Keip Jorko pusiasalis

Jorko Kyšulio pusiasalis arba Keip Jorko pusiasalis (angl. Cape York Peninsula) – pusiasalis šiaurės rytų Australijoje, šiauriniame Kvynslende, įsiterpęs tarp Karpentarijos įlankos (vakaruose) ir Koralų jūros (rytuose). Šiaurėje užsibaigia Jorko kyšuliu – šiauriausiu Australijos žemyno tašku (jį taip pavadino Džeimsas Kukas 1770 metais, Jorko miesto garbei). Toliau į šiaurę plyti Toreso sąsiauris, skiriantis pusiasalį nuo Naujosios Gvinėjos.

Ilgis ~800 km, plotis iki 600 km, plotas ~325 000 km².

Geografija

Jorko Kyšulio pusiasalio vakaruose plyti lygumos, rytuose – Didžiojo Vandenskyros kalnagūbrio šiaurinė dalis – Geležinis kalnagūbris (aukštis iki 1612 m, Atertono kalnas). Jorko Kyšulio pusiasalio vidurinėje ir pietinėje dalyse – 2 dideli karstiniai rajonai.

Dirva labai nederlinga ir sunkiai dirbama.

Pagrindinės upės: , , , .

Būdingi eukaliptų miškai, rytuose – visžaliai drėgnieji atogrąžų miškai.

Klimatas

Klimatas pusiasalyje tropinis ir musoninis. Drėgnasis metų laikas trunka nuo lapkričio iki balandžio, sausasis – nuo gegužės iki spalio. Temperatūra aukšta – vidutinė nuo 18 iki 27 °C. Temperatūra neviršija 40 ir nenukrenta žemiau 5 °C. Metinis kritulių kiekis viršija 2000 mm.

Ekonomika

Pusiasalio vakarinėje dalyje yra boksito telkinys.

Pagrindines pramonės šakos – turizmas, kasyba, žvejyba ir gyvulininkystė.

Didžiausi miestai: Kernsas, , . Pagrindinis uostas – .

Istorija

Jorko Kyšulio pusiasalį 1606 m. pirmasis iš europiečių atrado olandas Vilemas Jansonas. Iki 1770 m. pusiasalis vadintas Karpentarijos Žeme (Carpentaria Land).

Šaltiniai

1. Yorko Kyšulio pusiasalis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 204–205