Kazokiškių Kaugonių miškai

54°50′ š. pl. 24°46′ r. ilg. / 54.833°š. pl. 24.767°r. ilg. / 54.833; 24.767

Kazokiškių-Kaugonių miškai – miškai Elektrėnų savivaldybėje ir Kaišiadorių rajone, 1,5 km į šiaurę nuo Vievio.

Geografija

Plotas 5230 ha, mišku apaugę 4820 ha. Susideda iš 10 miškų, didesnieji: Bekštonių, Gervaraisčio, Kaugonių, Kazokiškių ir Sukros. 42 % miškų valstybinės reikšmės, priklausantys Kaišiadorių miškų urėdijai, Žaslių ir Vievio girininkijoms. Masyvo šiaurės vakarų pakraštį kerta geležinkelis Vilnius–Kaunas. Pietinėje dalyje yra Zelvos ežeras, iš kurio išteka Šešuvos dešinysis intakas , ją užtvenkus įrengti du tvenkiniai. Vakarinėje dalyje yra 2 nedideli ežerėliai. Paviršius banguotas.

Medynai

Miško augavietės nederlingos normalaus drėgnumo ir derlingos laikinai įmirkusios. 90 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 6 % apsauginiai III gr., 4 % rekreaciniai II grupės, kultūrinės kilmės medynų 20 %. Pušynų yra 61 %, eglynų 15 %, beržynų 11 %, baltalksnynų 4 %, uosynų ir juodalksnynų po 3 %, ąžuolynų 2 %, drebulynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 25 %, pusamžiai medynai 57 %, bręstantys 12 %, brandūs 6 %. Medynų vidutinis amžius 60 m., bonitetas 1,8, skalsumas 0, 70, vidutinis tūris 221 m³/ha. Kasmet priauga 3,9 m³/na.

Istorija

Prie Sukros upės ir kaimo yra trys pilkapiai, prie kelio Vievis-Paparčiai – koplyčia. 1944–1945 m. Kazokiškių-Kaugonių miškuose veikė Didžiosios kovos apygardos rinktinės Lietuvos partizanai.

Šaltiniai

1. Algirdas Brukas. Kazokiškių-Kaugonių miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 680 psl.