Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 53 46 91 š pl 23 54 22 69 r ilg 54 8963639 š pl 23 9063028 r ilg 54 8963639 23 9063028 Teatras 2023 Fasadas 2006 Kaun
Kauno muzikinės komedijos teatras
54°53′46.91″ š. pl. 23°54′22.69″ r. ilg. / 54.8963639°š. pl. 23.9063028°r. ilg.
Kauno valstybinis muzikinis teatras – muzikinės pakraipos teatras Kaune.
Pastato istorija
1890 m. pradėtas statyti pagal gubernijos architekto Ustino Golinevičiaus projektą. Dviaukštis pastatas buvo eklektinės formos, turėjo keturkampę 500 vietų salę su dviem balkonų eilėmis, dvi fojė, pagalbines patalpas, Kauno gubernatoriui ir tvirtovės komendantui įrengtomis specialiomis ložėmis. Statybos rangovas buvo Kauno pirklys G. Puškanceris. 1891 m. pastatytas. 1892 m. sausio 9 d. įvyko teatro atidarymas.
1916 m. vokiečių okupacijos metu padidinta scena, patobulinti aktorių kambariai.
Nepriklausomybės laikais, 1920 m. gegužės 15 d., Kaunui tapus Laikinąja sostine, pastate pradėjo dirbti Steigiamasis Seimas.
1922–1925 m. Vyriausybė skyrė lėšų teatro pastato rekonstrukcijai, buvo sudaryta teatro rekonstrukcijos komisija, kuri projektavimą ir darbų priežiūrą patikėjo žymiausiems to meto architektams – Mykolui Songailai ir Vladimirui Dubeneckiui, jiems talkino konstruktorius P. Morkūnas.
Modernizuota pastato išorė įgavo neobaroko išraišką, viduje iki 763 vietų padidinta žiūrovų salė, jai suteikta pasagos forma, įrengta trečia balkonų eilė ir centrinė ložė, padaryta duobė orkestrui. Šios rekonstrukcijos metu ypač daug dėmesio buvo skiriama akustikai. Ją aukštai įvertino visi čia viešėję garsūs atlikėjai. Salės interjere V. Dubeneckiui pavyko suvienyti dvi menines tendencijas – liaudiškas formas ir monumentaliąją architektūrą. Tautiškus tulpių, lelijų ir saulučių motyvus architektas stilizavo tuo metu populiaria art deco maniera.
1930–1933 m., vadovaujant architektui Vytautui Landsbergiui-Žemkalniui, teatro pastatas vėl buvo rekonstruojamas – pastatyti dviejų aukštų rytinis ir vakarinis priestatai, kuriuose įsikūrė dekoracijų dirbtuvės, siuvykla, sandėliai. Taip pat paaukštinta scenos dėžė, išplėsti abiejų aukštų fojė, scenoje įrengtas susukamas audeklinis horizontas, padaryti nauji baldai ir ąžuoliniai laiptų turėklai, sumontuota geležinė uždanga su automatiškai paleidžiamu vandeniu aušinimui. Šios aušinimo sistemos dėka pastatas 1931 m. gaisro metu išvengė visiško supleškėjimo. Šioms rekonstrukcijoms būdingas savotiškas nacionalinio stiliaus ieškojimas.
Lietuvos Respubliką okupavus sovietams, 1940 m. liepos 21 d. okupantų paskirtas Liaudies Seimas Valstybės teatre paskelbė Lietuvą Tarybine Socialistine Respublika. 1980–1984 m. teatras restauruotas pagal architektų K. Žalnieriaus, A. Staskevičiaus ir inžinieriaus V. Liaudansko projektą. Įrengta požeminė rūbinė, repeticijų salė rytinio kiemelio vietoje, patobulinta scenos įranga, atnaujintas V. Dubeneckio sukurtas interjeras.
Žiūrovams skirtą fojė puošia šiuolaikinių lietuvių dailininkų – Antano Martinaičio, Ričardo Vaitekūno paveikslai, Stasio ir Teresės Petraičių keramikiniai pano, Birutės Vaitekūnienės gobelenai, skulptoriaus Leono Striogos skulptūros.
