KašmyraiKašmyrų brahmanai XIX a pab Gyventojų skaičius 7 1 mln Populiacija šalyse Indija 6 797 mln Pakistanas 0 35 mln K
Kašmyriečiai

Kašmyrai | |
---|---|
Kašmyrų brahmanai (XIX a. pab.) | |
Gyventojų skaičius | ~7,1 mln. |
Populiacija šalyse | Indija: 6,797 mln. Pakistanas: 0,35 mln. |
Kalba (-os) | kašmyrų |
Religijos | islamas, hinduizmas |
Giminingos etninės grupės | khojai, šinai, pašajai, kalašai ir kt. dardai |
Vikiteka: | Kašmyrai |
Kašmyrai (kitaip kašmyriai, kašmyriečiai, sav. کٲشُر لُکھ / कॉशुर लुख = Kouśur lukh) – Pietų Azijos tauta, gyvenanti daugiausia Kašmyre. Dabar gyvena padalinti tarp Indijos (Džamu ir Kašmyras) bei Pakistano (Laisvasis Kašmyras). Populiacija – virš 7,1 mln. žmonių. Kašmyrų kalba priklauso indoeuropiečių kalboms, atskiram indoiranėnų kalbų pogrupiui (dardų kalboms). Naudoja daugiausia arabų raštą, taip pat devanagari. Dauguma tikinčiųjų – musulmonai-sunitai, yra hinduistų.
Kašmyras nuo seno garsėjo kaip itin išvystyto hinduizmo kraštas. Kašmyro brahmanai laikomi pačiu aukščiausiu Indijos brahmanų sluoksniu. XIII a. čia pradėti vedų tekstų vertimai. Nuo XIV a. atsirado kašmyrų literatūra, užrašoma . XVI–XVIII a. Kašmyrą užkariavus Irano, Afganistano, Vidurinės Azijos musulmoniškoms dinastijoms, dauguma kašmyrų atversti į islamą, persimaišė su kitomis musulmonų tautomis. 1947 m. sudarius Džamu ir Kašmyro valstiją prasidėjo tautinė santalka, tuo pačiu išaugus prieštaroms tarp kašmyrų musulmonų ir hinduistų bei prisidėjus Pakistano ir Indijos nesantaikai, kilo Kašmyro karas.
Verčiasi daugiausia ariamąja žemdirbyste (ryžiai, kukurūzai, kviečiai, miežiai, medvilnė, šafranas, aliejiniai augalai, vaismedžiai, daržovės, gėlės) ir gyvulininkyste (augina daugiausia avis, iš kurių kerpa kašmyro vilną). Amatai: vilnonių šalių, kilimų audimas, papjė mašė, vario, emalio dirbinių gamyba, medžio raižyba.
Tradicinis kašmyrų būstas – dviejų arba trijų aukštų akmeninis, plytinis arba medinis namas. Pirmame aukšte laikomi gyvuliai, rakandai, antras – gyvenamasis. Stogas aukštas, daromas iš čerpių, šiaudų, malksnų.
Apranga – balachonas-burka (moterų musulmonių), ilgi marškiniai, chalatas (pchirenas), kelnės (vyrų – paidžama, moterų – ). Musulmonai nešioja , hinduistai – apvalias kepures. Moterys galvą dengia apvaliomis kepurėlėmis, šaliu arba sario kraštu. Hinduisčių rūbai išsiuvinėti, siauri.
- Kašmyrai XX a. pr.
- Kašmyrų brahmanų moteris (XX a. pr.)
- Kašmyrų moterys (XIX a. vid.)
- Kašmyrų senolis
Šaltiniai
- https://www.dawn.com/news/1410447
- http://censusindia.gov.in/2011Census/Language-2011/Statement-1.pdf
- Кашмирцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kašmyriečiai, Kas yra Kašmyriečiai? Ką reiškia Kašmyriečiai?
KasmyraiKasmyru brahmanai XIX a pab Gyventoju skaicius 7 1 mln Populiacija salyse Indija 6 797 mln Pakistanas 0 35 mln Kalba os kasmyruReligijos islamas hinduizmasGiminingos etnines grupes khojai sinai pasajai kalasai ir kt dardaiVikiteka Kasmyrai Kasmyrai kitaip kasmyriai kasmyrieciai sav کٲش ر ل کھ क श र ल ख Kousur lukh Pietu Azijos tauta gyvenanti daugiausia Kasmyre Dabar gyvena padalinti tarp Indijos Dzamu ir Kasmyras bei Pakistano Laisvasis Kasmyras Populiacija virs 7 1 mln zmoniu Kasmyru kalba priklauso indoeuropieciu kalboms atskiram indoiranenu kalbu pogrupiui dardu kalboms Naudoja daugiausia arabu rasta taip pat devanagari Dauguma tikinciuju musulmonai sunitai yra hinduistu Kasmyras nuo seno garsejo kaip itin isvystyto hinduizmo krastas Kasmyro brahmanai laikomi paciu auksciausiu Indijos brahmanu sluoksniu XIII a cia pradeti vedu tekstu vertimai Nuo XIV a atsirado kasmyru literatura uzrasoma XVI XVIII a Kasmyra uzkariavus Irano Afganistano Vidurines Azijos musulmoniskoms dinastijoms dauguma kasmyru atversti į islama persimaise su kitomis musulmonu tautomis 1947 m sudarius Dzamu ir Kasmyro valstija prasidejo tautine santalka tuo paciu isaugus priestaroms tarp kasmyru musulmonu ir hinduistu bei prisidejus Pakistano ir Indijos nesantaikai kilo Kasmyro karas Verciasi daugiausia ariamaja zemdirbyste ryziai kukuruzai kvieciai mieziai medvilne safranas aliejiniai augalai vaismedziai darzoves geles ir gyvulininkyste augina daugiausia avis is kuriu kerpa kasmyro vilna Amatai vilnoniu saliu kilimu audimas papje mase vario emalio dirbiniu gamyba medzio raizyba Tradicinis kasmyru bustas dvieju arba triju aukstu akmeninis plytinis arba medinis namas Pirmame aukste laikomi gyvuliai rakandai antras gyvenamasis Stogas aukstas daromas is cerpiu siaudu malksnu Apranga balachonas burka moteru musulmoniu ilgi marskiniai chalatas pchirenas kelnes vyru paidzama moteru Musulmonai nesioja hinduistai apvalias kepures Moterys galva dengia apvaliomis kepurelemis saliu arba sario krastu Hinduisciu rubai issiuvineti siauri Kasmyrai XX a pr Kasmyru brahmanu moteris XX a pr Kasmyru moterys XIX a vid Kasmyru senolisSaltiniaihttps www dawn com news 1410447 http censusindia gov in 2011Census Language 2011 Statement 1 pdf Kashmircy Enciklopediya Narody i religii mira Moskva Bolshaya Rossijskaya Enciklopediya 1999