Kinijos SSRS santykių lūžis buvo diplomatinis konfliktas tarp Kinijos Liaudies Respublikos ir Tarybų Sąjungos Konflikto
Kinijos TSRS santykių lūžis

Kinijos-SSRS santykių lūžis buvo diplomatinis konfliktas tarp Kinijos Liaudies Respublikos ir Tarybų Sąjungos. Konflikto užuomazgos - XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio pabaigoje. Konfliktas piką pasiekė 1969 metais ir tęsėsi iki pat XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigos.
Priešistorė
Pagrindas konfliktui atsirado dar XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje, kai Kinijos komunistai, vadovaujami Mao Dzeduno, vienu metu ir kovojo su japonais, ir stengėsi atsilaikyti prieš Čiang Kaišeko nacionalistų partijos (Guomindano) spaudimą. Mao nekreipė dėmesio į Stalino ir kominterno patarimus, kaip vykdyti revoliuciją. SSRS rėmėsi darbininkų klase, o šioji Kinijoje buvo labai maža, taigi, Mao buvo labiau linkęs remtis valstiečiais.
Antrojo Pasaulinio karo metais Stalinas spaudė Mao Dzeduną sudaryti koaliciją su Čiangu ir kartu kovoti prieš Japoniją. 1945 m. viduryje Stalinas pasirašė Draugystės sutartį su Čiang Kai - šeku. Mao mandagiai priėmė Stalino patarimą, tačiau realybėje jo nesilaikė. Tuo metu Kinijoje imta kvestionuoti Maskvos kaip pasaulinio komunistų lyderio pozicija. Mao Dzedunas ėmė teigti, kad revoliuciniai judėjimai turi sekti Kinijos revoliucijos, o ne SSRS pavyzdžiu.
XX a. 6-ajame dešimtmetyje, Kinija, kurioje dirbo daugybė patarėjų iš SSRS, perėmė SSRS vystymosi modelį, todėl ėmė stiprėti sunkioji pramonė, rinkoje sumažėjo namų apyvokos ir kitų kasdienio naudojimo gaminių. Iš Mao idėjų apie Kinijos vystymosi perspektyvas atsirado Didžiojo šuolio kampanija.
Stalino mirtis 1953 m. sudarė sąlygas keistis politinei situacijai socialistinėse pasaulio valstybėse. Mao tikėjosi tapsiąs svarbiausiu komunistinio pasaulio lyderiu (todėl jis buvo labai nepatenkintas, kai naujieji SSRS lyderiai Georgijus Malenkovas ir Nikita Chruščiovas jam šio statuso nesuteikė). Šiuo laikotarpiu Kinijos-SSRS santykiai laikinai buvo pagerėję. 1954 m. Kinijoje apsilankė Nikita Chruščiovas, Kinijai buvo grąžinta Liušuno karinė jūrų bazė. Kinijai vykdant savo pirmąjį penkmečio planą, sovietai pasiūlė pagalbą 156-iose esminėse pramonės šakose bei pinigines paskolas, kurių bendra suma siekė 520 mln. rublių.
Tačiau ilgainiui Mao ėmė nebepatikti Nikitos Chruščiovo politika. Mao buvo nepatenkintas, kad Chruščiovas neigiamai atsiliepė apie Staliną savo 1956 m. XX-ame SSRS Komunistų partijos suvažiavime pasakytoje kalboje. Mao taip pat nepatiko, kai Chruščiovas atnaujino santykius su Josipo Broz Tito valdoma Jugoslavija.
Lūžio pradžia
1959 m. Chruščiovas susitiko su JAV prezidentu Dvaitu Eizenhaueriu. Tarybų sąjunga buvo susirūpinusi Kinijos Didžiojo šuolio programa, ir Chruščiovas siekė apraminti Vakarus. Šis Šaltojo karo periodas vadinamas santykių atšilimu. Tarybų Sajunga atsisakė savo ankstesnio įsipareigojimo padėti Kinijai vystyti branduolinius ginklus ir atsisakė paremti Kiniją jos pasienio konkflikte su Indija. Indija tuo metu palaikė vidutiniškai šiltus santykius su SSRS.