2003 m. pradėtas teatro fasado remontas. 2007 m. pradėta Muzikinio teatro rekonstrukcija. Jos metu buvo sutvarkytos teatro gamybinės patalpos – dekoracijų gamybos cechai, dailininkų patalpos, butaforijos sandėliai, siuvykla, atnaujinta ir šiuolaikiškai įrengta baleto studija, kurioje paklotos amortizuojančios keturių lygių grindys su specialia linoleumo danga.
Suremontuotose teatro patalpose įrengta ventiliacija ir priešgaisrinė signalizacija, kurių teatras iki šiol neturėjo. Atnaujinta šildymo sistema, kanalizacijos tinklai. Rekonstruotoje Baltojoje salėje tilps 130 klausytojų. Ženkliai pagerės ir salės akustika.
Po rekonstrukcijos, Baltojoje salėje ketinama rengti kamerinius koncertus, įvairius vakarus. Čia spektakliams ruošis teatro orkestras, kurio repeticijos iki šiol vykdavo orkestro ložėje arba teatro scenoje. Rekonstrukciją planuojama baigti 2012 m.
Teatro rūmai yra kiek tolėliau nuo Laisvės alėjos, už jaukaus sodelio, kuriame stovi paminklai kompozitoriams Mikui Petrauskui (skulpt. Bronius Pundzius, 1937 m.), Česlovui Sasnauskui (skulpt. Antanas Aleksandravičius, 1925 m.), Juozui Gruodžiui (skulpt. Konstantinas Bogdanas, 1984 m.), Kiprui Petrauskui (skulpt. , 1986 m.), Stasiui Šimkui (skulpt. M. Šnipas, 1987 m.).
Teatro sodelio pakraštyje – 1670–1680 m. pastatytos miesto sienos ir bokšto liekanos.
Veiklos istorija
Iškilmingas teatro atidarymas įvyko 1892 m. sausio 9 d., tačiau čia nebuvo pastoviai dirbančios grupės, spektaklius rodydavo tik gastroliuojantys artistai. Gastrolinius spektaklius 1901 m. rodė italų operos trupė. 1902 m. parodyta Nikolajaus Gogolio komedija „Revizorius“.
Po 1904 m. caro paskelbto tolerancijos akto teatre statyti spektaklius bei rengti vakarus galėjo ir lietuvių, lenkų, žydų, vokiečių bendruomenės.
1920 m. teatre įsikūrė Lietuvos meno kūrėjų draugijos įsteigtas profesionalus operos kolektyvas, kurio iniaciatyva ir pastangomis tų pačių metų gruodžio 31 d. įvyko pirmasis lietuvių profesionalios operos trupės spektaklis – Džiuzepės Verdžio opera „Traviata“. Pagrindinius vaidmenis atliko Kipras Petrauskas (Alfredas), Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė (Violeta), Antanas Sodeika (Žermonas). Spektakliui dirigavo Juozas Tallat-Kelpša, režisavo Konstantinas Glinskis.
1925 m. pastatytas pirmasis lietuvių profesionalios trupės baletas – Leo Delibes „Kopelija“.
1922 m. Operos teatras suvalstybintas, 1925 m. sujungtas su Dramos teatru ir pavadintas Valstybės teatru. Valstybės teatras, gyvavęs iki 1944 m., suvaidino itin reikšmingą vaidmenį lietuvių tautos kultūriniame gyvenime.
1940 m. lapkričio 27 d. vietoj Valstybės teatro įsteigtas Kauno valstybinis muzikinis teatras. Pirmasis spektaklis buvo B. Aleksandrovo „Vestuvės Malinovkoje“, jo premjera įvyko 1941 m. Tais pačiais metais buvo statomos Franco Leharo operetės „Linksmoji našlė“ ir „Liuksemburgo Grafas“, jas režisavo Vytautas Daugirdas.
1948 m. Operos ir baleto teatrui išsikėlus į Vilnių, Muzikinio teatro kolektyvas įsikūrė buvusiuose Valstybės teatro rūmuose, o 1959 m., dramos trupei persikėlus į naujas patalpas, vieninteliu teatro pastato šeimininku tapo Kauno valstybinis muzikinis teatras. Pirmojo dešimtmečio repertuarą sudarė klasikinės ir sovietinių kompozitorių operetės.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę teatre tęsiamos tradicijos rodyti įvairių muzikinės scenos žanrų spektaklius. Šiuo metu Kauno muzikinis teatras yra vienas lankomiausių Lietuvoje. Per vieną kūrybinį sezoną čia parodoma beveik 175 įvairaus žanro spektaklių, pastatomos 2–3 premjeros.
Čia galima pamatyti skirtingų žanrų spektaklius – operetes, operas, miuziklus, baletus, modernaus šokio spektakliu; rengiami teatro orkestro bei solistų koncertai. Šio teatro statomi spektakliai išsiskiria ryškiais režisūros sprendimais, originalumu, žanro inovacijomis. efektinga vizualika.
Teatro vadovai
- Benjaminas Želvys – teatro vadovas
- Jonas Janulevičius – teatro vyriausiasis dirigentas
- Kęstutis Jakštas – teatro vyriausiasis režisierius
- – teatro vyriausioji chormeisterė
- – teatro vyriausiasis baletmeisteris
Kolektyvas
Orkestras
- Jonas Janulevičius – vyr. dirigentas
- Julius Geniušas – dirigentas
- – dirigentas
- – dirigentas
- Povilas Grigas – orkestro koncertmeisteris
Solistai
- Aušra Cicėnaitė (sopranas)
- Ieva Goleckytė (sopranas)
- Giedrė Juknevičiūtė (sopranas)
- Ingrida Kažemėkaitė (sopranas)
- Živilė Lamauskienė (sopranas)
- Sabina Martinaitytė (sopranas)
- Gražina Miliauskaitė (sopranas)
- Gitana Pečkytė (sopranas)
- Kristina Siurbytė (sopranas)
- Raimonda Tallat-Kelpšaitė (sopranas)
- Raminta Vaicekauskaitė (sopranas)
- Ieva Vaznelytė (sopranas)
- Nomeda Vilakanauskaitė (sopranas)
- Laimutė Kuzmickaitė-Milašienė (mecosopranas)
- Rita Preikšaitė (mecosopranas)
- Viktorija Streiča (mecosopranas)
- Filomena Viržonytė (mecosopranas)
- Rūta Zaikauskaitė (mecosopranas)
- Aloyzas Domeika (tenoras)
- Kęstutis Alčiauskis (tenoras)
- Egidijus Bavikinas (tenoras)
- Juozas Janušaitis (tenoras)
- Povilas Padleckis (tenoras)
- Žanas Voronovas (tenoras)
- Mindaugas Zimkus (tenoras)
- Andrius Apšega (baritonas)
- Anicetas Kunčius (baritonas)
- Raimondas Baranauskas (baritonas)
- Jonas Lamauskas (baritonas)
- Gediminas Maciulevičius (baritonas)
- Laimonas Pautienius (baritonas)
- Giedrius Prunskus (baritonas)
- Mykolas Rekys (baritonas)
- Ramūnas Urbietis (baritonas)
- Danielius Vėbra (baritonas)
- Vytautas Blažys (baritonas)
- Tomas Ladiga (bosas)
- Liudas Mikalauskas (bosas)
Choras
- Rasa Vaitkevičiūtė – vyr. chormeisterė
- Jolita Genienė – chormeisterio asistentė Choro dainininkai: Gabrielė Bielskytė, Živilė Bosaitė, Aura Burneckaitė (Selickė), Akvilė Garbenčiūtė (Bučienė), Jolita Genienė, Lina Gudzinskaitė, Iveta Kalkauskaitė (Majauskienė), Berta Kasputytė, Agnė Kurauskaitė, Olga Krukauskienė, Aušra Kumetienė, Emilija Mackevičienė, Gitana Mikutytė, Agnė Mozūraitė, Vilma Narvidaitė (Mažeikienė), Edita Prašutytė, Kristina Šilingienė, Aušra Šniokaitytė, Sigita Tarakevičiūtė Vitkauskienė, Ilona Zajančkauskienė, Aistė Jakaitė. Remigijus Glamba, Mindaugas Grabauskas, Kazimieras Ivanovas, Faustas Januška, Ričardas Karalevičius, Evaldas Kondrackis, Tomas Kulpys, Rokas Laureckis, Evaldas Leskauskas, Artūras Mažeika, Pavlo Pavlosiuk, Gintaras Petraška, Arūnas Saveikis, Saulius Venzlauskas, Martynas Stankevičius.
