Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Klaipėdos kraštas vok Memelland šiaurinėje Mažosios Lietuvos dalyje ir palei Nemuno žemupį bei Baltijos jūrą 1919 1939 m
Klaipėdos kraštas
Klaipėdos kraštas (vok. Memelland) – šiaurinėje Mažosios Lietuvos dalyje ir palei Nemuno žemupį bei Baltijos jūrą 1919–1939 m. egzistavęs teritorinis vienetas. Plotas (be vidaus vandenų) 2416 km², ilgis apie 140 km. Jį sudarė dabartinių Klaipėdos, Šilutės, Tauragės, Jurbarko ir Kretingos rajonų, Pagėgių savivaldybės teritorija, Klaipėda ir Neringa.
| Klaipėdos kraštas vok. Memelland | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| | |||||||
| Valstybė | Lietuva | ||||||
| Administracinis centras | Klaipėda | ||||||
| Oficialios kalbos | Vokiečių, lietuvių | ||||||
| Plotas | 2 657 km² | ||||||
Klaipėdos kraštas ilgą laiką buvo Prūsijos karalystėje, po 1871 m. – Vokietijos imperijoje. Antantės pavedimu 1920–1923 m. krašte buvo Prancūzijos kariuomenė, 1923 m. kraštą prisijungė Lietuva.
1939 m. kovo 23 d. A. Hitleriui pareikalavus Klaipėdos kraštas buvo perduotas Trečiajam Reichui. 1945 m. sausio 28 d. Raudonoji Armija įžengė į Klaipėdą, o vasario 4 d. ir į Kuršių neriją. Po to Klaipėdos kraštas buvo okupuotas ir tapo Lietuvos TSR dalimi.
Gyventojai
1912 m. Klaipėdos mieste ir krašte gyveno 131 100 gyventojų (2848 km² plote), 47,0 proc. – miestuose.
1925 m. sausio 20 d. surašymo metu gyveno 141 650 gyventojų, iš jų 50,8 proc. lietuviai, tačiau 34 340 lietuvių (24,2 proc. gyventojų) norėdami pabrėžti savo skirtumą nuo Didžiosios Lietuvos lietuvių, užsirašė klaipėdiškiais. Vokiečiais užsirašė 41,9 proc., 7,3 proc. kitataučiais. 94,1 proc. buvo evangelikai (vyravo liuteronai). Miestuose ir miesteliuose gyveno 55,3 proc.
Istorija
Kaip istorinė sritis Klaipėdos kraštas atsirado 1919 m., kai Paryžiaus taikos konferencijoje Lenkijos atstovas iš pradžių pareikalavo Mažąją Lietuvą sujungti su Didžiąja ir abidvi kartu prijungti prie Lenkijos, bet kovo 3 d. memorandume pasiūlė prie Lietuvos prijungti tik Klaipėdos kraštą, kuris, kol Lietuva nėra sąjungoje su Lenkija, turėtų atitekti Antantės didžiųjų valstybių kontrolei. Pasiūlymas buvo priimtas.
| Pomerelijos ir Prūsijos istorija |
| Pomerelijos kunigaikštystė, Senovės Prūsija |
| Kryžiaus žygiai į Prūsiją |
| Vokiečių ordinas |
| Karališkoji Prūsija, Prūsijos kng. |
| Brandenburgas-Prūsija |
| Prūsijos karalystė: |
| Vakarų Prūsija, Rytų Prūsija |
| Dancigo koridorius, Rytų Prūsija, Klaipėdos kraštas |
| Lenkija, TSRS (Kaliningrado sritis) |
Versalio taikos sutartis 1919 m. numatė kraštą atskirti nuo Vokietijos, jį laikinai perduoti Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir Japonijos žinion; Nemuną nuo Gardino iki žiočių internacionalizuoti. Iki sutarties ratifikavimo Klaipėdos kraštas buvo Vokietijos globoje, vokiečiai stengėsi paversti kraštą laisvąja valstybe (vok. Freistaat). 1920 m. sausio 10 d. įsigaliojus taikos sutarčiai, vasario 12 d. paskutiniai vokiečių kariniai daliniai pasitraukė iš Klaipėdos.
Taigi, Klaipėdos kraštas sukurtas 1919 m. birželio 28 d. Versalio taikos sutarties 28 ir 99 straipsniais atskyrus šiaurinę Rytų Prūsijos dalį nuo Vokietijos. Apėmė 2848 km² (be vidaus vandenų – 2416 km²) teritoriją. Pietinė riba buvo Nemuno upė, rytinė maždaug sutapo su 1422 m. Melno sutartimi nustatyta siena tarp LDK ir Vokiečių ordino. 1925 m. krašte gyveno 141 645, 1939 m. – 153 793 gyventojai. 1925 m. surašymo duomenimis, Klaipėdos krašte gyveno 45,2 proc. vokiečių, 26,5 proc. lietuvių, dar 24,2 proc. krašto gyventojų užsirašė esą klaipėdiškiai.