Šie įvykiai stipriai įžeidė Mao Dzeduną, jis ėmė vertinti Chruščiovą kaip pernelyg draugišką Vakarams. Tarybų sajungos požiūriu jie tai privalėjo daryti, norėdami išvengti tarptautinių konfliktų, kurie galėjo grėsti branduoliniu karu. XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio pabaigoje JAV ir Tarybų Sąjunga turėjo didžiulius branduolinio ginklo arsenalus, ir visais būdais stengėsi išvengti galimo karo.
Kitos lūžio priežastys buvo Kinijos vidinės problemos. Didžiojo šuolio kampanija patyrė fiasko. Todėl Kinijos komunistų partijoje atsirado priešinimasis Mao, atsirado žmonių, kurie siekė pašalinti jį nuo valdžios. Todėl Kinijos ir SSRS santykių pablogėjimas Mao buvo galimybė vaizduoti save, kaip visų kinų vadovą kovoje su Tarybų sąjunga, kurie tuo metu buvo vaizduojami, kaip išorinė priešiška jėga.
Polemika tarp dviejų partijų buvo netiesioginė, kol 1960 m. Rumunijos komunistų partijos suvažiavime įvyko tiesioginis konfliktas tarp Nikitos Chruščiovo ir Kinijos atstovo Peng Zheno. Chruščiovas Mao Dzeduną pavadino „nacionalistu, nuotykių ieškotoju ir nukrypėliu“. Kinai Chruščiovą pavadino revizoriumi ir išvadino jį „patriarchaliniu, arbitrariniu ir tironišku“. Chruščiovas pristatė aštuoniasdešimties puslapių raštą, kuriuo pasmerkė Kiniją.
1960 m. 81 komunistų partijos suvažiavime, Maskvoje, Kinijos delegacija stipriai konfrontavo su sovietų ir kitų šalių delegacijomis, tačiau galiausiai buvo pasiektas kompromisas, tačiau per 82 komunistų partijos suvažiavimą santykiai vėl pablogėjo.
1962 m. tarptautiniai įvykiai visiškai sugadino Kinijos ir SSRS santykius. Kinai ėmė stipriai kritikuoti Chruščiovą, kad jis pasitraukė iš Kubos raketų krizės.
Nuo lūžio prie konfrontacijos
Nuo 1965 m., kai Kinijos-SSRS santykių lūžis buvo viešai pripažintas faktas, santykiai tarp Kinijos ir SSRS buvo praktiškai nutrūkę. Kinija tuo metu palaikė glaudžius santykius tik su Albanija ir Indonezijos maoistų komunistų partija, kuri ilgainiui buvo sunaikinta, įvykdžius karinį perversmą 1965 metais. Kinijos-SSRS santykių lūžis tapo atvira konfrontacija tarp valstybių. 1967 m. sausio mėnesį Raudonieji Saugai užėmė SSRS ambasadą Pekine. Iki tol buvę prasti santykiai buvo visiškai įšaldyti.
Kinų- Tarybų sąjungos konfrontacija peraugo į konfliktą tarp valstybių. Diplomatiniai santykiai buvo visiškai nutraukti. Kinija iškėlė bendros sienos klausimą. XIX amžiuje, Rusiją valdant carui, Kiniją valdžiusi nusilpusi Čingų dinastija buvo priversta pasirašyti Kinijai nenaudingą sienos sutartį. Kiniją neiškėlė specifinių teritorinių reikalavimų, tačiau Tarybų sąjunga suprato tai, kad sienų sutartis buvo neteisinga. Tarybų sąjunga atsisakė diskutuoti šia tema.
Sekančiais metais Kinijoje Kultūrinė revoliucija pasiekė savo piką. Kai kuriose šalies vietose kilo pilietinio karo pavojus. Situacija buvo stabilizuota tik rugpjūčio mėnesį, kai Mao Dzedunas įsakė armijai stabilizuoti padėtį. Galiausiai didžiausios galimos grėsmės šalies viduje buvo neutralizuotos. Viena iš to priežasčių buvo tai, jog Mao suvokė, kad Kinija strategiškai izoliuota ir pažeidžiama.
1968 m. Tarybų sąjunga sustiprino savo karines pajėgas palei Kinijos sieną, ypač palei Sindziango provincijos sieną, kur buvo numalšintas separatistinis judėjimas. Nors 1964 m. Kinija susprogdino savo pirmąjį atominį ginklą, tačiau jos karinė galia tuo metu buvo nepalyginamai menkesnė, nei SSRS. Kinijos-Tarybų Sąjungos pasienio konfliktai pastoviai atsirasdavo iki pat 1969 m. Ginkluoti susirėmimai prasidėjo Usurio upėje Damanskio saloje.
Daugelis stebėtojų tuo metu pranašavo karą tarp Kinijos ir SSRS. JAV veteranas žurnalistas netgi parašė knygą Artėjantis karas tarp Rusijos ir Kinijos.
1969 m. rugpjūtį Tarybų sąjungos šaltiniai prasitarė apie galimą smūgį Kinijos branduolinio ginklo gamyklai Lop Nor, kurioje buvo laikomi branduoliniai ginklai. Tačiau po 1969 m. susidūrimų abi šalys pasitraukė nuo galimos tolimesnės stiprios konfrontacijos. Rugsėjo mėnesį Kosyginas slapčia nuvyko į Pekiną ir derėjosi su Zhou Enlaijumi, tačiau nebuvo pasiektas joks ilgalaikis susitarimas.
Iki 1970 metų Mao Dzedunas suprato, kad jis negalės vienu metu kovoti su JAV ir SSRS bei vidine opozicija Kinijoje. Tais metais, nepaisant to fakto, kad pilnu pajėgumu vyko Vietnamo karas, o Mao stipriai kritikavo Jungtines Valstijas, Mao nusprendė, kad jei SSRS yra stipresnis priešas Kinijai dėl savo geopolitinio artumo, tai kaip atsvara galėtų būti bendradarbiavimas su JAV.
1971 m. Pekine apsilankė Henris Kissindžeris ir padėjo pamatą Ričardo Niksono vizitui į Kiniją 1972 m. vasario mėnesį. Nors Tarybų sąjunga buvo pasipiktinusi tačiau suorganizavo susitikimą su Niksonu ir taip sukūrė trišalį bendradarbiavimą tarp Pekino, Maskvos ir Vašingtono. Taip buvo užbaigtas sunkiausias laikotarpis Kinijos ir SSRS santykiuose.
Normalizacija
Kai SSRS 1985 m. į valdžią atėjo Michailas Gorbačiovas jis skatino atkurti stabilius santykius su Kinija. Jis sumažino Tarybų sąjungos karines pajėgas ties Kinijos siena ir pradėjo normalius ekonominius santykius, o klausimas dėl sienos buvo beveik pamirštas. Tarybų sąjungai pasitraukus iš Afganistano dar labiau sumažino įtampą tarp dviejų valstybių, nors ideologiniai nesutarimai, atsiradę XX a. 7-ajame dešimtmetyje, taip ir liko neišspręsti, todėl oficialūs santykiai tarp šalių komunistų santykių nebebuvo užmegzti iš naujo. Kadangi santykiai tarp Kinijos ir SSRS nebuvo tokie idealūs, JAV vyriausybė, kuriai vadovavo Ronaldas Reiganas, vertino Kiniją, kaip tam tikrą natūralų balansą prieš SSRS.
Kinijos vyriausybė oficialiai nevertino Garbačiovo reformų, kurios galiausiai privedė prie SSRS žlugimo, tačiau neoficialiai kinai Gorbačiovą vadino kvailu, nes jis pirmiausiai ėmėsi atlikinėti politinę, o ne ekonominę reformas, o Kinijoje Deng Ksiaoping ėmėsi daryti ekonomines reformas, o Kinijos komunistų partija išliko ir toliau stipri.
Reikšmė
SSRS žlugimas užbaigė Kinijos-SSRS santykių lūžį. Kinijos vyriausybė ėmė labiau bijoti JAV paramos Taivano nepriklausomybei, o ne masiškos SSRS intervencijos. Susilpnėjusi Rusija ėmė labiau bijoti NATO plėtros bei intervencijos į Jugoslaviją, o ne galimo karo su Kinija. Todėl Kinija ir Rusija sustiprino bendradarbiavimą, kad galėtų kovoti su JAV galia. 2005 m. įvyko Pirmosios bendros Kinijos ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų pratybos.
