54 52 01 š pl 23 56 55 r ilg 54 8669 š pl 23 9486 r ilg 54 8669 23 9486 Cerkvė XX a pradžioje Kauno 109 ojo Volgos pėsti

54°52′01″š. pl. 23°56′55″r. ilg. / 54.8669°š. pl. 23.9486°r. ilg. / 54.8669; 23.9486

Kauno 109-ojo Volgos pėstininkų pulko Dievo Motinos Globėjos cerkvė (po I pasaulinio karo Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia) – stačiatikių cerkvė ir katalikų bažnyčia, stovėjusi Žemuosiuose Šančiuose, dabartinio Vilijos parko teritorijoje 1896–1950 m. Pats parkas buvo kaip šventorius ir kapinės.

Istorija

Cerkvės vietoje 1864 m. pastatyta pirmoji šventykla Šančiuose. Tai buvo laikina pulko cerkvė. Vėliau carui paskyrus 1000 rublių, ji rekonstruota ir pašventinta. Taip 1896 m. Žemųjų Šančių pietrytinėje dalyje, dabartiniame Vilijos parke buvo pastatyta 109-ojo Volgos pėstininkų pulko Dievo Motinos Globėjos cerkvė. Cerkvė buvo XIX a. carinės Rusijos armijos kareivinių rajone, ji pastatyta kaip medinė cerkvė Kauno tvirtovės įgulos reikmėms.

Atkūrus Nepriklausomybę, 1919 m. ją perėmė Lietuvos kariuomenė, tad cerkvė apie 1920 m. ji pertvarkyta į Lietuvos kariuomenės Šančių įgulos karių katalikų bažnyčią, jai suteiktas Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios vardas. 1919–1920 m. greta šventyklos palaidoti žuvę ir mirę Lietuvos kariai. 1927 m. karių kapai sutvarkyti, mediniai kryželiai pakeisti betoniniais.1931 m. pastatytas altoriaus pavidalo paminklas „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės“ (projekto autorius – S. Stanišauskas). Prie paminklo kariai duodavo priesaiką, valstybinių iškilmių proga lankydavosi prezidentas Antanas Smetona, Šančių šaulių iškilmės.

Po II pasaulinio karo bažnyčia paversta sandėliu, karių kapai sulyginti su žeme, o paminklas nugriautas. 1950 m. po gaisro nugriauta ir pati bažnyčia su varpine. Šančių tikinčiųjų bendruomenės iniciatyva buvusios bažnyčios vietoje 1991 m. rugsėjo 14 d. pašventintas ąžuolinis Atminties kryžius (autorius – R. P. Bakanauskas).

Architektūra

Cerkvė buvo kryžiaus formos su pagrindiniu kupolu, apsuptu keturių nedidelių bokštų. Viso statinio tiek išorė, tiek ir vidus buvo papuoštas rusiško stiliaus raižiniais ir dažytas aliejiniais dažais. Turėjo gana masyvų dviejų aukštų ikonostasą su raižiniais, kolonomis ir karnizais, su piešiniais ant paauksuoto fono. Statybas palaimino pats imperatorius Aleksandras III.

Šaltiniai

Kaunas iki 1918 m. (caro laikų ir I pasaulinio karo nuotraukos). Miestai.net (tikrinta 2022-10-30).
109-ojo Volgos pėstininkų pulko Dievo Motinos Globėjos cerkvė XX a. pradžioje.^{[neveikianti nuoroda]} 2022-10-28, Kvb.lt (tikrinta 2022-10-30).
Išnykę ir pasikeitę: pastatų istorijos. Archyvuota kopija 2022-10-30 iš Wayback Machine projekto. Issuu.com (tikrinta 2022-10-30).
Aušra Garnienė. Šančių parkas ieško naujo vardo. 2009-09-11, Diena.lt (tikrinta 2022-10-30).
Medinė cerkvė Ž. Šančiuose. Archimede.lt (tikrinta 2022-10-30).
Kauno kvartalas slepia krauju ir mirtimi paženklintą istoriją.^{[neveikianti nuoroda]} Delfi.lt (tikrinta 2022-10-30).
Dievo Motinos Globėjos cerkvė. Sanciubendruomene.lt (tikrinta 2022-10-30).

[1] Kaunas iki 1918 m. (caro laikų ir I pasaulinio karo nuotraukos). Miestai.net (tikrinta 2022-10-30).

[2] 109-ojo Volgos pėstininkų pulko Dievo Motinos Globėjos cerkvė XX a. pradžioje.^{[neveikianti nuoroda]} 2022-10-28, Kvb.lt (tikrinta 2022-10-30).

[3] Išnykę ir pasikeitę: pastatų istorijos. Archyvuota kopija 2022-10-30 iš Wayback Machine projekto. Issuu.com (tikrinta 2022-10-30).

[4] Aušra Garnienė. Šančių parkas ieško naujo vardo. 2009-09-11, Diena.lt (tikrinta 2022-10-30).

[5] Medinė cerkvė Ž. Šančiuose. Archimede.lt (tikrinta 2022-10-30).

[6] Kauno kvartalas slepia krauju ir mirtimi paženklintą istoriją.^{[neveikianti nuoroda]} Delfi.lt (tikrinta 2022-10-30).

[7] Dievo Motinos Globėjos cerkvė. Sanciubendruomene.lt (tikrinta 2022-10-30).