Pagal Versalio sutartį, krašto administravimas turėjo pereiti sąjunginių valstybių žinion. Antantės vardu jį valdė Prancūzija. Iki oficialaus perėmimo kraštą administravo Vokietijos vyriausybės įgaliotinis grafas . 1920 m. vasario 15 d. krašto valdymą perėmė Prancūzijos paskirtas Klaipėdos krašto vyriausiasis komisaras gen. . 1921 m. gegužės 1 d. nauju vyriausiuoju komisaru tapo Žanas Gabrielis Petisnė. Kraštą valdė direktorija, kurios pirmininku tapo buvęs Klaipėdos vyr. burmistras , nuo 1921 m. rugpjūčio 6 d. – ir 20 narių Valstybės taryba, kuriai vadovavo vyr. komisaras. Klaipėdos kraštas buvo suskirstytas į: 3 apskritis:
ir 1 miestą:
1920–1923 m. dėl politinės krašto ateities susikirto Lenkijos, Lietuvos ir Klaipėdos krašto gyventojų interesai. Dar 1919 m. liepos 16 d. susirinkę 107 viso krašto politiniai veikėjai sušaukė steigiamąjį susirinkimą, kuris turėjo parengti atskiros Klaipėdos krašto valstybės konstituciją. Vadinamojo Freistaato (laisvos Klaipėdos krašto valstybės) idėja kilo klaipėdiškiams ieškant konsensuso tarp Lietuvos, Lenkijos, Antantės interesų. Įmanoma, kad šios idėjos atsiradimui įtakos turėjo Versalio sutarties 100–108 str. suformuotas laisvasis Dancigo miestas, prižiūrimas Tautų Sąjungos. Kažką panašaus galvota kurti ir Klaipėdos krašte. Freistaato idėja buvo nukreipta ir prieš galimą susijungimą su Lietuva, nes tokiai ateities vizijai Klaipėdos krašte neturėta ypatingo noro: ekonominiu požiūriu kraštas buvo toliau pažengęs, jo ūkininkai turėjo rinką Vokietijoje, su šia šalimi siejosi ir visos kultūrinės tradicijos bei juridinė tvarka. Su Petisné žinia dešiniosios jėgos 1921 m. gruodžio 1 d. įkūrė Freistaato talkininkų sąjungą, kurios esminis uždavinys buvo įvairiais būdais skleisti krašte Freistaato privalumus. Idėjos šalininkų 1921 m. gruodžio 15 d. surengtame neoficialiame Klaipėdos krašto plebiscite šią idėją parėmė trys ketvirtadaliai krašto piliečių (54492 gyventojai iš 71856).
Lenkija ir Lietuva, spręsdamos Klaipėdos krašto ateities klausimą, rėmėsi ekonominiais ir etnopolitiniais motyvais. Lenkija buvo suinteresuota turėti Klaipėdos uoste kontrolės svertų, per jį eksportuoti savo produkciją, be to, stipri Lenkijos įtaka Klaipėdoje galėjo Lietuvą daryti labiau priklausomą nuo Lenkijos. 1921 m. gruodį Klaipėdoje įsteigtas Lenkijos konsulatas, o 1922 m. pasirašyta prekybos sutartis su Klaipėdos krašto pramonininkais užtikrino per karą nutrūkusį medienos tiekimą į uostą.
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos būtinybę gerai suvokė Ernesto Galvanausko vyriausybė. Tik kontroliuodama Klaipėdos uostą, jauna Lietuvos valstybė galėjo būti ekonomiškai nepriklausoma. 1921 m. Lietuva taip pat įsteigė Klaipėdoje konsulatą, dar 1920 m. kovą, spaudžiant Lietuvai, lietuvininkų veikėjai Erdmonas Simonaitis ir Mikelis Reidys buvo priimti į Klaipėdos krašto direktoriją. Suradusi savo kampanijai atramą lietuvininkų terpėje, 1922 m. vyriausybė Klaipėdos krašte pradėjo aktyviau propaguoti susijungimo su Lietuva idėją, o slaptas Užsienio reikalų ministerijos fondas per konsulatą Klaipėdoje finansavo lietuvininkų politikų, palankiai žiūrinčių į susijungimą su Lietuva, veiklą. Prastėjant ekonominei situacijai Klaipėdos krašte, Galvanausko vyriausybė vykdė spaudimą, neleisdama įvežti į kraštą maisto produktų, o derybose nuolat reikalavo nukelti muitų sieną su Vokietija prie Nemuno. Tuo būdu, Lietuva, panašiai kaip Lenkija, siekė paveikti klaipėdiškių opiniją, diskredituoti Freistaato šalininkus ir įgauti kuo daugiau susijungimo su Lietuva rėmėjų.