Literatūra
- Ford, Harold P., "Calling the Sino-Soviet Split Archyvuota kopija 2006-08-11 iš Wayback Machine projekto.", , Winter 1998-99 (Knyga).
- Chang, Jung, and Jon Halliday. . New York: Alfred A. Knopf, 2005.
- Jian, Chen. Mao’s China & the Cold War. Chapel Hill, NC: The University of North Carolina Press, 2001.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kinijos TSRS santykių lūžis, Kas yra Kinijos TSRS santykių lūžis? Ką reiškia Kinijos TSRS santykių lūžis?
Kinijos SSRS santykiu luzis buvo diplomatinis konfliktas tarp Kinijos Liaudies Respublikos ir Tarybu Sajungos Konflikto uzuomazgos XX amziaus 6 ojo desimtmecio pabaigoje Konfliktas pika pasieke 1969 metais ir tesesi iki pat XX amziaus 9 ojo desimtmecio pabaigos PriesistorePagrindas konfliktui atsirado dar XX amziaus 4 ajame desimtmetyje kai Kinijos komunistai vadovaujami Mao Dzeduno vienu metu ir kovojo su japonais ir stengesi atsilaikyti pries Ciang Kaiseko nacionalistu partijos Guomindano spaudima Mao nekreipe demesio į Stalino ir kominterno patarimus kaip vykdyti revoliucija SSRS remesi darbininku klase o sioji Kinijoje buvo labai maza taigi Mao buvo labiau linkes remtis valstieciais Antrojo Pasaulinio karo metais Stalinas spaude Mao Dzeduna sudaryti koalicija su Ciangu ir kartu kovoti pries Japonija 1945 m viduryje Stalinas pasirase Draugystes sutartį su Ciang Kai seku Mao mandagiai prieme Stalino patarima taciau realybeje jo nesilaike Tuo metu Kinijoje imta kvestionuoti Maskvos kaip pasaulinio komunistu lyderio pozicija Mao Dzedunas eme teigti kad revoliuciniai judejimai turi sekti Kinijos revoliucijos o ne SSRS pavyzdziu XX a 6 ajame desimtmetyje Kinija kurioje dirbo daugybe patareju is SSRS pereme SSRS vystymosi modelį todel eme stipreti sunkioji pramone rinkoje sumazejo namu apyvokos ir kitu kasdienio naudojimo gaminiu Is Mao ideju apie Kinijos vystymosi perspektyvas atsirado Didziojo suolio kampanija Stalino mirtis 1953 m sudare salygas keistis politinei situacijai socialistinese pasaulio valstybese Mao tikejosi tapsias svarbiausiu komunistinio pasaulio lyderiu todel jis buvo labai nepatenkintas kai naujieji SSRS lyderiai Georgijus Malenkovas ir Nikita Chrusciovas jam sio statuso nesuteike Siuo laikotarpiu Kinijos SSRS santykiai laikinai buvo pagereje 1954 m Kinijoje apsilanke Nikita Chrusciovas Kinijai buvo grazinta Liusuno karine juru baze Kinijai vykdant savo pirmajį penkmecio plana sovietai pasiule pagalba 156 iose esminese pramones sakose bei pinigines paskolas kuriu bendra suma sieke 520 mln rubliu Taciau ilgainiui Mao eme nebepatikti Nikitos Chrusciovo politika Mao buvo nepatenkintas kad Chrusciovas neigiamai atsiliepe apie Stalina savo 1956 m XX ame SSRS Komunistu partijos suvaziavime pasakytoje kalboje Mao taip pat nepatiko kai Chrusciovas atnaujino santykius su Josipo Broz Tito valdoma Jugoslavija Luzio pradziaVienas paskutiniuju Mao Dzeduno ir Nikitos Chrusciovo susitikimu pries Kinijos SSRS santykiu luzio pradzia 1959 m Chrusciovas susitiko su JAV prezidentu Dvaitu Eizenhaueriu Tarybu sajunga buvo susirupinusi Kinijos Didziojo suolio programa ir Chrusciovas sieke apraminti Vakarus Sis Saltojo karo periodas vadinamas santykiu atsilimu Tarybu Sajunga atsisake savo ankstesnio įsipareigojimo padeti Kinijai vystyti branduolinius ginklus ir atsisake paremti Kinija jos pasienio konkflikte su Indija