Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 53 26 2 š pl 23 55 37 r ilg 54 890611 š pl 23 92694 r ilg 54 890611 23 92694 Kauno Apreiškimo Švč Dievo Motinai sobor
Kauno Apreiškimo cerkvė
54°53′26.2″ š. pl. 23°55′37″ r. ilg. / 54.890611°š. pl. 23.92694°r. ilg.
| Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras | |
|---|---|
| Rusiškas pavadinimas | Собор в честь Благовещения Пресвятой Богородицы |
| Dekanatas | Kauno stačiatikių dekanatas |
| Savivaldybė | Kauno miestas |
| Gyvenvietė | Kaunas |
| Adresas | Vytauto pr. 38 |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta | 1935 m. |
Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras (rus. Собор в честь Благовещения Пресвятой Богородицы) – stačiatikių maldos namai, stovintys Kaune, Ramybės parko pietinėje dalyje, šalia Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvės ir Kauno autobusų stoties.
Istorija
Pirmoji stačiatikių šventovė Kaune pastatyta XVI a. pabaigoje. 1620 m. karalius Zigmantas Vaza įsakė uždaryti cerkvę Senamiestyje. 1824 m. įsteigta Kauno stačiatikių parapija. Nuo XIX a. iki XX a. pradžios Kaune pastatyta 16 cerkvių ir koplyčių.
Įgulos soborą pritaikius Lietuvos kariuomenės bažnyčiai, 1930 m. ministrų kabinetas Kristaus Prisikėlimo cerkvės, statytos 1862 m., padidinimui skyrė 75 000 litų. Tačiau nuspręsta ne plėsti jau esamą bažnyčią, bet statyti naują – tam buvo skirta papildomai 10 000 litų. Kadangi šių lėšų neužteko, buvo panaudotos tikinčiųjų aukos (iš viso kainavo apie 170 000 litų). Tarp kitų prisidėjo mecenatas Sergejus Fanstilis.
Katedros projektą 1932 m. parengė architektas Edmundas Frykas. Statybos darbai pradėti tų pačių metų vasarą ir tęsėsi iki 1935 m.
Šventovė pašventinta ir atidaryta 1935-ųjų balandžio 22 d. – laikinojoje sostinėje pastatyti dvasios namai tapo Lietuvos ir Vilniaus vyskupijos katedra. Ji buvo numatyta 600 žmonių, bet joje galėjo tilpti ir daugiau besimeldžiančiųjų. Šventinimo ceremonija tęsėsi dvi dienas. Prieš prasidedant naktinėms pamaldoms, soboras buvo pilnas žmonių, pasitikti metropolito (Елевферий) išėjo 28 šventikai. Į iškilmes atvyko daugybė žmonių – surengtos kryžiaus eitynės iš Raseinių. Maldininkai, atvykę iš kitų miestų, buvo apgyvendinti greta šventovės, Rusų gimnazijoje (dab. Pedagogų kvalifikacijos centras). Dalyvavo garbingų svečių – švietimo ministras Juozas Tonkūnas, miesto burmistras Antanas Merkys, generolas Vladas Nagevičius, kitų konfesijų, užsienio ir vidaus ministerijų atstovai.
1937 m. parapijoje buvo 4560 tikinčiųjų, 2 šventikai. Pašventinus katedrą nuo lapkričio iki balandžio mėn. joje laikyta Dievo Motinos iš Surdegio vienuolyno ikona, kuri nuo 1956 m. katedroje yra nuolat. Be to, katedroje saugoma ikona su šventosios (Евфросиния Полоцкая) relikvija.
1945 m. parapijoje buvo 580 tikinčiųjų. 1947 m. sovietų valdžia parapiją įregistravo kartu su Kristaus Prisikėlimo cerkve. 1957 m. katedrai priklausė 2385 stačiatikiai.
Architektūra
Projektuodamas pastatą E. Frykas stengėsi interpretuoti keleriopas tradicinių Rusijos stačiatikių bažnyčių formas. Skirtingai nei senojoje bažnyčioje, čia dominuoja kupolinė kompozicija. Apreiškimo katedrą su senąja cerkve jungia bendras šventorius, apjuostas viena tvora. Katedra pastatyta Vladimiro-Suzdalės stiliumi, su penkiais kupolais, kuriuos puošia paauksuoti kryžiai. Statinys sumūrytas iš pilkų plytų. Vakariniame fasade (į Vytauto pr. pusę) įrengtos trejos įėjimo durys. Jų puošnius prieangius remia išraiškingos kolonos.
Vidiniai šventovės skliautai paremti ant keturių kolonų. Altoriaus erdvėje įrengtas centrinis Švč. Dievo Motinos altorius ir dešinysis – stačiatikių Vilniaus kankinių šventųjų Antano, Jono ir Eustachijaus garbei. Pastarasis altorius buvo sudarytas iš ikonų, gautų iš buvusios Telšių Šv. Nikolajaus cerkvės.
Naujosios šventovės vidus išpuoštas ikonomis, kurių dauguma buvo gauta iš dab. Šv.Arkangelo Mykolo bažnyčios. Ikonas restauravo dailininkai I. Rudolfas ir K. Ignatovičius, sumontavo šios srities specialistas I. Zinkevičius.
Šaltiniai
- http://www.orthodoxy.lt/index.php/where,eparhia;sub,kaun-klayp;sub3,175 Archyvuota kopija 2007-11-10 iš Wayback Machine projekto.
- Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. - K.: VDU leidykla, 2001. - 39-40 psl. - ISBN 9986-501-81-4
Nuorodos
- Parapijos tinklalapis
- Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra: pradžių pradžia
- Kauno stačiatikių Apreiškimo katedra (panoramas.lt)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kauno Apreiškimo cerkvė, Kas yra Kauno Apreiškimo cerkvė? Ką reiškia Kauno Apreiškimo cerkvė?
54 53 26 2 s pl 23 55 37 r ilg 54 890611 s pl 23 92694 r ilg 54 890611 23 92694 Kauno Apreiskimo Svc Dievo Motinai soborasRusiskas pavadinimas Sobor v chest Blagovesheniya Presvyatoj BogorodicyDekanatas Kauno staciatikiu dekanatasSavivaldybe Kauno miestasGyvenviete KaunasAdresas Vytauto pr 38Statybine medziaga murasPastatyta 1935 m Desineje Kauno Apreiskimo Svc Dievo Motinai soboras rus Sobor v chest Blagovesheniya Presvyatoj Bogorodicy staciatikiu maldos namai stovintys Kaune Ramybes parko pietineje dalyje salia Kauno Kristaus Prisikelimo cerkves ir Kauno autobusu stoties IstorijaPirmoji staciatikiu sventove Kaune pastatyta XVI a pabaigoje 1620 m karalius Zigmantas Vaza įsake uzdaryti cerkve Senamiestyje 1824 m įsteigta Kauno staciatikiu parapija Nuo XIX a iki XX a pradzios Kaune pastatyta 16 cerkviu ir koplyciu Įgulos sobora pritaikius Lietuvos kariuomenes baznyciai 1930 m ministru kabinetas Kristaus Prisikelimo cerkves statytos 1862 m padidinimui skyre 75 000 litu Taciau nuspresta ne plesti jau esama baznycia bet statyti nauja tam buvo skirta papildomai 10 000 litu Kadangi siu lesu neuzteko buvo panaudotos tikinciuju aukos is viso kainavo apie 170 000 litu Tarp kitu prisidejo mecenatas Sergejus Fanstilis Katedros projekta 1932 m parenge architektas Edmundas Frykas Statybos darbai pradeti tu paciu metu vasara ir tesesi iki 1935 m Interjeras Sventove pasventinta ir atidaryta 1935 uju balandzio 22 d laikinojoje sostineje pastatyti dvasios namai tapo Lietuvos ir Vilniaus vyskupijos katedra Ji buvo numatyta 600 zmoniu bet joje galejo tilpti ir daugiau besimeldzianciuju Sventinimo ceremonija tesesi dvi dienas Pries prasidedant naktinems pamaldoms soboras buvo pilnas zmoniu pasitikti metropolito Elevferij isejo 28 sventikai Į iskilmes atvyko daugybe zmoniu surengtos kryziaus eitynes is Raseiniu Maldininkai atvyke is kitu miestu buvo apgyvendinti greta sventoves Rusu gimnazijoje dab Pedagogu kvalifikacijos centras Dalyvavo garbingu sveciu svietimo ministras Juozas Tonkunas miesto burmistras Antanas Merkys generolas Vladas Nagevicius kitu konfesiju uzsienio ir vidaus ministeriju atstovai 1937 m parapijoje buvo 4560 tikinciuju 2 sventikai Pasventinus katedra nuo lapkricio iki balandzio men joje laikyta Dievo Motinos is Surdegio vienuolyno ikona kuri nuo 1956 m katedroje yra nuolat Be to katedroje saugoma ikona su sventosios Evfrosiniya Polockaya relikvija 1945 m parapijoje buvo 580 tikinciuju 1947 m sovietu valdzia parapija įregistravo kartu su Kristaus Prisikelimo cerkve 1957 m katedrai priklause 2385 staciatikiai ArchitekturaProjektuodamas pastata E Frykas stengesi interpretuoti keleriopas tradiciniu Rusijos staciatikiu baznyciu formas Skirtingai nei senojoje baznycioje cia dominuoja kupoline kompozicija Apreiskimo katedra su senaja cerkve jungia bendras sventorius apjuostas viena tvora Katedra pastatyta Vladimiro Suzdales stiliumi su penkiais kupolais kuriuos puosia paauksuoti kryziai Statinys sumurytas is pilku plytu Vakariniame fasade į Vytauto pr puse įrengtos trejos įejimo durys Ju puosnius prieangius remia israiskingos kolonos Vidiniai sventoves skliautai paremti ant keturiu kolonu Altoriaus erdveje įrengtas centrinis Svc Dievo Motinos altorius ir desinysis staciatikiu Vilniaus kankiniu sventuju Antano Jono ir Eustachijaus garbei Pastarasis altorius buvo sudarytas is ikonu gautu is buvusios Telsiu Sv Nikolajaus cerkves Naujosios sventoves vidus ispuostas ikonomis kuriu dauguma buvo gauta is dab Sv Arkangelo Mykolo baznycios Ikonas restauravo dailininkai I Rudolfas ir K Ignatovicius sumontavo sios srities specialistas I Zinkevicius Saltiniaihttp www orthodoxy lt index php where eparhia sub kaun klayp sub3 175 Archyvuota kopija 2007 11 10 is Wayback Machine projekto Nijole Luksionyte Tolvaisiene Gubernijos laikotarpis Kauno architekturoje K VDU leidykla 2001 39 40 psl ISBN 9986 501 81 4NuorodosVikiteka Kauno Apreiskimo Svc Dievo Motinai soboras vaizdine ir garsine medziagaParapijos tinklalapis Apreiskimo Svc Dievo Motinai katedra pradziu pradzia Kauno staciatikiu Apreiskimo katedra panoramas lt