1922 m. Ambasadorių konferencija Klaipėdos klausimui spręsti paskyrė Jules Laroche, kuris, labiau paveiktas Freistaato idėjos šalininkų, jau 1923 sausio 10 d. buvo pasiruošęs suteikti Klaipėdos kraštui laisvosios valstybės statusą. Lietuva tokioje situacijoje nutarė ryžtingai veikti: Galvanausko vyriausybė, užsitikrinusi Vokietijos ir Sovietų Rusijos paramą, per visuomeninę organizaciją Lietuvos šaulių sąjunga ir Klaipėdoje įkurtą lietuvininkų Vyriausiąjį Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetą organizavo karinį Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, vadinamąjį Klaipėdos sukilimą (1923 m. sausio 10-15 d.). Tačiau po diplomatinio Antantės valstybių spaudimo, Lietuva sutiko, kad Klaipėdos prijungimo jėga legalizavimas neįvyktų, o vietoj to kraštas būtų perduotas Lietuvai iš sąjungininkų rankų. Ambasadorių konferencija, atsižvelgdama į Lietuvos nuolaidas, 1923 m. vasario 17 d. sutiko, kad Lietuva perimtų suverenumą Klaipėdos krašte, bet tik jei sutiktų su sąjungininkų iškeltomis autonomijos sąlygomis. Jos numatė atsižvelgimą ne tik į Lietuvos, bet ir į Lenkijos interesus Klaipėdoje, be to, autonomijos sąlygas reglamentuosiančią konvenciją turėjo parengti pati Ambasadorių konferencija. Galvanausko vyriausybė, kaip tai ir numatė sąjungininkai, kovo 13 d. pripažindama šį sprendimą, turėjo pripažinti ir jame įrašytus saugiklius. Tačiau kovo 24 d. Paryžiuje prasidėjusiose derybose dėl konvencijos Lietuvos diplomatams galiausiai pavyko išvengti daugelio Lenkijos interesus tenkinančių punktų įrašymo į konvenciją (šiai sėkmei buvo palanku tai, kad nuo 1923 m. vidurio vis labiau komplikavosi Prancūzijos ir Britanijos santykiai). Klaipėdos konvencija buvo pasirašyta 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje tarp Lietuvos Respublikos ir Ambasadorių konferencijos valstybių.
Nuo 1923 m. vasario 19 d. iki 1939 m. kovo 22 d. Klaipėdos kraštas autonomijos pagrindais, kuriuos reglamentavo Konvencija, priklausė Lietuvos Respublikai. Tačiau Lietuvos bandymai integruoti Klaipėdos kraštą nebuvo sėkmingi. Autonominės vietinių gyventojų renkamos krašto institucijos (direktorija, seimelis) Lietuvos veiksmus dažnai traktavo kaip kišimąsi į jų kompetenciją, todėl įtarė Lietuvą siekiant peržengti autonomijos ribas ir visiškai prijungti Klaipėdos kraštą. Lietuvos vyriausybė, nesuprasdama galimo skubotos integracijos pavojaus, įtarė krašto institucijas bandymu atplėšti Klaipėdą nuo Lietuvos. Tokiam įtarimui buvo palankus ir gana atviras Vokietijos kišimasis į Klaipėdos krašto reikalus maždaug nuo 1930 m. Todėl Lietuvos valdymas Klaipėdos krašte politiškai buvo nepaprastai įtemptas, o kraštas tarpukariu tapo vienu iš Europos konfliktinių židinių.
