Kernavės medinė koplyčia

54°53′03″š. pl. 24°51′08″r. ilg. / 54.884251°š. pl. 24.852236°r. ilg. / 54.884251; 24.852236

Kernavės medinė koplyčia
Savivaldybė	Širvintų rajonas
Gyvenvietė	Kernavė
Adresas	Kerniaus g. 6
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1820–1822 m. ar XVIII a. pab.
Stilius	liaudies architektūra

Kernavės medinė koplyčia – koplyčia Širvintų rajone, Kernavėje, Kernavės kultūrinio rezervato teritorijoje, 1 km į pietvakarius nuo kelio  116  Širvintos–Rimučiai–Kernavė–Dūkštos . Koplyčia stovi prie Kernavės Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios, šalia senosios bažnyčios pamatų. Koplyčioje įrengtas muziejus. Jame eksponuojamos profesionalių drožėjų ir liaudies dievdirbių XVII–XIX a. skulptūros, kuriame dauguma surinktos iš įvairių Lietuvos bažnyčių ir koplyčių, liaudies meno dirbiniai.

Koplyčia nuo 1992 m. yra nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, regioninės reikšmės paminklas (unik. kodas 1652).

Istorija

Medinė koplytėlė pastatyta 1820–1822 m. (kitais duomenimis XVIII a. pab.) Jazdovskių iniciatyva Kernavėlės dvare, o 1822 m. nupirkta kunigo P. Cibovičiaus rūpesčiu ir perkelta prie Kernavės medinės bažnyčios, pastatytos 1739 m., senesnės Vytauto laikų bažnyčios (statytos apie 1420 m.) šventoriuje. Iškilus mūrinei bažnyčiai, 1933 m. senoji apleista medinė nugriauta ir 1934 m. iš varžytinių parduota. Iš jos medžiagų buvo pastatyta Krivonių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Buvusį sakralinių pastatų kompleksą 1875 m. įamžino dailininkas Napoleonas Orda.

1830 m. bažnyčios vizitacijos akte įrašyta: „koplytėlė – aštuoniakampė, tokiu pat aštuoniakampiu gontų stogu, su geležiniu kryžiumi, sienos dar sveikos, pušies medžio, neapmuštos, durys stalių darbo, koplytėlėje – 4 langai, lubos ir grindys iš lentų, altoriaus nebuvo“. 1884 ir 1892 m. bažnyčios inventoriaus aprašymuose pažymėta, kad koplytėlė naudota tik bažnytiniams daiktams laikyti. Laikui bėgant koplytėlė neprižiūrim sunyko. 1935 m. nuplėštas koplytėlės lentų apkalimas, buvo ruošiamasi nugriauti ir patį statinį. 1937 m. statinys neturėjo stogo, pamatų, langų, grindų, sienos buvo papuvusios. Tačiau Valstybės archeologijos komisijos pirmininko Vlado Pryšmanto rūpesčiu koplyčia buvo išsaugota, uždengta nauju stogu . Koplyčia gerokai apnyko po II pasaulinio karo. 1959 m. pastatas suremontuotas, iš išorės vėl apkaltas vertikaliomis lentomis. 1986 m. buvo parengtas restauravimo projektas. Restauruojant medinę koplytėlę buvo rastas „gyvasis akmuo“, panašus į vištos kiaušinį. Bioenergetikai tvirtina, jog tai iš pagonybės laikų likęs apeiginis akmuo, pakrautas dvasine energija.

Architektūra

Pirminė ir istoriškai susiklosčiusi koplyčios pskirtis buvo sakralinė. Pastatas liaudies architektūros, suręstas ant lauko akmenų mūro pamatų. Kompaktiškas, aštuonkampio plano, įsirašančio į beveik kvadratinį 6,75x6,30 m plotą. Uždengtas piramidiniu aštuonšlaičiu stogu. Fasadai apkalti medinėmis lentelėmis su vertikaliomis lentjuostėmis. Sienose durų ir langų angos stačiakampės. Sienos iš tašytų rąstų rentinio, viduje įrengta medinė sijinė perdanga. Yra lubų, sienų, kolonų polichrominės apdailos fragmentų.

Taip pat skaitykite

• Kernavės mauzoliejinė koplyčia

Šaltiniai

1. „Koplyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-02-21.
2. Lankytinos vietos Kernavės seniūnijoje. Archyvuota kopija 2016-09-23 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Vikiteka: Kernavės medinė koplyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Architektūros objektai. Medinė koplytėlė Kernavėje^{[neveikianti nuoroda]}