Indija tuo metu palaike vidutiniskai siltus santykius su SSRS Sie įvykiai stipriai įzeide Mao Dzeduna jis eme vertinti Chrusciova kaip pernelyg draugiska Vakarams Tarybu sajungos poziuriu jie tai privalejo daryti noredami isvengti tarptautiniu konfliktu kurie galejo gresti branduoliniu karu XX amziaus 6 ojo desimtmecio pabaigoje JAV ir Tarybu Sajunga turejo didziulius branduolinio ginklo arsenalus ir visais budais stengesi isvengti galimo karo Kitos luzio priezastys buvo Kinijos vidines problemos Didziojo suolio kampanija patyre fiasko Todel Kinijos komunistu partijoje atsirado priesinimasis Mao atsirado zmoniu kurie sieke pasalinti jį nuo valdzios Todel Kinijos ir SSRS santykiu pablogejimas Mao buvo galimybe vaizduoti save kaip visu kinu vadova kovoje su Tarybu sajunga kurie tuo metu buvo vaizduojami kaip isorine priesiska jega Raudonai pazymetu valstybiu vyriausybes palaike SSRS o geltonai pazymetu Kinija juodai pazymetos valstybes nepalaike nei vienos Polemika tarp dvieju partiju buvo netiesiogine kol 1960 m Rumunijos komunistu partijos suvaziavime įvyko tiesioginis konfliktas tarp Nikitos Chrusciovo ir Kinijos atstovo Peng Zheno Chrusciovas Mao Dzeduna pavadino nacionalistu nuotykiu ieskotoju ir nukrypeliu Kinai Chrusciova pavadino revizoriumi ir isvadino jį patriarchaliniu arbitrariniu ir tironisku Chrusciovas pristate astuoniasdesimties puslapiu rasta kuriuo pasmerke Kinija 1960 m 81 komunistu partijos suvaziavime Maskvoje Kinijos delegacija stipriai konfrontavo su sovietu ir kitu saliu delegacijomis taciau galiausiai buvo pasiektas kompromisas taciau per 82 komunistu partijos suvaziavima santykiai vel pablogejo 1962 m tarptautiniai įvykiai visiskai sugadino Kinijos ir SSRS santykius Kinai eme stipriai kritikuoti Chrusciova kad jis pasitrauke is Kubos raketu krizes Nuo luzio prie konfrontacijosNuo 1965 m kai Kinijos SSRS santykiu luzis buvo viesai pripazintas faktas santykiai tarp Kinijos ir SSRS buvo praktiskai nutruke Kinija tuo metu palaike glaudzius santykius tik su Albanija ir Indonezijos maoistu komunistu partija kuri ilgainiui buvo sunaikinta įvykdzius karinį perversma 1965 metais Kinijos SSRS santykiu luzis tapo atvira konfrontacija tarp valstybiu 1967 m sausio menesį Raudonieji Saugai uzeme SSRS ambasada Pekine Iki tol buve prasti santykiai buvo visiskai įsaldyti Kinu Tarybu sajungos konfrontacija peraugo į konflikta tarp valstybiu Diplomatiniai santykiai buvo visiskai nutraukti Kinija iskele bendros sienos klausima XIX amziuje Rusija valdant carui Kinija valdziusi nusilpusi Cingu dinastija buvo priversta pasirasyti Kinijai nenaudinga sienos sutartį Kinija neiskele specifiniu teritoriniu reikalavimu taciau Tarybu sajunga suprato tai kad sienu sutartis buvo neteisinga Tarybu sajunga atsisake diskutuoti sia tema Sekanciais metais Kinijoje Kulturine revoliucija pasieke savo pika Kai kuriose salies vietose kilo pilietinio karo pavojus Situacija buvo stabilizuota tik rugpjucio menesį kai Mao Dzedunas įsake armijai stabilizuoti padetį Galiausiai didziausios galimos gresmes salies viduje buvo neutralizuotos Viena is to priezasciu buvo tai jog Mao suvoke kad Kinija strategiskai izoliuota ir pazeidziama 1968 m Tarybu sajunga sustiprino savo karines pajegas palei Kinijos siena ypac palei Sindziango provincijos siena kur buvo numalsintas separatistinis judejimas Nors 1964 m