taciau prie ju kamienu yra prijungtos kaitomos jungtis なり nari arba たり tari Jungtys Nerealioji forma 未然形 Prieveiksmine forma 連用形 Baigiamoji forma 終止形 Prievardine forma 連体形 Realioji forma 已然形 Liepiamoji forma 命令形 nari ナリ型活用 nara nari ni nari naru nare nare tari タリ型活用 tara tari to tari taru tare tare Abidvi jungtys nari ir tari turi bendra etimologija Jungtis nari atsirado susiliejus dalelytei に ni ir veiksmazodziui あり ari buti ni ari gt nari o jungtis tari atsirado susiliejus dalelytei と to ir jau minetajam veiksmazodziui ari to ari gt tari Tai reiskia kad jungtys yra kaitomos lygiai taip pat kaip netaisyklingasis veiksmazodis ari Nuorodos Duomenys apie kodu ojp zymima kalba svetaineje ethnologue com Linguist kalbos kodo ojp informacija angl The Linguist List Information by code ojp MultiTree kalbos kodo ojp informacija angl MultiTree A Digital Library of Language Relationships Information by code ojp Wikimedia Incubator Vikipedijos projektas Classical Japanese vikiinkubatoriujeIsnasosYoshida 2001 64 Sis straipsnis apie kalbas yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį