Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kietosios dalelės angl particulate matter particulates mikroskopinės kietos dalelės ir skysčio lašeliai kybantys ore Aer
Kietosios dalelės
Kietosios dalelės (angl. particulate matter, particulates) – mikroskopinės kietos dalelės ir skysčio lašeliai kybantys ore. Aerozolio sąvoka reiškia dujų ir jose plūduriuojančių skystų ir kietų dalelių mišinį, bet ne daleles atskirai.
Kietosios dalelės atmosferoje:
- Suspenduotos kietosios dalelės (SKD) ir visos suspenduotos dalelės (VSD) – visos ore esančios dalelės, dažniausia matuojamos prietaisais be matuojamų dalelių dydžio pasirinkimo galimybės.
- Kietosios dalelės (KD) – dažniausiai matuojamos stambios (KD10) dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo mažesnis už 10 μm (mikronų) ir smulkios (KD2,5), kurių aerodinaminis skersmuo mažesnis už 2,5 μm. Šios dalelės yra itin mažos ir gali prasiskverbti į kvėpavimo sistemą. KD2,5 dalelės yra tokios smulkios, jog gali patekti ir į kraujotakos sistemą arba labai giliai į vidaus organus. Didesnės nei dešimt mikronų kietosios dalelės praktiškai negali būti tiesiogiai įkvepiamos, dėl to nėra tokios pavojingos.
- Labai mažos dalelės arba nanodalelės – dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo mažesnis už 0,1 μm.
Kietųjų dalelių dydis ir sudėtis
Kietosios dalelės skirstomos į pirmines, kurios tiesiogiai išmetamos į orą (dirvožemio, kelių, ventiliacinių sistemų dulkės), ir antrines, kurios susidaro atmosferoje iš dujų (sieros dioksido, azoto oksidų, amoniako).
Kietųjų dalelių šaltiniai
Kietosios dalelės išsiskiria natūraliai iš ugnikalnių, dykumų, miškų ir žolės gaisrų, augalijos ir jūros purslų. Žmogaus veikla, pvz., iškastinio kuro deginimas vidaus degimo varikliuose , kuro deginimas elektrinėse, įvairūs pramonės procesai, generuoja didžiulius kietųjų dalelių kiekius. Anglies deginimas besivystančiose šalyse yra pagrindinis namų šildymo ir energijos tiekimo būdas. Vandenynai yra pagrindinis kietųjų dalelių šaltinis. Iš vandens išsiskiriančios druskų dalelės šiuo metu sudaro didžiąją dalį visų kietųjų dalelių atmosferoje. O dėl žmogaus veiklos išmetamos kietosios dalelės sudaro apie 10 % visų kietųjų dalelių atmosferoje .
Kietųjų dalelių reikšmė ir poveikis klimatui
Nors kietųjų dalelių koncentracija atmosferoje yra maža lyginant su dujų koncentracijomis, šios dalelės lemia daug svarbių atmosferos savybių. Pirma, dalelės didžiąja dalimi lemia optines atmosferos savybes - šviesos sklaidą ir sugertį. Nuo šių savybių priklauso matomumas bei atmosferos energetinis balansas. Antra, smulkios dalelės yra debesų vandens lašelių kondensacijos branduoliai - nesant tokių dalelių debesys susidarytų labai lėtai. Trečia, kietosios dalelės vaidina svarbų vaidmenį atmosferos chemijoje - joje ištirpsta arba ant jų paviršiaus absorbuojasi dujos, o turinčios katalitinių savybių dalelės skatina kai kuriuos svarbius oksidacijos procesus. Stambesnės kietosios dalelės paprastai per kelias valandas nuo patekimo į orą nusėda arba yra kritulių „išplaunamos“ netoli nuo emisijos vietos, tačiau KD2,5 išlieka ore daug ilgesnį laiką ir kartu su oro mase gali nukeliauti labai didelius atstumus.