Lietuva faktiškai pralaimėjo 1925 m. kilusį bažnytinį ginčą, kai Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų bažnyčią norėta įjungti į Lietuvos bažnytinę provinciją. Vietinė liuteronų bažnyčia liko autonomine Rytų Prūsijos bažnytinės provincijos dalimi. Prieš pat III seimelio rinkimus, 1930 m., Lietuva pakeitė Rinkimų įstatymą ir sukėlė negatyvią Klaipėdos krašto institucijų ir Vokietijos reakciją. Šis Vokietijos įsikišimas po to veikusių direktorijų, atrodo, buvo suvoktas kaip bandymas susigrąžinti įtaką prarastose teritorijose, todėl beveik visos vėliau dirbusios direktorijos jau atvirai priešinosi krašto integracijai į Lietuvos valstybę. 1932 m. vasario 6 d. gubernatoriui Antanui Merkiui atstatydinus direktorijos pirmininką Otą Bėčerį iš pareigų, Vokietija, apeliuodama į esą neteisėtus Lietuvos veiksmus, pasiekė, kad Lietuvai būtų iškelta byla Tautų Sąjungoje. Tarptautinis Tautų sąjungos Hagos tribunolas, svarstęs bylą dėl Klaipėdos krašto statuto pažeidimo, 1932 m. rugpjūčio 11 d. paskelbė verdiktą, kuriuo iš esmės apgynė Lietuvos veiksmus. Šis Lietuvos laimėjimas demonstravo, kad ji veikė teisėtomis priemonėmis. Todėl kai 1933 m. Adolfas Hitleris buvo paskirtas Vokietijos kancleriu, ir Klaipėdos krašte prasidėjo agresyvus pronacistinis judėjimas, Lietuva drąsiai veikė bandydama jį pažaboti. 1934–1935 m., kai krašto pronacistinių organizacijų veikėjai buvo teisiami Kaune (Neumanno-Sasso byla), buvo didžiausios įtampos krašte metai. Visgi maždaug nuo 1936 m. Lietuva akivaizdžiai ėmė nuolaidžiauti stiprėjančiai Vokietijai. Nuo 1936 m. pabaigos buvo amnestuota dauguma Noimano-Saso byloje nuteistųjų veikėjų. Gubernatoriaus paskyrimą ėmė lemti konsultacijos su Vokietija, po Vokietijos spaudimo 1938 m. lapkričio 1 d. prezidentas Antanas Smetona privalėjo atšaukti karo padėtį Klaipėdos krašte.
1939 m. kovo 20 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys gavo Vokietijos užsienio reikalų ministro Joachimo fon Ribentropo ultimatumą. Vokietija pareikalavo grąžinti Klaipėdos kraštą. Nesulaukusi paramos iš Klaipėdos konvencijos signatarių, Lietuva turėjo šį reikalavimą priimti. Vėlyvą 1939 m. kovo 22 d. vakarą Berlyne Juozas Urbšys, J. fon Ribentropas ir Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Kazys Škirpa pasirašė penkių straipsnių Vokietijos-Lietuvos sutartį dėl Klaipėdos krašto perleidimo. 1939 m. kovo 23 d. pagal iš anksto paruoštą planą Klaipėdos krašto sieną peržengė Vokietijos kariuomenė. Hitlerio įsakymu, iki 1939 m. gegužės 1 d. kraštas turėjo būti integruotas į Vokietijos Reicho administracinę bei juridinę sistemą. 1945 m. pradžioje kraštą užėmė Raudonoji armija, jis prijungtas prie Lietuvos TSR.
Administraciniu-teritoriniu požiūriu apskričių ir valsčių tinklas buvusiame Klaipėdos krašte egzistavo iki 1948 m., kai Klaipėdos, Šilutės ir Pagėgių apskričių valsčiai buvo padidinti. Pagal dabartinį (2008 m.) administracinį-teritorinį suskirstymą Klaipėdos kraštas apima dalį Jurbarko rajono, dalį Klaipėdos rajono, dalį Kretingos rajono, dalį Palangos savivaldybės, dalį Šilutės rajono, dalį Tauragės rajono, visą Klaipėdos ir Neringos miestų savivaldybių bei Pagėgių savivaldybės teritoriją.
Gubernatoriai
- 1924 m. lapkričio 21 d. – 1925 m. lapkričio 8 d. Jonas Budrys
- 1925 m. lapkričio 8 d. – 1926 m. liepos 29 d. Jonas Žilius-Jonila
- 1926 m. liepos 29 d. – 1927 m. rugsėjo 1 d. Karolis Žalkauskas
- 1927 m. rugsėjo 1 d. – 1932 m. gegužės 19 d. Antanas Merkys
- 1932 m. gegužės 19 d. – 1933 m. lapkričio 18 d. Vytautas Jonas Gylys
- 1933 m. lapkričio 18 d. – 1935 m. balandžio 4 d.
- 1935 m. balandžio 4 d. – 1936 m. spalio 15 d. Vladas Kurkauskas
- 1936 m. spalio 15 d. – 1938 m. gruodžio 12 d. Jurgis Kubilius
- 1938 m. gruodžio 12 d. – 1939 m. kovo 23 d. Viktoras Gailius
Literatūra
- Klaipėdos kraštas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986.
- Klaipėdos kraštas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986.
- Valsonokas R., Klaipėdos problema, Klaipėda, 1932.
- Mikulicz S., Kłajpeda w politice europejskej 1918–1939, Warszawa, 1976.
- Žostautaitė P., Klaipėdos kraštas 1923–1939, Vilnius, 1992.
- Žalys V., Kova dėl identiteto: kodėl Lietuvai nesisekė Klaipėdoje tarp 1923–1939 m., Lüneburg, 1993.
- Vareikis V., Klaipėda XX amžiuje, Klaipėda, 1993.
- Ruffmann K.-H., Deutsche und Litauer in der Zwischenkriegszeit, Lüneburg, 1994.
- 1923 metų sausio įvykiai Klaipėdoje, Klaipėda, 1995.