Kinija susprogdino savo pirmajį atominį ginkla taciau jos karine galia tuo metu buvo nepalyginamai menkesne nei SSRS Kinijos Tarybu Sajungos pasienio konfliktai pastoviai atsirasdavo iki pat 1969 m Ginkluoti susiremimai prasidejo Usurio upeje Damanskio saloje Daugelis stebetoju tuo metu pranasavo kara tarp Kinijos ir SSRS JAV veteranas zurnalistas netgi parase knyga Artejantis karas tarp Rusijos ir Kinijos 1969 m rugpjutį Tarybu sajungos saltiniai prasitare apie galima smugį Kinijos branduolinio ginklo gamyklai Lop Nor kurioje buvo laikomi branduoliniai ginklai Taciau po 1969 m susidurimu abi salys pasitrauke nuo galimos tolimesnes stiprios konfrontacijos Rugsejo menesį Kosyginas slapcia nuvyko į Pekina ir derejosi su Zhou Enlaijumi taciau nebuvo pasiektas joks ilgalaikis susitarimas Iki 1970 metu Mao Dzedunas suprato kad jis negales vienu metu kovoti su JAV ir SSRS bei vidine opozicija Kinijoje Tais metais nepaisant to fakto kad pilnu pajegumu vyko Vietnamo karas o Mao stipriai kritikavo Jungtines Valstijas Mao nusprende kad jei SSRS yra stipresnis priesas Kinijai del savo geopolitinio artumo tai kaip atsvara galetu buti bendradarbiavimas su JAV 1971 m Pekine apsilanke Henris Kissindzeris ir padejo pamata Ricardo Niksono vizitui į Kinija 1972 m vasario menesį Nors Tarybu sajunga buvo pasipiktinusi taciau suorganizavo susitikima su Niksonu ir taip sukure trisalį bendradarbiavima tarp Pekino Maskvos ir Vasingtono Taip buvo uzbaigtas sunkiausias laikotarpis Kinijos ir SSRS santykiuose NormalizacijaKai SSRS 1985 m į valdzia atejo Michailas Gorbaciovas jis skatino atkurti stabilius santykius su Kinija Jis sumazino Tarybu sajungos karines pajegas ties Kinijos siena ir pradejo normalius ekonominius santykius o klausimas del sienos buvo beveik pamirstas Tarybu sajungai pasitraukus is Afganistano dar labiau sumazino įtampa tarp dvieju valstybiu nors ideologiniai nesutarimai atsirade XX a 7 ajame desimtmetyje taip ir liko neisspresti todel oficialus santykiai tarp saliu komunistu santykiu nebebuvo uzmegzti is naujo Kadangi santykiai tarp Kinijos ir SSRS nebuvo tokie idealus JAV vyriausybe kuriai vadovavo Ronaldas Reiganas vertino Kinija kaip tam tikra naturalu balansa pries SSRS Kinijos vyriausybe oficialiai nevertino Garbaciovo reformu kurios galiausiai privede prie SSRS zlugimo taciau neoficialiai kinai Gorbaciova vadino kvailu nes jis pirmiausiai emesi atlikineti politine o ne ekonomine reformas o Kinijoje Deng Ksiaoping emesi daryti ekonomines reformas o Kinijos komunistu partija isliko ir toliau stipri ReiksmeSSRS zlugimas uzbaige Kinijos SSRS santykiu luzį Kinijos vyriausybe eme labiau bijoti JAV paramos Taivano nepriklausomybei o ne masiskos SSRS intervencijos Susilpnejusi Rusija eme labiau bijoti NATO pletros bei intervencijos į Jugoslavija o ne galimo karo su Kinija Todel Kinija ir Rusija sustiprino bendradarbiavima kad galetu kovoti su JAV galia 2005 m įvyko Pirmosios bendros Kinijos ir Rusijos ginkluotuju pajegu pratybos LiteraturaFord Harold P Calling the Sino Soviet Split Archyvuota kopija 2006 08 11 is Wayback Machine projekto Winter 1998 99 Knyga Chang Jung and Jon Halliday New York Alfred A Knopf 2005 Jian Chen Mao s China amp the Cold War Chapel Hill NC The University of North Carolina Press 2001 Sis straipsnis apie TSRS yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį