KirbaičiaiKryžius buvusio kaimo atminimuiKirbaičiai55 53 42 š pl 23 26 02 r ilg 55 895 š pl 23 434 r ilg 55 895 23 434 K

Kirbaičiai

55°53′42″š. pl. 23°26′02″r. ilg. / 55.895°š. pl. 23.434°r. ilg.

Apskritis

Šiaulių apskritis

Savivaldybė

Šiaulių rajono savivaldybė

Seniūnija

Kairių seniūnija

Gyventojų

0

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Kìrbaičiai
Kilmininkas:	Kìrbaičių

Kirbaičiai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, 8 km į pietryčius nuo Šiaulių, prie kelio Kairiai–Šilėnai, Gudelių ežero rytiniame krante.

Etimologija

Vietovėms, kur buvo įkuriami kaimai, pavadinimus parinkdavo matininkai, bet apgalvotai, kad pavadinimas atitiktų kaimui parinktą vietą. Kartais kaimo pavadinimas kildavo iš gyventojų pavardės (pravardės), kartais – iš vietovei būdingų bruožų. Kirbaičių kaimo pavadinimas greičiausiai kilo nuo senovinio (dabar nebevartojamo) žodžio kirba, kuriuo buvo vadinamos klampynės, liūnai. Vieta, parinkta Kirbaičių kaimui iš tiesų buvo labai šlapia, su nuolat telkšančiomis balomis, balutėmis ar liūnais. Anot senolės Marijonos Augienės anūkės Marijos prisiminimų, „jų žemėje Žuvynės liūnas buvęs toks klampus, kad ant jo nebuvo galima užlipti. Jis žiemą užšaldavo tik per didžiuosius šalčius. Kartą karvė buvo įkritusi, tai vos beišgelbėjo.“ Niekada neišdžiūstantis Skalvys, klampynės Morkūnų, Vaitiekūnų, Augių žemėse, amžius tekėję Paversmių šaltiniai ir paežerių pelkynai primena, kokios šlapios buvo Kirbaičių žemės. Daugelį jų nusausino apie 1960 m. atlikta melioracija.

Istorija

Kaimo dalį 1950 m. užėmė rusų kariuomenė, kai buvo statomas naujasis Zoknių aerodromas. Vėliau iškeldinti ir kiti gyventojai. 1950–1991 m. kaimo žemė priklausė kolūkiui „Didysis spalis“.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2001 m.

1902 m.

1923 m.^sur.

2001 m.^sur.

82

108

0

Šaltiniai

Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
kirba. Lietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2017). – www.lkz.lt. Pavyzdžiui, Simonas Daukantas: Jonas, bevažiuodamas iš miško, įklimpo kirbon su ratais... o tarp jų versmėtos kirbos burgėjo, jau ežerai tyvuliavo.
Stasė Pauliukaitė-Šiaudkulienė. psl. 8–9.
Šiaulių rajono gamtos, istorijos ir kultūros paminklų žemėlapis. Lietuvos TSR žemės ūkio ministerija, Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1982 m.
Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

Aplinkinės gyvenvietės

ŠIAULIAI – 8 km

Pročiūnai – 2 km

Vėgėliai – 2 km

Zokniai – 4,5 km

Gudeliai – 2,5 km

ŠILĖNAI – 3 km

ŠNIŪRAIČIAI – 5 km

[1] Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.

[2] kirba. Lietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2017). – www.lkz.lt. Pavyzdžiui, Simonas Daukantas: Jonas, bevažiuodamas iš miško, įklimpo kirbon su ratais... o tarp jų versmėtos kirbos burgėjo, jau ežerai tyvuliavo.

[3] Stasė Pauliukaitė-Šiaudkulienė. psl. 8–9.

[4] Šiaulių rajono gamtos, istorijos ir kultūros paminklų žemėlapis. Lietuvos TSR žemės ūkio ministerija, Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1982 m.

[5] Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.

[6] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[7] Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.