- Klaipėdos krašto prisiminimai. – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2009. – 128 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-31-279-6
- Klaipėdos krašto knygos veikėjai: bibliografinis žodynas (sud. Diana Karalienė). – Klaipėda: Druka, 2009. – 68 p.: portr. – ISBN 978-609-404-006-1
Nuorodos
- Klaipėdos krašto genealogija
- Genealogy.net – vokiška svetainė, kurioje išsamiai aprašytos Klaipėdos krašto vietovės ir jų istorija
- Kiseliūnaitė D. Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras. // Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2020.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Klaipėdos kraštas, Kas yra Klaipėdos kraštas? Ką reiškia Klaipėdos kraštas?
Klaipedos krastas vok Memelland siaurineje Mazosios Lietuvos dalyje ir palei Nemuno zemupį bei Baltijos jura 1919 1939 m egzistaves teritorinis vienetas Plotas be vidaus vandenu 2416 km ilgis apie 140 km Jį sudare dabartiniu Klaipedos Silutes Taurages Jurbarko ir Kretingos rajonu Pagegiu savivaldybes teritorija Klaipeda ir Neringa Klaipedos krastas vok Memelland 1919 1939 Valstybe LietuvaAdministracinis centras KlaipedaOficialios kalbos Vokieciu lietuviuPlotas 2 657 km Klaipedos krastas ilga laika buvo Prusijos karalysteje po 1871 m Vokietijos imperijoje Antantes pavedimu 1920 1923 m kraste buvo Prancuzijos kariuomene 1923 m krasta prisijunge Lietuva 1939 m kovo 23 d A Hitleriui pareikalavus Klaipedos krastas buvo perduotas Treciajam Reichui 1945 m sausio 28 d Raudonoji Armija įzenge į Klaipeda o vasario 4 d ir į Kursiu nerija Po to Klaipedos krastas buvo okupuotas ir tapo Lietuvos TSR dalimi Gyventojai1912 m Klaipedos mieste ir kraste gyveno 131 100 gyventoju 2848 km plote 47 0 proc miestuose 1925 m sausio 20 d surasymo metu gyveno 141 650 gyventoju is ju 50 8 proc lietuviai taciau 34 340 lietuviu 24 2 proc gyventoju noredami pabrezti savo skirtuma nuo Didziosios Lietuvos lietuviu uzsirase klaipediskiais Vokieciais uzsirase 41 9 proc 7 3 proc kitatauciais 94 1 proc buvo evangelikai vyravo liuteronai Miestuose ir miesteliuose gyveno 55 3 proc IstorijaKlaipedos pilis XVII a Kaip istorine sritis Klaipedos krastas atsirado 1919 m kai Paryziaus taikos konferencijoje Lenkijos atstovas is pradziu pareikalavo Mazaja Lietuva sujungti su Didziaja ir abidvi kartu prijungti prie Lenkijos bet kovo 3 d memorandume pasiule prie Lietuvos prijungti tik Klaipedos krasta kuris kol Lietuva nera sajungoje su Lenkija turetu atitekti Antantes didziuju valstybiu kontrolei Pasiulymas buvo priimtas Pomerelijos ir Prusijos istorijaPomerelijos kunigaikstyste Senoves PrusijaKryziaus zygiai į PrusijaVokieciu ordinasKaraliskoji Prusija Prusijos kng Brandenburgas PrusijaPrusijos karalyste Vakaru Prusija Rytu PrusijaDancigo koridorius Rytu Prusija Klaipedos krastasLenkija TSRS Kaliningrado sritis Versalio taikos sutartis 1919 m numate krasta atskirti nuo Vokietijos jį laikinai perduoti Didziosios Britanijos Prancuzijos Italijos ir Japonijos zinion Nemuna nuo Gardino iki ziociu internacionalizuoti Iki sutarties ratifikavimo Klaipedos krastas buvo Vokietijos globoje vokieciai stengesi paversti krasta laisvaja valstybe vok Freistaat 1920 m sausio 10 d įsigaliojus taikos sutarciai vasario 12 d paskutiniai vokieciu kariniai daliniai pasitrauke is Klaipedos Taigi Klaipedos krastas sukurtas 1919 m birzelio 28 d Versalio taikos sutarties 28 ir 99 straipsniais atskyrus siaurine Rytu Prusijos dalį nuo Vokietijos Apeme 2848 km be vidaus vandenu 2416 km teritorija Pietine riba buvo Nemuno upe rytine mazdaug sutapo su 1422 m Melno sutartimi nustatyta siena tarp LDK ir Vokieciu ordino 1925 m kraste gyveno 141 645 1939 m 153 793 gyventojai 1925 m surasymo duomenimis Klaipedos kraste gyveno 45 2 proc vokieciu 26 5 proc lietuviu dar 24 2 proc krasto gyventoju uzsirase esa klaipediskiai Pagal Versalio sutartį krasto administravimas turejo pereiti sajunginiu valstybiu zinion Antantes vardu jį valde Prancuzija Iki oficialaus peremimo krasta administravo Vokietijos vyriausybes įgaliotinis grafas 1920 m vasario 15 d krasto valdyma pereme Prancuzijos paskirtas Klaipedos krasto vyriausiasis komisaras gen 1921 m geguzes 1 d nauju vyriausiuoju komisaru tapo Zanas Gabrielis Petisne Krasta valde direktorija kurios pirmininku tapo buves Klaipedos vyr burmistras nuo 1921 m rugpjucio 6 d ir 20 nariu Valstybes taryba kuriai vadovavo vyr komisaras Klaipedos krastas buvo suskirstytas į 3 apskritis Klaipedos apskritis Silutes apskritis Pagegiu apskritis ir 1 miesta Klaipedos miestasPagrindinis straipsnis Klaipedos sukilimas Paminklas Klaipedos krasto prijungimui prie Lietuvos Siluteje1920 m patvirtinta Klaipedos krasto veliava 1920 1923 m del politines krasto ateities susikirto Lenkijos Lietuvos ir Klaipedos krasto gyventoju interesai Dar 1919 m liepos 16 d susirinke 107 viso krasto politiniai veikejai susauke steigiamajį susirinkima kuris turejo parengti atskiros Klaipedos krasto valstybes konstitucija Vadinamojo Freistaato laisvos Klaipedos krasto valstybes ideja kilo klaipediskiams ieskant konsensuso tarp Lietuvos Lenkijos Antantes interesu Įmanoma kad sios idejos atsiradimui įtakos turejo Versalio sutarties 100 108 str suformuotas laisvasis Dancigo miestas priziurimas Tautu Sajungos Kazka panasaus galvota kurti ir Klaipedos kraste Freistaato ideja buvo nukreipta ir pries galima susijungima su Lietuva nes tokiai ateities vizijai Klaipedos kraste netureta ypatingo noro ekonominiu poziuriu krastas buvo toliau pazenges jo ukininkai turejo rinka Vokietijoje su sia salimi siejosi ir visos kulturines tradicijos bei juridine tvarka Su Petisne zinia desiniosios jegos 1921 m gruodzio 1 d įkure Freistaato talkininku sajunga kurios esminis uzdavinys buvo įvairiais budais skleisti kraste Freistaato privalumus Idejos salininku 1921 m gruodzio 15 d surengtame neoficialiame Klaipedos krasto plebiscite sia ideja pareme trys ketvirtadaliai krasto pilieciu 54492 gyventojai is 71856 Lenkija ir Lietuva spresdamos Klaipedos krasto ateities klausima remesi ekonominiais ir etnopolitiniais motyvais Lenkija buvo suinteresuota tureti Klaipedos uoste kontroles svertu per jį eksportuoti savo produkcija be to stipri Lenkijos įtaka Klaipedoje galejo Lietuva daryti labiau priklausoma nuo Lenkijos 1921 m gruodį Klaipedoje įsteigtas Lenkijos konsulatas o 1922 m pasirasyta prekybos sutartis su Klaipedos krasto pramonininkais uztikrino per kara nutrukusį medienos tiekima į uosta Klaipedos krasto prijungimo prie Lietuvos butinybe gerai suvoke Ernesto Galvanausko vyriausybe Tik kontroliuodama Klaipedos uosta jauna Lietuvos valstybe galejo buti ekonomiskai nepriklausoma 1921 m Lietuva taip pat įsteige Klaipedoje konsulata dar 1920 m kova spaudziant Lietuvai lietuvininku veikejai Erdmonas Simonaitis ir Mikelis Reidys buvo priimti į Klaipedos krasto direktorija Suradusi savo kampanijai atrama lietuvininku terpeje 1922 m vyriausybe Klaipedos kraste pradejo aktyviau propaguoti susijungimo su Lietuva ideja o slaptas Uzsienio reikalu ministerijos fondas per konsulata Klaipedoje finansavo lietuvininku politiku palankiai ziurinciu į susijungima su Lietuva veikla Prastejant ekonominei situacijai Klaipedos kraste Galvanausko vyriausybe vykde spaudima neleisdama įvezti į krasta maisto produktu o derybose nuolat reikalavo nukelti muitu siena su Vokietija prie Nemuno Tuo budu Lietuva panasiai kaip Lenkija sieke paveikti klaipediskiu opinija diskredituoti Freistaato salininkus ir įgauti kuo daugiau susijungimo su Lietuva remeju Klaipedos pasto zenklai 1920 1925Klaipedos