Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
55 43 28 š pl 21 7 30 r ilg 55 72444 š pl 21 12500 r ilg 55 72444 21 12500 Klaipėdos kareivinės XX a pr Klaipėdos kareiv
Klaipėdos kareivinės
55°43′28″ š. pl. 21°7′30″ r. ilg. / 55.72444°š. pl. 21.12500°r. ilg.
Klaipėdos kareivinės – neogotikos stiliaus pastatų kompleksas Klaipėdoje, Herkaus Manto g. 84, kuriame nuo 1993 m. yra įsikūręs Klaipėdos universitetas.
Istorija
Iki XIX a. pabaigos Prūsijos kariuomenės įgula Klaipėdoje buvo apgyvendinama miestiečių butuose. Pirmosios kareivinės Klaipėdoje dislokuotai Vokietijos kariuomenės įgulai apgyvendinti buvo pastatytos 1876–1880 m. verslininko Sergies (jų pastatai išliko: Herkaus Manto g. 45, Kareivinių g. 2, 4), tačiau XX a. pradžioje Klaipėdos miestas pasiūlė Vokietijos karinei valdybai statyti naują kareivinių kompleksą.. Statyba pradėta 1904 m. Dėl statybininkų streiko kurį laiką buvo sustojusi. 1907 m. į baigtas statyti kareivines persikėlė Klaipėdos įgula..
Kareivinių poreikiams ansamblis buvo naudojamas iki 1993 m. Išvedant iš Lietuvos Rusijos Federacijos (buvusią TSRS) kariuomenę, 1992 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė karinį miestelį Klaipėdoje su apleistais kareivinių pastatais nutarė perduoti Krašto apsaugos ministerijai. Tačiau inicijavus 1991 m. įsteigto Klaipėdos universiteto vadovybei, miestelį nutarta perduoti Universiteto reikmėms. 1993 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdoje dislokuotos Rusijos kariuomenės karininkai pasirašė karinio miestelio su jame esančiais šešias neogotikiniais pastatais ir daugybe menkaverčių statinių (garažų, sandėlių ir kt.) 25,6 ha teritorijos perdavimo Klaipėdos universitetui aktą. Tų pačių metų rugsėjo 1 d. ką tik atvėrusių savo kontrolės postus kareivinių paradų ir žygių treniruočių aikštėje, stebint dar nespėjusiems išvykti Rusijos kariams, įvyko naujųjų mokslo metų pradžios iškilmės. Oficialus vyriausybės nutarimas dėl kareivinių perdavimo Klaipėdos universitetui priimtas 1993 m. rugsėjo 17 d.
Pagrindinių šešių pastatų restauravimo darbai vyko penkiolika metų. 1996 m. vasario 28 d. buvo iškilmingai atidarytas pirmasis iš buvusių kareivinių komplekso pastatas, restauruotas Lietuvos valstybės, Klaipėdos „Naftos terminalo“ ir kt. rėmėjų lėšomis – Gamtos mokslų fakultetas. 1997 m. spalį į restauruotas patalpas įsikėlė Universiteto rektoratas. 2000 m. vasario 14 d. buvo atidarytas restauruotas Evangeliškosios teologijos centro pastatas; 2002 m. vasario 5 d. – baigtas restauruoti Humanitarinių mokslų fakulteto ir Sveikatos mokslų fakulteto pastatas; 2003 m. rugsėjo 1 d. – penktasis restauruotas statinys – universiteto knygynas; 2009 m. pradžioje – šeštasis ansamblio statinys – Universiteto Aula ir Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas (restauravimo metu buvo atstatytas pastato bokštelis ir jame įmontuotas laikrodis).
Architektūra
Ansamblį sudarė aštuoni raudonų plytų pastatai, iš kurių iki šių dienų yra išlikę šeši. Iki kareivinių buvo pratęsta dabartinė Herkaus Manto gatvė (tuo metu vadinta Moltkės gatve), tačiau pagrindiniai komplekso pastatų fasadai buvo atgręžti ne į šią gatvę, o į pratybų aikštę ir miestą.
Neogotikinio ansamblio pagrindą sudarė trys simetriškai išdėstyti korpusai: du pagrindiniai kareiviams gyventi ir žemesnis statinys kulto reikmėms ir valgyklai. Tūriu išsiskyrė keturaukščiai gyvenamieji statiniai. Kiti statiniai buvo skirti štabui, sargybinei, karininkų butams, sandėliams.
Visus šešis kareivinių ansamblio pastatus jungia ne tik neogotikinė architektūra, raudona plytų spalva, tačiau ir vienodos segmentiškos langų angos, taip pat žalios majolikos detalės, kuriomis apdailinti cokoliai, palangės. Pastatų architektūroje pasitaiko ir kitų iš viduramžių perimtų elementų. Pvz., amunicijos korpuso sieną puošia dvi skydų pavidalo nišos (tokių skydų yra senųjų vokiečių miestų vartuose). Kai kurių korpusų sienose derinamos raudono mūro ir šviesaus tinko juostos, primenančios Vokietijos ir Klaipėdos krašto architektūrai būdingą fachverkinį karkasą. Ansambliui griežtumo ir monumentalumo teikė ir metalinė tvora, kurios ažūrines sekcijas laiko aukšti mūriniai stulpai su betoninėmis „kepurėmis“.
Kareivinėse kabojo batalinio žanro paveikslų, stovėjo monarchų biustų.
Kareivinėse dislokuotos Klaipėdos įgulos sudėtis
- 1907–1914 m. kareivinėse buvo dislokuotas Vokietijos armijos 1-ojo armijos korpuso I diviziono I pėstininkų brigados 41-ojo von Boyeno pėstininkų pulko (5-ojo Rytų Prūsijos) (Infanterie-Regiment von Boyen (5. Ostpreußisches) Nr. 41) III batalionas (keturios kuopos).
- 1914–1915 m. kareivinėse buvo dislokuotos landšturmo Tilžės II pėstininkų bataliono pusantros kuopos.
- 1915 m. kovo mėn. 18–21 d. kareivinėse šeimininkavo į Rytų Prūsiją įsiveržusios Rusijos armijos pajėgos.
- 1915–1918 m. kareivinėse dislokuotas Vokietijos kariuomenės 41-ojo pėstininkų pulko II pamainos batalionas.
- 1920–1923 m. kareivines užėmė Klaipėdos krašte dislokuotų Prancūzijos pajėgų XXI pėsčiųjų šaulių batalionas (21e bataillon de chasseurs à pied).
- 1923–1934 m. kareivinėse įsikūrė Lietuvos kariuomenės 7-ojo Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pėstininkų pulko štabas, pirmasis ir antrasis batalionai.
- 1934–1939 m. kareivinėse buvo dislokuotas 7-ojo pulko vieno bataliono pagrindu atkurtas Lietuvos kariuomenės 6-asis Pilėnų kunigaikščio Margio pėstininkų pulkas.
- Nuo 1939 m. balandžio 24 d. spėjama, kad kareivinėse įsikūrė Vokietijos karinio jūrų laivyno 7-asis jūrų laivyno artilerijos divizionas (7. Marine-Artillerieabteilung), kuris 1939 m. rugpjūčio 23 d. buvo reorganizuotas į du dalinius: 117-ąjį jūrų artilerijos divizioną (1941 m. rugpjūtį jis perkeltas į Liepoją) ir 217-ąjį zenitinės jūrų artilerijos divizionus (Marine-Flak-Abteilung) (Klaipėdoje jis buvo dislokuotas 1939 m. rugsėjo–spalio mėn., 1941 m. balandžio–gruodžio mėn. ir 1942 m. rugpjūtį – 1945 m. sausį).
- 1944 m. kareivinių teritorijoje veikė Vokietijos kariuomenės pėstininkų puskarininkių mokykla.
- Nuo 1945 m. iki 1993 m. kareivines buvo užėmę TSRS (nuo 1991 m. – Rusijos Federacijos) kariuomenės III gvardijos šaulių divizijos daliniai. 1957 m. divizija reformuota į III gvardijos motorizuotų šaulių diviziją. 1989 m. ji perėjo iš SSRS sausumos kariuomenės Pabaltijo karinės apygardos pavaldumo į Baltijos karinio jūrų laivyno pavaldumą ir buvo pervadinta III krantų apsaugos divizija.
Literatūra
- Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu: studija, skirta Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto 20-mečiui, Klaipėdos universiteto 20-mečiui ir Klaipėdos miesto 760-mečiui. Sudarytojas Vasilijus Safronovas. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2012. ISBN 978-9955-18-646-5
Šaltiniai
- Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu, Klaipėda, 2012, p. 22, 24, 27.
- Tatoris, Jonas, Senoji Klaipėda, Vilnius, 1994, p. 167.
- LRV nutarimas Nr. 906, 1992 m. lapkričio 27 d.
- Klaipėdos universitetas: 10 metų, Klaipėda, 2000, p. 49.
- LRV nutarimas Nr. 709, 1993 m. rugsėjo 17 d.
- Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu, Klaipėda, 2012, p. 191–193.
- Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu, Klaipėda, 2012, p. 29–30.
- Tatoris, Jonas, Senoji Klaipėda, Vilnius, 1994, p. 168.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Klaipėdos kareivinės, Kas yra Klaipėdos kareivinės? Ką reiškia Klaipėdos kareivinės?
55 43 28 s pl 21 7 30 r ilg 55 72444 s pl 21 12500 r ilg 55 72444 21 12500 Klaipedos kareivines XX a pr Klaipedos kareivines neogotikos stiliaus pastatu kompleksas Klaipedoje Herkaus Manto g 84 kuriame nuo 1993 m yra įsikures Klaipedos universitetas IstorijaIki XIX a pabaigos Prusijos kariuomenes įgula Klaipedoje buvo apgyvendinama miestieciu butuose Pirmosios kareivines Klaipedoje dislokuotai Vokietijos kariuomenes įgulai apgyvendinti buvo pastatytos 1876 1880 m verslininko Sergies ju pastatai isliko Herkaus Manto g 45 Kareiviniu g 2 4 taciau XX a pradzioje Klaipedos miestas pasiule Vokietijos karinei valdybai statyti nauja kareiviniu kompleksa Statyba pradeta 1904 m Del statybininku streiko kurį laika buvo sustojusi 1907 m į baigtas statyti kareivines persikele Klaipedos įgula LR prezidentas Kazys Grinius lankosi Lietuvos kariuomenes kareivinese Klaipedoje 1926 m Kareiviniu poreikiams ansamblis buvo naudojamas iki 1993 m Isvedant is Lietuvos Rusijos Federacijos buvusia TSRS kariuomene 1992 m lapkricio 27 d Lietuvos Respublikos Vyriausybe karinį miestelį Klaipedoje su apleistais kareiviniu pastatais nutare perduoti Krasto apsaugos ministerijai Taciau inicijavus 1991 m įsteigto Klaipedos universiteto vadovybei miestelį nutarta perduoti Universiteto reikmems 1993 m rugpjucio 30 d Klaipedoje dislokuotos Rusijos kariuomenes karininkai pasirase karinio miestelio su jame esanciais sesias neogotikiniais pastatais ir daugybe menkaverciu statiniu garazu sandeliu ir kt 25 6 ha teritorijos perdavimo Klaipedos universitetui akta Tu paciu metu rugsejo 1 d ka tik atverusiu savo kontroles postus kareiviniu paradu ir zygiu treniruociu aiksteje stebint dar nespejusiems isvykti Rusijos kariams įvyko naujuju mokslo metu pradzios iskilmes Oficialus vyriausybes nutarimas del kareiviniu perdavimo Klaipedos universitetui priimtas 1993 m rugsejo 17 d Pagrindiniu sesiu pastatu restauravimo darbai vyko penkiolika metu 1996 m vasario 28 d buvo iskilmingai atidarytas pirmasis is buvusiu kareiviniu komplekso pastatas restauruotas Lietuvos valstybes Klaipedos Naftos terminalo ir kt remeju lesomis Gamtos mokslu fakultetas 1997 m spalį į restauruotas patalpas įsikele Universiteto rektoratas 2000 m vasario 14 d buvo atidarytas restauruotas Evangeliskosios teologijos centro pastatas 2002 m vasario 5 d baigtas restauruoti Humanitariniu mokslu fakulteto ir Sveikatos mokslu fakulteto pastatas 2003 m rugsejo 1 d penktasis restauruotas statinys universiteto knygynas 2009 m pradzioje sestasis ansamblio statinys Universiteto Aula ir Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas restauravimo metu buvo atstatytas pastato bokstelis ir jame įmontuotas laikrodis ArchitekturaAnsamblį sudare astuoni raudonu plytu pastatai is kuriu iki siu dienu yra islike sesi Iki kareiviniu buvo pratesta dabartine Herkaus Manto gatve tuo metu vadinta Moltkes gatve taciau pagrindiniai komplekso pastatu fasadai buvo atgrezti ne į sia gatve o į pratybu aikste ir miesta Neogotikinio ansamblio pagrinda sudare trys simetriskai isdestyti korpusai du pagrindiniai kareiviams gyventi ir zemesnis statinys kulto reikmems ir valgyklai Turiu issiskyre keturauksciai gyvenamieji statiniai Kiti statiniai buvo skirti stabui sargybinei karininku butams sandeliams Visus sesis kareiviniu ansamblio pastatus jungia ne tik neogotikine architektura raudona plytu spalva taciau ir vienodos segmentiskos langu angos taip pat zalios majolikos detales kuriomis apdailinti cokoliai palanges Pastatu architekturoje pasitaiko ir kitu is viduramziu perimtu elementu Pvz amunicijos korpuso siena puosia dvi skydu pavidalo nisos tokiu skydu yra senuju vokieciu miestu vartuose Kai kuriu korpusu sienose derinamos raudono muro ir sviesaus tinko juostos primenancios Vokietijos ir Klaipedos krasto architekturai budinga fachverkinį karkasa Ansambliui grieztumo ir monumentalumo teike ir metaline tvora kurios azurines sekcijas laiko auksti muriniai stulpai su betoninemis kepuremis Kareivinese kabojo batalinio zanro paveikslu stovejo monarchu biustu Kareivinese dislokuotos Klaipedos įgulos sudetis1907 1914 m kareivinese buvo dislokuotas Vokietijos armijos 1 ojo armijos korpuso I diviziono I pestininku brigados 41 ojo von Boyeno pestininku pulko 5 ojo Rytu Prusijos Infanterie Regiment von Boyen 5 Ostpreussisches Nr 41 III batalionas keturios kuopos 1914 1915 m kareivinese buvo dislokuotos landsturmo Tilzes II pestininku bataliono pusantros kuopos 1915 m kovo men 18 21 d kareivinese seimininkavo į Rytu Prusija įsiverzusios Rusijos armijos pajegos 1915 1918 m kareivinese dislokuotas Vokietijos kariuomenes 41 ojo pestininku pulko II pamainos batalionas 1920 1923 m kareivines uzeme Klaipedos kraste dislokuotu Prancuzijos pajegu XXI pesciuju sauliu batalionas 21e bataillon de chasseurs a pied 1923 1934 m kareivinese įsikure Lietuvos kariuomenes 7 ojo Zemaiciu kunigaikscio Butegeidzio pestininku pulko stabas pirmasis ir antrasis batalionai 1934 1939 m kareivinese buvo dislokuotas 7 ojo pulko vieno bataliono pagrindu atkurtas Lietuvos kariuomenes 6 asis Pilenu kunigaikscio Margio pestininku pulkas Nuo 1939 m balandzio 24 d spejama kad kareivinese įsikure Vokietijos karinio juru laivyno 7 asis juru laivyno artilerijos divizionas 7 Marine Artillerieabteilung kuris 1939 m rugpjucio 23 d buvo reorganizuotas į du dalinius 117 ajį juru artilerijos diviziona 1941 m rugpjutį jis perkeltas į Liepoja ir 217 ajį zenitines juru artilerijos divizionus Marine Flak Abteilung Klaipedoje jis buvo dislokuotas 1939 m rugsejo spalio men 1941 m balandzio gruodzio men ir 1942 m rugpjutį 1945 m sausį 1944 m kareiviniu teritorijoje veike Vokietijos kariuomenes pestininku puskarininkiu mokykla Nuo 1945 m iki 1993 m kareivines buvo uzeme TSRS nuo 1991 m Rusijos Federacijos kariuomenes III gvardijos sauliu divizijos daliniai 1957 m divizija reformuota į III gvardijos motorizuotu sauliu divizija 1989 m ji perejo is SSRS sausumos kariuomenes Pabaltijo karines apygardos pavaldumo į Baltijos karinio juru laivyno pavalduma ir buvo pervadinta III krantu apsaugos divizija LiteraturaKareivines tapusios Klaipedos universitetu studija skirta Klaipedos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto 20 meciui Klaipedos universiteto 20 meciui ir Klaipedos miesto 760 meciui Sudarytojas Vasilijus Safronovas Klaipeda Klaipedos universiteto leidykla 2012 ISBN 978 9955 18 646 5SaltiniaiKareivines tapusios Klaipedos universitetu Klaipeda 2012 p 22 24 27 Tatoris Jonas Senoji Klaipeda Vilnius 1994 p 167 LRV nutarimas Nr 906 1992 m lapkricio 27 d Klaipedos universitetas 10 metu Klaipeda 2000 p 49 LRV nutarimas Nr 709 1993 m rugsejo 17 d Kareivines tapusios Klaipedos universitetu Klaipeda 2012 p 191 193 Kareivines tapusios Klaipedos universitetu Klaipeda 2012 p 29 30 Tatoris Jonas Senoji Klaipeda Vilnius 1994 p 168