Poveikis sveikatai
Kietosios dalelės daro neigiamą poveikį žmonių sveikatai - sukelia kvėpavimo takų ligas, didina riziką susirgti plaučių vėžiu. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) ir Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO) priskiria kietąsias daleles pirmos grupės kancerogeninėms medžiagoms. Dėl to visame pasaulyje yra ribojamos emisijos iš įvairių taršos šaltinių (motorinių transporto priemonių, pramonės emisijos ir kt.) ir nustatomos ribinės kietųjų dalelių reikšmės. Kietosios dalelės yra pačios pavojingiausios iš visų oro teršalų, kadangi gali prasiskverbti giliai į plaučius ir patekti į kraują, kas gali sukelti DNR mutacijas, miokardo infarktą ir priešlaikinę mirtį. 2013 m. vykdyto ESCAPE projekto metu, kuriame dalyvavo 312 944 žmonės iš 9 Europos šalių, buvo atskleista, kad nėra saugaus užterštumo lygio kietosiomis dalelėmis ir KD10 koncentracijos padidėjimas 10 μg/m³ padidina tikimybę susirgti vėžiu 22 %, o padidėjus KD2,5 – tikimybė susirgti vėžiu padidėjo 36 %. Yra įvertinta, kad tarša kietosiomis dalelėmis sukėlė 22 000-52 000 mirčių per metus JAV (nuo 2000 m.) , prisidėjo prie ~432 000 priešlaikinių mirčių Europoje 2012 m. ir prie 3 mln. mirčių pasauliniu mastu 2012 m.
Kietąsias daleles reglamentuojantys teisės aktai
Dėl neigiamos įtakos žmonių sveikatai ir gerovei kietųjų dalelių koncentracija yra ribojama teisės aktų. Oro kokybė reglamentuojama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų. Teršalų apribojimus visos Europos mastu nustatantys pagrindiniai teisės aktai yra 2008 m. Direktyva dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (2008/50/EB) ir 1996 m. Pagrindų direktyva dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo (96/62/EB).
| Koncentracija | Vidurkis | Ribojimas | Ribinės vertės įsigaliojimo data | |
|---|---|---|---|---|
| KD10 | 50 µg/m³ | 24 valandų | Neturi būti viršyta daugiau kaip 35 kartus per kalendorinius metus | 2010 01 01 |
| 20 µg/m³ | 1 kalendoriniai metai | 2010 01 01 | ||
| KD2,5 | 40 µg/m³ | 24 valandų | 2010 01 01 | |
| 20 µg/m³ | 1 kalendoriniai metai | 2010 01 01 |
Esamą kietųjų dalelių ir kitų teršalų koncentraciją Lietuvos miestuose galima patikrinti Aplinkos apsaugos agentūros puslapyje http://stoteles.gamta.lt/
Šaltiniai
- „Europos aplinkos agentūra, kietųjų dalelių žemėlapiai“.
- Omidvarborna; et al. „Recent studies on soot modeling for diesel combustion“. Renewable and Sustainable Energy Reviews. 48: 635–647. doi:10.1016/j.rser.2015.04.019.
- Hardin, Mary; Kahn, Ralph. „Aerosols and Climate Change“.
- ,,Atmosferos chemija" S. Armalis (2009). Vilniaus universiteto leidykla.ISBN 978-9955-33-527-6
- Ole Raaschou-Nielsen; et al. (July 10, 2013). "Air pollution and lung cancer incidence in 17 European cohorts: prospective analyses from the European Study of Cohorts for Air Pollution Effects (ESCAPE)" Archyvuota kopija 2013-07-15 iš Wayback Machine projekto.. The Lancet Oncology. 14 (9): 813–22. doi:10.1016/S1470-2045(13)70279-1.
- Mokdad, Ali H.; et al. (2004). "Actual Causes of Death in the United States, 2000". J. Amer. Med. Assoc. 291 (10): 1238–45. doi:10.1001/jama.291.10.1238.
- "Air Quality in Europe - 2015 report" European Environment Agency (EEA). 2015. doi:10.2800/62459
- World Health Organization Ambient (outdoor) air quality and health http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs313/en/
- Oro kokybės valdymo teisės aktai https://aplinka.lt/teises-aktai Archyvuota kopija 2016-10-11 iš Wayback Machine projekto.
- Europos aplinkos agentūra: Europos oro kokybę reglamentuojantys teisės aktai http://www.eea.europa.eu/lt/signalai/signalai-2013/straipsniai/europos-oro-kokybe-reglamentuojantys-teises-aktai
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymas Nr. 591/640 „Dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo“. 2001. Valstybės žinios. Nr. 591/640.http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=156726
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kietosios dalelės, Kas yra Kietosios dalelės? Ką reiškia Kietosios dalelės?
Kietosios daleles angl particulate matter particulates mikroskopines kietos daleles ir skyscio laseliai kybantys ore Aerozolio savoka reiskia duju ir jose pluduriuojanciu skystu ir kietu daleliu misinį bet ne daleles atskirai Kietuju daleliu kategorijos ir dydziai Kietosios daleles atmosferoje Suspenduotos kietosios daleles SKD ir visos suspenduotos daleles VSD visos ore esancios daleles dazniausia matuojamos prietaisais be matuojamu daleliu dydzio pasirinkimo galimybes Kietosios daleles KD dazniausiai matuojamos stambios KD10 daleles kuriu aerodinaminis skersmuo mazesnis uz 10 mm mikronu ir smulkios KD2 5 kuriu aerodinaminis skersmuo mazesnis uz 2 5 mm Sios daleles yra itin mazos ir gali prasiskverbti į kvepavimo sistema KD2 5 daleles yra tokios smulkios jog gali patekti ir į kraujotakos sistema arba labai giliai į vidaus organus Didesnes nei desimt mikronu kietosios daleles praktiskai negali buti tiesiogiai įkvepiamos del to nera tokios pavojingos Labai mazos daleles arba nanodaleles daleles kuriu aerodinaminis skersmuo mazesnis uz 0 1 mm Kietuju daleliu dydis ir sudetisKD2 5 koncentracijos metinis vidurkis 2010 m Europoje Kietosios daleles skirstomos į pirmines kurios tiesiogiai ismetamos į ora dirvozemio keliu ventiliaciniu sistemu dulkes ir antrines kurios susidaro atmosferoje is duju sieros dioksido azoto oksidu amoniako Kietuju daleliu saltiniaiKietosios daleles issiskiria naturaliai is ugnikalniu dykumu misku ir zoles gaisru augalijos ir juros purslu Zmogaus veikla pvz iskastinio kuro deginimas vidaus degimo varikliuose kuro deginimas elektrinese įvairus pramones procesai generuoja didziulius kietuju daleliu kiekius Anglies deginimas besivystanciose salyse yra pagrindinis namu sildymo ir energijos tiekimo budas Vandenynai yra pagrindinis kietuju daleliu saltinis Is vandens issiskiriancios drusku daleles siuo metu sudaro didziaja dalį visu kietuju daleliu atmosferoje O del zmogaus veiklos ismetamos kietosios daleles sudaro apie 10 visu kietuju daleliu atmosferoje Kietuju daleliu reiksme ir poveikis klimatuiNors kietuju daleliu koncentracija atmosferoje yra maza lyginant su duju koncentracijomis sios daleles lemia daug svarbiu atmosferos savybiu Pirma daleles didziaja dalimi lemia optines atmosferos savybes sviesos sklaida ir sugertį Nuo siu savybiu priklauso matomumas bei atmosferos energetinis balansas Antra smulkios daleles yra debesu vandens laseliu kondensacijos branduoliai nesant tokiu daleliu debesys susidarytu labai letai Trecia kietosios daleles vaidina svarbu vaidmenį atmosferos chemijoje joje istirpsta arba ant ju pavirsiaus absorbuojasi dujos o turincios katalitiniu savybiu daleles skatina kai kuriuos svarbius oksidacijos procesus Stambesnes kietosios daleles paprastai per kelias valandas nuo patekimo į ora nuseda arba yra krituliu isplaunamos netoli nuo emisijos vietos taciau KD2 5 islieka ore daug ilgesnį laika ir kartu su oro mase gali nukeliauti labai didelius atstumus Poveikis sveikataiKietosios daleles daro neigiama poveikį