pronacistiniu organizaciju nariai uzsiemimu metuVokietijos kariuomene Klaipedos uoste 1939 m kovo men 1922 m Ambasadoriu konferencija Klaipedos klausimui spresti paskyre Jules Laroche kuris labiau paveiktas Freistaato idejos salininku jau 1923 sausio 10 d buvo pasiruoses suteikti Klaipedos krastui laisvosios valstybes statusa Lietuva tokioje situacijoje nutare ryztingai veikti Galvanausko vyriausybe uzsitikrinusi Vokietijos ir Sovietu Rusijos parama per visuomenine organizacija Lietuvos sauliu sajunga ir Klaipedoje įkurta lietuvininku Vyriausiajį Mazosios Lietuvos gelbejimo komiteta organizavo karinį Klaipedos krasto prijungima prie Lietuvos vadinamajį Klaipedos sukilima 1923 m sausio 10 15 d Taciau po diplomatinio Antantes valstybiu spaudimo Lietuva sutiko kad Klaipedos prijungimo jega legalizavimas neįvyktu o vietoj to krastas butu perduotas Lietuvai is sajungininku ranku Ambasadoriu konferencija atsizvelgdama į Lietuvos nuolaidas 1923 m vasario 17 d sutiko kad Lietuva perimtu suverenuma Klaipedos kraste bet tik jei sutiktu su sajungininku iskeltomis autonomijos salygomis Jos numate atsizvelgima ne tik į Lietuvos bet ir į Lenkijos interesus Klaipedoje be to autonomijos salygas reglamentuosiancia konvencija turejo parengti pati Ambasadoriu konferencija Galvanausko vyriausybe kaip tai ir numate sajungininkai kovo 13 d pripazindama sį sprendima turejo pripazinti ir jame įrasytus saugiklius Taciau kovo 24 d Paryziuje prasidejusiose derybose del konvencijos Lietuvos diplomatams galiausiai pavyko isvengti daugelio Lenkijos interesus tenkinanciu punktu įrasymo į konvencija siai sekmei buvo palanku tai kad nuo 1923 m vidurio vis labiau komplikavosi Prancuzijos ir Britanijos santykiai Klaipedos konvencija buvo pasirasyta 1924 m geguzes 8 d Paryziuje tarp Lietuvos Respublikos ir Ambasadoriu konferencijos valstybiu Nuo 1923 m vasario 19 d iki 1939 m kovo 22 d Klaipedos krastas autonomijos pagrindais kuriuos reglamentavo Konvencija priklause Lietuvos Respublikai Taciau Lietuvos bandymai integruoti Klaipedos krasta nebuvo sekmingi Autonomines vietiniu gyventoju renkamos krasto institucijos direktorija seimelis Lietuvos veiksmus daznai traktavo kaip kisimasi į ju kompetencija todel įtare Lietuva siekiant perzengti autonomijos ribas ir visiskai prijungti Klaipedos krasta Lietuvos vyriausybe nesuprasdama galimo skubotos integracijos pavojaus įtare krasto institucijas bandymu atplesti Klaipeda nuo Lietuvos Tokiam įtarimui buvo palankus ir gana atviras Vokietijos kisimasis į Klaipedos krasto reikalus mazdaug nuo 1930 m Todel Lietuvos valdymas Klaipedos kraste politiskai buvo nepaprastai įtemptas o krastas tarpukariu tapo vienu is Europos konfliktiniu zidiniu Lietuva faktiskai pralaimejo 1925 m kilusį baznytinį ginca kai Klaipedos krasto evangeliku liuteronu baznycia noreta įjungti į Lietuvos baznytine provincija Vietine liuteronu baznycia liko autonomine Rytu Prusijos baznytines provincijos dalimi Pries pat III seimelio rinkimus 1930 m Lietuva pakeite Rinkimu įstatyma ir sukele negatyvia Klaipedos krasto instituciju ir Vokietijos reakcija Sis Vokietijos įsikisimas po to veikusiu direktoriju atrodo buvo suvoktas kaip bandymas susigrazinti įtaka prarastose teritorijose todel beveik visos veliau dirbusios direktorijos jau atvirai priesinosi krasto integracijai į Lietuvos valstybe 1932 m vasario 6 d gubernatoriui Antanui Merkiui atstatydinus direktorijos pirmininka Ota Becerį is pareigu Vokietija apeliuodama į esa neteisetus Lietuvos veiksmus pasieke kad Lietuvai butu iskelta byla Tautu Sajungoje Tarptautinis Tautu sajungos Hagos tribunolas svarstes byla del Klaipedos krasto statuto pazeidimo 1932 m rugpjucio 11 d paskelbe verdikta kuriuo is esmes apgyne Lietuvos veiksmus Sis Lietuvos laimejimas demonstravo kad ji veike teisetomis priemonemis Todel kai 1933 m Adolfas Hitleris buvo paskirtas Vokietijos kancleriu ir Klaipedos kraste prasidejo agresyvus pronacistinis judejimas Lietuva drasiai veike bandydama jį pazaboti 1934 1935 m kai krasto pronacistiniu organizaciju veikejai buvo teisiami Kaune Neumanno Sasso byla buvo didziausios įtampos kraste metai Visgi mazdaug nuo 1936 m Lietuva akivaizdziai eme nuolaidziauti stiprejanciai Vokietijai Nuo 1936 m pabaigos buvo amnestuota dauguma Noimano Saso byloje nuteistuju veikeju Gubernatoriaus paskyrima eme lemti konsultacijos su Vokietija po Vokietijos spaudimo 1938 m lapkricio 1 d prezidentas Antanas Smetona privalejo atsaukti karo padetį Klaipedos kraste 1939 m kovo 20 d Lietuvos uzsienio reikalu ministras Juozas Urbsys gavo Vokietijos uzsienio reikalu ministro Joachimo fon Ribentropo ultimatuma Vokietija pareikalavo grazinti Klaipedos krasta Nesulaukusi paramos is Klaipedos konvencijos signatariu Lietuva turejo sį reikalavima priimti Velyva 1939 m kovo 22 d vakara Berlyne Juozas Urbsys J fon Ribentropas ir Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Kazys Skirpa pasirase penkiu straipsniu Vokietijos Lietuvos sutartį del Klaipedos krasto perleidimo 1939 m kovo 23 d pagal is anksto paruosta plana Klaipedos krasto siena perzenge Vokietijos kariuomene Hitlerio įsakymu iki 1939 m geguzes 1 d krastas turejo buti integruotas į Vokietijos Reicho administracine bei juridine sistema 1945 m pradzioje krasta uzeme Raudonoji armija jis prijungtas prie Lietuvos TSR Administraciniu teritoriniu poziuriu apskriciu ir valsciu tinklas buvusiame Klaipedos kraste egzistavo iki 1948 m kai Klaipedos Silutes ir Pagegiu apskriciu valsciai buvo padidinti Pagal dabartinį 2008 m administracinį teritorinį suskirstyma Klaipedos krastas apima dalį Jurbarko rajono dalį Klaipedos rajono dalį Kretingos rajono dalį Palangos savivaldybes dalį Silutes rajono dalį Taurages rajono visa Klaipedos ir Neringos miestu savivaldybiu bei Pagegiu savivaldybes teritorija GubernatoriaiPagrindinis straipsnis Klaipedos krasto gubernatorius 1924 m lapkricio 21 d 1925 m lapkricio 8 d Jonas Budrys 1925 m lapkricio 8 d 1926 m liepos 29 d Jonas Zilius Jonila 1926 m liepos 29 d 1927 m rugsejo 1 d Karolis Zalkauskas 1927 m rugsejo 1 d 1932 m geguzes 19 d Antanas Merkys 1932 m geguzes 19 d 1933 m lapkricio 18 d Vytautas Jonas Gylys 1933 m lapkricio 18 d 1935 m balandzio 4 d 1935 m balandzio 4 d 1936 m spalio 15 d Vladas Kurkauskas 1936 m spalio 15 d 1938 m gruodzio 12 d Jurgis Kubilius 1938 m gruodzio 12 d 1939 m kovo 23 d Viktoras GailiusLiteraturaKlaipedos krastas Tarybu Lietuvos enciklopedija T 2 Grudas Marveles Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1986 Klaipedos krastas Tarybu Lietuvos enciklopedija T 2 Grudas Marveles Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1986 Valsonokas R Klaipedos problema Klaipeda 1932 Mikulicz S Klajpeda w politice europejskej 1918 1939 Warszawa 1976 Zostautaite P Klaipedos krastas 1923 1939 Vilnius 1992 Zalys V Kova del identiteto kodel Lietuvai nesiseke Klaipedoje tarp 1923 1939 m Luneburg 1993 Vareikis V Klaipeda XX amziuje Klaipeda 1993 Ruffmann K H Deutsche und Litauer in der Zwischenkriegszeit Luneburg 1994 1923 metu sausio įvykiai Klaipedoje Klaipeda 1995 Klaipedos krasto prisiminimai Klaipeda S Jokuzio leidykla spaustuve 2009 128 p iliustr ISBN 978 9986 31 279 6 Klaipedos krasto knygos veikejai bibliografinis zodynas sud Diana Karaliene Klaipeda Druka 2009 68 p portr ISBN 978 609 404 006 1NuorodosKlaipedos krasto genealogija Genealogy net vokiska svetaine kurioje issamiai aprasytos Klaipedos krasto vietoves ir ju istorija Kiseliunaite D Klaipedos krasto toponimai Istorinis ir etimologinis registras Vilnius Lietuviu kalbos institutas 2020