Baletas
- – vyr. baletmeisteris
- Areta Beinarytė – baleto inspektorė
- Gintaras Visockis - baleto repetitorius
Baleto trupė
Merginos: Auksė Mikalajūnaitė (Osadčenko), Justina Vitkutė (Bervingienė), Gintarė Daknytė (Budnikienė), Ana Buchovskaja-Zamulskienė, Stefanija Nosovaitė, Sandra Lavrenovaitė, May Jean Teo, Lukrecija Vaitiekutė, Faustina Gelžinytė,Petra Hirvi, Justė Usaitė, Laura Kaljunen, Gabriella Cuocci
Vaikinai: Deividas Dulka, Andrei Ianbekov, Valerijus Osadčenko, Aurimas Tiškevičius, Martynas Čiučiulka, Roman Zavgorodnii, Nedas Nedzveckas, Sungji Cho, Yamato Matsui
Sodelis
Teatro sodelyje 1972 m. susidegino Romas Kalanta (1953–1972). 2002 m. jam atminti įmūryta memorialinė plokštė, sukurtas horizontalus paminklas „Aukos laukas“ (skulptorius Robertas Antinis) – 19 metalinių riedulių, simbolizuojančių 19 R. Kalantos metų.
Skvero pakraštyje stovi Malūnininko bokštas su miesto sienos likučiais. Siena statyta XVII a. viduryje, pastatyti du bokštai, vienas nugriautas XIX a.
Susiję straipsniai
- Kauno valstybinio muzikinio teatro pastatymų sąrašas
Šaltiniai
- http://www.kamane.lt/lt/naujienos/teatras/tnaujiena815[neveikianti nuoroda] Kauno Muzikiniame teatre baigiami remonto darbai
- Muzikiniame teatre atgimė baltoji salė // Kauno diena, 2009 m. lapkričio 27 d. [1]
- Ona Narbutienė. Muzikinis Kaunas. 1920–1940. – K.: Šviesa, 1992.
Nuorodos
- Kauno muzikinis teatras
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kauno muzikinės komedijos teatras, Kas yra Kauno muzikinės komedijos teatras? Ką reiškia Kauno muzikinės komedijos teatras?
54 53 46 91 s pl 23 54 22 69 r ilg 54 8963639 s pl 23 9063028 r ilg 54 8963639 23 9063028 Teatras 2023 Fasadas 2006 Kauno valstybinis muzikinis teatras muzikines pakraipos teatras Kaune Pastato istorijaTeatras 1921 Fasadas 2022 1890 m pradetas statyti pagal gubernijos architekto Ustino Golineviciaus projekta Dviaukstis pastatas buvo eklektines formos turejo keturkampe 500 vietu sale su dviem balkonu eilemis dvi foje pagalbines patalpas Kauno gubernatoriui ir tvirtoves komendantui įrengtomis specialiomis lozemis Statybos rangovas buvo Kauno pirklys G Puskanceris 1891 m pastatytas 1892 m sausio 9 d įvyko teatro atidarymas 1916 m vokieciu okupacijos metu padidinta scena patobulinti aktoriu kambariai Nepriklausomybes laikais 1920 m geguzes 15 d Kaunui tapus Laikinaja sostine pastate pradejo dirbti Steigiamasis Seimas 1922 1925 m Vyriausybe skyre lesu teatro pastato rekonstrukcijai buvo sudaryta teatro rekonstrukcijos komisija kuri projektavima ir darbu prieziura patikejo zymiausiems to meto architektams Mykolui Songailai ir Vladimirui Dubeneckiui jiems talkino konstruktorius P Morkunas Modernizuota pastato isore įgavo neobaroko israiska viduje iki 763 vietu padidinta ziurovu sale jai suteikta pasagos forma įrengta trecia balkonu eile ir centrine loze padaryta duobe orkestrui Sios rekonstrukcijos metu ypac daug demesio buvo skiriama akustikai Ja aukstai įvertino visi cia vieseje garsus atlikejai Sales interjere V Dubeneckiui pavyko suvienyti dvi menines tendencijas liaudiskas formas ir monumentaliaja architektura Tautiskus tulpiu leliju ir sauluciu motyvus architektas stilizavo tuo metu populiaria art deco maniera 1930 1933 m vadovaujant architektui Vytautui Landsbergiui Zemkalniui teatro pastatas vel buvo rekonstruojamas pastatyti dvieju aukstu rytinis ir vakarinis priestatai kuriuose įsikure dekoraciju dirbtuves siuvykla sandeliai Taip pat paaukstinta scenos deze isplesti abieju aukstu foje scenoje įrengtas susukamas audeklinis horizontas padaryti nauji baldai ir azuoliniai laiptu tureklai sumontuota gelezine uzdanga su automatiskai paleidziamu vandeniu ausinimui Sios ausinimo sistemos deka pastatas 1931 m gaisro metu isvenge visisko supleskejimo Sioms rekonstrukcijoms budingas savotiskas nacionalinio stiliaus ieskojimas Lietuvos Respublika okupavus sovietams 1940 m liepos 21 d okupantu paskirtas Liaudies Seimas Valstybes teatre paskelbe Lietuva Tarybine Socialistine Respublika 1980 1984 m teatras restauruotas pagal architektu K Zalnieriaus A Staskeviciaus ir inzinieriaus V Liaudansko projekta Įrengta pozemine rubine repeticiju sale rytinio kiemelio vietoje patobulinta scenos įranga atnaujintas V Dubeneckio sukurtas interjeras Ziurovams skirta foje puosia siuolaikiniu lietuviu dailininku Antano Martinaicio Ricardo Vaitekuno paveikslai Stasio ir Tereses Petraiciu keramikiniai pano Birutes Vaitekunienes gobelenai skulptoriaus Leono Striogos skulpturos 2003 m pradetas teatro fasado remontas 2007 m pradeta Muzikinio teatro rekonstrukcija Jos metu buvo sutvarkytos teatro gamybines patalpos dekoraciju gamybos cechai dailininku patalpos butaforijos sandeliai siuvykla atnaujinta ir siuolaikiskai įrengta baleto studija kurioje paklotos amortizuojancios keturiu lygiu grindys su specialia linoleumo danga Suremontuotose teatro patalpose įrengta ventiliacija ir priesgaisrine signalizacija kuriu teatras iki siol neturejo Atnaujinta sildymo sistema kanalizacijos tinklai Rekonstruotoje Baltojoje saleje tilps 130 klausytoju Zenkliai pageres ir sales akustika Po rekonstrukcijos Baltojoje saleje ketinama rengti kamerinius koncertus įvairius vakarus Cia spektakliams ruosis teatro orkestras kurio repeticijos iki siol vykdavo orkestro lozeje arba teatro scenoje Rekonstrukcija planuojama baigti 2012 m Teatro rumai yra kiek toleliau nuo Laisves alejos uz jaukaus sodelio kuriame stovi paminklai kompozitoriams Mikui Petrauskui skulpt Bronius Pundzius 1937 m Ceslovui Sasnauskui skulpt Antanas Aleksandravicius 1925 m Juozui Gruodziui skulpt Konstantinas Bogdanas 1984 m Kiprui Petrauskui skulpt 1986 m Stasiui Simkui skulpt M Snipas 1987 m Teatro sodelio pakrastyje 1670 1680 m pastatytos miesto sienos ir boksto liekanos Veiklos istorijaTeatras ziema Iskilmingas teatro atidarymas įvyko 1892 m sausio 9 d taciau cia nebuvo pastoviai dirbancios grupes spektaklius rodydavo tik gastroliuojantys artistai Gastrolinius spektaklius 1901 m rode italu operos trupe 1902 m parodyta Nikolajaus Gogolio komedija Revizorius Po 1904 m caro paskelbto tolerancijos akto teatre statyti spektaklius bei rengti vakarus galejo ir lietuviu lenku zydu vokieciu bendruomenes 1920 m teatre įsikure Lietuvos meno kureju draugijos įsteigtas profesionalus operos kolektyvas kurio iniaciatyva ir pastangomis tu paciu metu gruodzio 31 d įvyko pirmasis lietuviu profesionalios operos trupes spektaklis Dziuzepes Verdzio opera Traviata Pagrindinius vaidmenis atliko Kipras Petrauskas Alfredas Adele Nezabitauskaite Galauniene Violeta Antanas Sodeika Zermonas Spektakliui dirigavo Juozas Tallat Kelpsa rezisavo Konstantinas Glinskis 1925 m pastatytas pirmasis lietuviu profesionalios trupes baletas Leo Delibes Kopelija 1922 m Operos teatras suvalstybintas 1925 m sujungtas su Dramos teatru ir pavadintas Valstybes teatru Valstybes teatras gyvaves iki 1944 m suvaidino itin reiksminga vaidmenį lietuviu tautos kulturiniame gyvenime 1940 m lapkricio 27 d vietoj Valstybes teatro įsteigtas Kauno valstybinis muzikinis teatras Pirmasis spektaklis buvo B Aleksandrovo Vestuves Malinovkoje jo premjera įvyko 1941 m Tais paciais metais buvo statomos Franco Leharo operetes Linksmoji nasle ir Liuksemburgo Grafas jas rezisavo Vytautas Daugirdas 1948 m Operos ir baleto teatrui issikelus į Vilniu Muzikinio teatro kolektyvas įsikure buvusiuose Valstybes teatro rumuose o 1959 m dramos trupei persikelus į naujas patalpas vieninteliu teatro pastato seimininku tapo Kauno valstybinis muzikinis teatras Pirmojo desimtmecio repertuara sudare klasikines ir sovietiniu kompozitoriu operetes Atkurus Lietuvos nepriklausomybe teatre tesiamos tradicijos rodyti įvairiu muzikines scenos zanru spektaklius Siuo metu Kauno muzikinis teatras yra vienas lankomiausiu Lietuvoje Per viena kurybinį sezona cia parodoma beveik 175 įvairaus zanro spektakliu pastatomos 2 3 premjeros Cia galima pamatyti skirtingu zanru spektaklius operetes operas miuziklus baletus modernaus sokio spektakliu rengiami teatro orkestro bei solistu koncertai Sio teatro statomi spektakliai issiskiria ryskiais rezisuros sprendimais originalumu zanro inovacijomis efektinga vizualika Teatro vadovaiBenjaminas Zelvys teatro vadovas Jonas Janulevicius teatro vyriausiasis dirigentas Kestutis Jakstas teatro vyriausiasis rezisierius teatro vyriausioji chormeistere teatro vyriausiasis baletmeisterisKolektyvasOrkestras Jonas Janulevicius vyr dirigentas Julius Geniusas dirigentas dirigentas dirigentas Povilas Grigas orkestro koncertmeisterisSolistai Ausra Cicenaite sopranas Ieva Goleckyte sopranas Giedre Jukneviciute sopranas Ingrida Kazemekaite sopranas Zivile Lamauskiene sopranas Sabina Martinaityte sopranas Grazina Miliauskaite sopranas Gitana Peckyte sopranas Kristina Siurbyte sopranas Raimonda Tallat Kelpsaite sopranas Raminta Vaicekauskaite sopranas Ieva Vaznelyte sopranas Nomeda Vilakanauskaite sopranas Laimute Kuzmickaite Milasiene mecosopranas Rita Preiksaite mecosopranas Viktorija Streica mecosopranas Filomena Virzonyte mecosopranas Ruta Zaikauskaite mecosopranas Aloyzas Domeika tenoras Kestutis Alciauskis tenoras Egidijus Bavikinas tenoras Juozas Janusaitis tenoras Povilas Padleckis tenoras Zanas Voronovas tenoras Mindaugas Zimkus tenoras Andrius Apsega baritonas Anicetas Kuncius baritonas Raimondas Baranauskas baritonas Jonas Lamauskas baritonas Gediminas Maciulevicius baritonas Laimonas Pautienius baritonas Giedrius Prunskus baritonas Mykolas Rekys baritonas Ramunas Urbietis baritonas Danielius Vebra baritonas Vytautas Blazys baritonas Tomas Ladiga bosas Liudas Mikalauskas bosas Choras Rasa Vaitkeviciute vyr chormeistere Jolita Geniene chormeisterio asistente Choro dainininkai Gabriele Bielskyte Zivile Bosaite Aura Burneckaite Selicke Akvile Garbenciute Buciene Jolita Geniene Lina Gudzinskaite Iveta Kalkauskaite Majauskiene Berta Kasputyte Agne Kurauskaite Olga Krukauskiene Ausra Kumetiene Emilija Mackeviciene Gitana Mikutyte Agne Mozuraite Vilma Narvidaite Mazeikiene Edita Prasutyte Kristina Silingiene Ausra Sniokaityte Sigita Tarakeviciute Vitkauskiene Ilona Zajanckauskiene Aiste Jakaite Remigijus Glamba Mindaugas Grabauskas Kazimieras Ivanovas Faustas Januska Ricardas Karalevicius Evaldas Kondrackis Tomas Kulpys Rokas Laureckis Evaldas Leskauskas Arturas Mazeika Pavlo Pavlosiuk Gintaras Petraska Arunas Saveikis Saulius Venzlauskas Martynas Stankevicius Baletas vyr baletmeisteris Areta Beinaryte baleto inspektore Gintaras Visockis baleto repetitoriusBaleto trupe Merginos Aukse Mikalajunaite Osadcenko Justina Vitkute Bervingiene Gintare Daknyte Budnikiene Ana Buchovskaja Zamulskiene Stefanija Nosovaite Sandra Lavrenovaite May Jean Teo Lukrecija Vaitiekute Faustina Gelzinyte Petra Hirvi Juste Usaite Laura Kaljunen Gabriella Cuocci Vaikinai Deividas Dulka Andrei Ianbekov Valerijus Osadcenko Aurimas Tiskevicius Martynas Ciuciulka Roman Zavgorodnii Nedas Nedzveckas Sungji Cho Yamato MatsuiSodelisTeatro sodelyje 1972 m susidegino Romas Kalanta 1953 1972 2002 m jam atminti įmuryta memorialine plokste sukurtas horizontalus paminklas Aukos laukas skulptorius Robertas Antinis 19 metaliniu rieduliu simbolizuojanciu 19 R Kalantos metu Skvero pakrastyje stovi Malunininko bokstas su miesto sienos likuciais Siena statyta XVII a viduryje pastatyti du bokstai vienas nugriautas XIX a Susije straipsniaiKauno valstybinio muzikinio teatro pastatymu sarasasSaltiniaihttp www kamane lt lt naujienos teatras tnaujiena815 neveikianti nuoroda Kauno Muzikiniame teatre baigiami remonto darbai Muzikiniame teatre atgime baltoji sale Kauno diena 2009 m lapkricio 27 d 1 Ona Narbutiene Muzikinis Kaunas 1920 1940 K Sviesa 1992 NuorodosKauno muzikinis teatras