zmoniu sveikatai sukelia kvepavimo taku ligas didina rizika susirgti plauciu veziu Tarptautine vezio tyrimu agentura IARC ir Pasauline sveikatos organizacija WHO priskiria kietasias daleles pirmos grupes kancerogeninems medziagoms Del to visame pasaulyje yra ribojamos emisijos is įvairiu tarsos saltiniu motoriniu transporto priemoniu pramones emisijos ir kt ir nustatomos ribines kietuju daleliu reiksmes Kietosios daleles yra pacios pavojingiausios is visu oro tersalu kadangi gali prasiskverbti giliai į plaucius ir patekti į krauja kas gali sukelti DNR mutacijas miokardo infarkta ir prieslaikine mirtį 2013 m vykdyto ESCAPE projekto metu kuriame dalyvavo 312 944 zmones is 9 Europos saliu buvo atskleista kad nera saugaus uzterstumo lygio kietosiomis dalelemis ir KD10 koncentracijos padidejimas 10 mg m padidina tikimybe susirgti veziu 22 o padidejus KD2 5 tikimybe susirgti veziu padidejo 36 Yra įvertinta kad tarsa kietosiomis dalelemis sukele 22 000 52 000 mirciu per metus JAV nuo 2000 m prisidejo prie 432 000 prieslaikiniu mirciu Europoje 2012 m ir prie 3 mln mirciu pasauliniu mastu 2012 m Kietasias daleles reglamentuojantys teises aktaiDel neigiamos įtakos zmoniu sveikatai ir gerovei kietuju daleliu koncentracija yra ribojama teises aktu Oro kokybe reglamentuojama Lietuvos Respublikos ir Europos Sajungos teises aktu Tersalu apribojimus visos Europos mastu nustatantys pagrindiniai teises aktai yra 2008 m Direktyva del aplinkos oro kokybes ir svaresnio oro Europoje 2008 50 EB ir 1996 m Pagrindu direktyva del aplinkos oro kokybes vertinimo ir valdymo 96 62 EB Ribines kietuju daleliu vertes Koncentracija Vidurkis Ribojimas Ribines vertes įsigaliojimo dataKD10 50 µg m 24 valandu Neturi buti virsyta daugiau kaip 35 kartus per kalendorinius metus 2010 01 0120 µg m 1 kalendoriniai metai 2010 01 01KD2 5 40 µg m 24 valandu 2010 01 0120 µg m 1 kalendoriniai metai 2010 01 01 Esama kietuju daleliu ir kitu tersalu koncentracija Lietuvos miestuose galima patikrinti Aplinkos apsaugos agenturos puslapyje http stoteles gamta lt Saltiniai Europos aplinkos agentura kietuju daleliu zemelapiai Omidvarborna et al Recent studies on soot modeling for diesel combustion Renewable and Sustainable Energy Reviews 48 635 647 doi 10 1016 j rser 2015 04 019 Hardin Mary Kahn Ralph Aerosols and Climate Change Atmosferos chemija S Armalis 2009 Vilniaus universiteto leidykla ISBN 978 9955 33 527 6 Ole Raaschou Nielsen et al July 10 2013 Air pollution and lung cancer incidence in 17 European cohorts prospective analyses from the European Study of Cohorts for Air Pollution Effects ESCAPE Archyvuota kopija 2013 07 15 is Wayback Machine projekto The Lancet Oncology 14 9 813 22 doi 10 1016 S1470 2045 13 70279 1 Mokdad Ali H et al 2004 Actual Causes of Death in the United States 2000 J Amer Med Assoc 291 10 1238 45 doi 10 1001 jama 291 10 1238 Air Quality in Europe 2015 report European Environment Agency EEA 2015 doi 10 2800 62459 World Health Organization Ambient outdoor air quality and health http www who int mediacentre factsheets fs313 en Oro kokybes valdymo teises aktai https aplinka lt teises aktai Archyvuota kopija 2016 10 11 is Wayback Machine projekto Europos aplinkos agentura Europos oro kokybe reglamentuojantys teises aktai http www eea europa eu lt signalai signalai 2013 straipsniai europos oro kokybe reglamentuojantys teises aktai Lietuvos Respublikos Vyriausybes įsakymas Nr 591 640 Del aplinkos oro uzterstumo normu nustatymo 2001 Valstybes zinios Nr 591 640 http www3 lrs lt pls inter2 dokpaieska showdoc l p id 156726