Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi Jeigu galite atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą
Kaulinės žuvys
| Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi. Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą. |
| Osteichthyes | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Dumblažuvė (Amia calva) | ||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||
|
Kaulinės žuvys (Osteichthyes) – stuburinių antklasis. Šaltakraujai gyvūnai, kvėpuojantys žiaunomis. Gyvena gėlame ir jūros vandenyje. Galvos šonuose turi žiauninius plyšius, uždengtus dangteliais. Burna su žandikauliais. Krūtininiai ir pilviniai pelekai sudaryti iš kremzlinių ir kaulinių spindulių, sujungtų plėvėmis. Širdis iš dviejų kamerų, vienas kraujo apytakos ratas. Turi dvi šnerves.
Pasaulyje žinoma virš 28 000 kaulinių žuvų rūšių, arba apie 96 % visų žuvų rūšių. Lietuvoje aptinkama – 81 kaulinių žuvų rūšis (Lietuvos žuvys).
Oda ir jos dariniai
Daugiasluoksniame epidermyje gausu vienaląsčių liaukučių – gleivinių ir mažiau gausių serozinių. Dėl gleivių žuvies oda tampa slidi, tai palengvina plaukimą. Be to, gleivės nepraleidžia mikrobų į žuvies kūną. Giliau epidermyje ir koriume telkiasi kelių rūšių chromatoforai. Odos koriume formuojasi plokšti kieti, saugantys kūną nuo mechaninių sužeidimų žvynai. Senoviškiausi yra kosmoidiniai žvynai, būdingi riešapelekėms žuvims. Ganoidiniai žvynai yra rombiški, pamatinė plokštelė kaulinė, iš viršaus padengta storu labai kieto ganoino sluoksniu. Dabar vyraujančių kaulinių žuvų žvynai yra kauliniai, sudaryti tik iš izopedino plokštelių. Tie žvynai ploni, čerpiškai išsidėstę odoje. Pagal laisvojo užpakalinio krašto formą jie būna cikloidiniai arba ktenoidiniai. Kauliniai žvynai auga visą laiką. Iš žvynų galima nustatyti ne tik žuvų amžių, bet ir populiacijos amžinę struktūrą, paaiškėja žuvų augimo ir mitybos sąlygų ryšys.
Skeletas
Kaulinės žuvies ontogenezėje susiformavęs kremzlinis skeletas vėliau bent iš dalies kaulėja, atsiranda pakaitinių kaulų. Be to, iš koriumo jungiamojo audinio formuojasi dengiamieji kaulai. Ašiniame skelete gerai išsivysčiusią chordą turi tik latimerija, dvikvėpės ir eršketinės. Šių žuvų stubure nėra slankstelių kūnų, yra tik gerai išsivystę kremzliniai viršutiniai ir stuburo uodeginėje dalyje – apatiniai lankai. Ašinis skeletas visai sukaulėjęs tik kaulinių ganoidų ir kaulingųjų žuvų. Slankstelių kūnai gerai suformuoti, amficeliniai, su chordos liekanomis tarp jų. Chorda visai išnyksta tik kaimanažuvių stubure. Šonkauliai ilgi, laisvais galais. Kaukolė kur kas sudėtingesnė negu kremzlinių žuvų. Kaukolė skirstoma į smegeninę dalį, veidinę (visceralinę) dalį ir išorinį odos kaulų šarvą – dermatokraniumą (jo kaulai vadinami danginiais). Smegeninę kaukolės dalį sudaro šie pagrindiniai kaulai: pakauškauliai, ausikauliai, pleištakauliai, akytkauliai (etmoidai). Pirminę kaukolės dėžę iš viršaus dengia danginiai kaulai: viršugalvio kaulai, kaktikauliai, nosikauliai. Iš apačios kaukolės atramą sudaro neporinis parasfenoidas, o aplinkakinį žiedą – akiduobiniai kauliukai. Veidinę dalį sudaro šie pagrindiniai kaulai: žandikauliai, poliežuvinis kaulas, žiaunų lankų kaulai, žiaunų dangteliai, gomurikauliai, kvadratiniai kaulai. Kaulinės žuvys turi penkias poras žiaunų lankų, paskutinis žiaunų lankas smarkiai redukuotas.
Virškinimo organai
Kaulinių žuvų žarnynas sudėtingesnis negu kremzlinių žuvų, nes maisto objektai įvairesni. Daugumos žuvų žiotyse daug kūgiškų dantų. Dantyti būna ne tik antriniai žandai, bet ir gomurikauliai, noragas, žiaunų lankai. Tačiau tai būdinga ne visoms žuvims – karpinių žuvų žiotys be dantų, stiprūs dantys išlieka tik ryklės gilumoje. Virškinimo sistema prasideda burna. Burna sugriebtas nekramtytas maistas patenka į ryklę ir neryškią trumpą stemplę. Skrandis talpus tik plėšriųjų žuvų, kitų – dažnai būna neryškus. Prie skrandžio prisišliejusios skiltėtos kepenys, jose yra tulžies pūslė. Iš jos per ploną lataką nuteka į plonosios žarnos pradžią. Kasos liauka mikroskopiškai mažomis skiltelėmis išsibarsčiusi papilvėje. Žuvų žarnyno kilpos yra suaugusios riebaliniu audiniu. Aiškių ribų tarp žarnyno sričių nėra. Iš skrandžio išeina priekinė žarna. Ešerio priekinė žarna turi tris aklas pirštiškas pilorines ataugas, kitos kaulinės žuvys turi kitokį šių ataugų skaičių, kai kurios jų neturi. Šios ataugos yra lyg skrandžio priedas, jose virškinamas maistas. Už priekinės žarnos, kuri dar vadinama dvylikapiršte, yra vidurinė, arba plonoji, žarna, kuri, padariusi didžiąją žarnyno kilpą, pereina į užpakalinę žarną. Vidurinės žarnos kilpoje guli raudona pailga blužnis, kuri yra kraujodaros ir kraujotakos organas. Užpakalinė žarna baigiasi analine anga. Kūno ertmėje, prie stuburo esti ešerio plaukiojamoji pūslė. Embrioniniame periode ji atsiranda kaip žarnyno sienelės išauga, o vėliau praranda tiesioginį ryšį su žarnynu. Dujos į pūslę patenka iš smulkių jos sieneles išraizgiusių kraujo kapiliarų. Žuvis gali reguliuoti dujų kiekį ir spaudimą. Plaukiojamoji pūslė yra žuvų hidrostatinis aparatas. Ji palaiko žuvies pusiausvyrą ir reguliuoja dujų kiekį kraujyje.
Kvėpavimo organai
Kaulinės žuvys, kaip ir kremzlinės, kvėpuoja žiaunomis. Tačiau jų žiaunose išnyko žiauninės pertvaros, todėl žiauniniai lapeliai tiesiogiai pritvirtinti prie kiekvieno žiaunų lanko dviem eilėmis. Žiaunų yra 4 poros. Ryklės šonuose po žiaunų dangteliais yra žiaunos. Žiaunos sudarytos iš žiaunų lankų, ant kurių prisitvirtinę žiaunų lapeliai. Tarp žiaunų lankų ir lapelių yra žiaunų plyšiai, pro kuriuos išteka žiaunas apiplaunantis vanduo. Kvėpavimas vyksta taip. Pro įbėga vanduo, kuriame yra deguonies. Tekėdamas pro žiaunų plyšius, vanduo atiduoda deguonį į žiaunų lapelių kraujo kapiliarus. Iš žiaunų plyšių vanduo patenka po žiaunų dangteliais ir pro jų laisvąjį kraštą išteka lauk.
Kraujotakos sistema
Kaulinių ir kremzlinių žuvų kraujotakos sistema panaši – yra tik po vieną kraujo apytakos ratą. Priekiniame kūno gale ties rykle yra dviejų kamerų ešerio širdis. Ji sudaryta iš prieširdžio ir skilvelio. Veninis kraujas iš skilvelio varomas į žiaunas, o iš jų, prisipildęs deguonies, teka į visas kūno dalis ir organus. Prieširdį ir skilvelį skiria vožtuvas, kuris neleidžia kraujui grįžti atgal. Iš skilvelio į priekį eina bendras arterinis kamienas (pilvinė aorta), nuo jo atsišakoja dešinioji ir kairioji žiaunų kraujagyslės. Pilvinės aortos pradžia yra praplatėjusi ir vadinama svogūnišku išplatėjimu, arba arteriniu gimburu. Į prieširdį atsiveria venos, surenkančios veninį kraują iš viso kūno. Nugarinėje prieširdžio pusėje yra rezervuaras, į kurį susirenka veninis kraujas. Jis vadinamas veniniu sinusu. Žuvų kraujas teka vienu kraujotakos ratu. Žiaunų lapeliuose yra labai daug plonyčių kraujo kapiliarų su plonomis sienelėmis. Čia vyksta dujų apykaita: iš vandens paimamas deguonis ir atiduodamas anglies dioksidas. Iš žiaunų kraujas susirenka į nugarinę aortą, kuri yra po stuburu. Jos šakos eina į visus organus ir audinius. Kraujas raudonas, nes turi hemoglobino. Kraujo plazmoje plaukioja forminiai kraujo elementai: eritrocitai, leukocitai, trombocitai. Eritrocitai esti elipsoido formos su branduoliais.
Šalinimo ir lytiniai organai
Ešerio inkstai yra mezonefridinio tipo. Tamsiai raudonos spalvos dviejų juostų pavidalo inkstai guli stuburo šonuose. Kiekvienos pusės inkstas turi priekinę – galvinė ir užpakalinę – liemeninę dalis. Iš inkstų išeina du ploni šlapimtakiai, kurie užpakaliniame gale susijungia į vieną neporinį kanalą ir atsiveria į šlapimo pūslę. Iš šlapimo pūslės per trumpą šlapimkanalį šlapimas išteka išorėn pro atskirą angelę, kuri yra šlapimo ir lytinio spenelio gale. Ešeriai, kaip ir visos žuvys, yra skirtalyčiai, lytiniu dimorfizmu nepasižymi. Patelė turi neporinę kiaušidę, nors daugumos kitų rūšių žuvų ši liauka porinė. Išsivysčiusi tik dešinioji kiaušidė. Ji yra pailgo geltono maišelio pavidalo, padengta skaidriu apdangalu, pro kurį persišviečia bręstantys kiaušinėliai (ikrai). Kiaušintakis labai trumpas, jis atsiveria lytine angele už analinės angos. Patinas turi dvi sėklides. Sėklidės (dar vadinamos pieniais) yra pailgų baltų maišelių pavidalo. Trumpi sėklatakiai susijungia į vieną sėklos išmetamąjį kanalą ir atsiveria už analinė angos esančiame šlapimo ir lytiniame spenelyje. Prieš nerštą lytinės liaukos smarkiai padidėja. Neršia trejų-ketverių metų ešeriai balandžio antroje arba gegužės pirmoje pusėje. Ikrus priklijuoja prie pernykštės žolės, povandeninių augalų stiebų, šakų, styrančių šaknų. Ikrai būna gleivėmis suklijuoti į tinklišką vamzdelį ir po vandeniu sudaro savotiškas girliandas. Po 10-11 dienų iš ikrų išsirita embrionai. Jie būna jau gerai išsivystę, turi mažai trynio, didelį riebalinį lašą, palyginti stambius krūtinės pelekus.
Nervų sistema ir jutimo organai
Nugaros smegenys išsidėsčiusios stuburo kanale, o nuo jų atsišakoja nervų poros, reguliuojančios kūno ir peleko raumenų darbą. Priekinėje dalyje stuburo smegenys pereina į galvos smegenis. Galvos smegenys skirstomos į penkias dalis: 1. – nuo jų į eina du uoslės nervai; 2. Tarpinės smegenys – dalyvauja priimant regėjimo dirginimus; 3. Vidurinės smegenys – nuo jų nervai eina į akių raumenis; 4. Smegenėlės – koordinuoja judesius ir pusiausvyrą; 5. Pailgosios smegenys – reguliuoja visas svarbiausias organizme vykstančias funkcijas.
Jutimo organams priklauso akys, kuriomis žuvys skiria daiktų formą ir spalvą. Uoslės organus sudaro šnervės, pereinančios į akliną maišelį su jutiminėmis ląstelėmis. yra giliai kaukolėje, bet žuvys girdi. Visame kūno paviršiuje yra jutiminės ląstelės. Kai kurios žuvys priekinėje kūno dalyje turi lytėjimo ūselius (šamas, menkė). Šonine linija žuvys junta vandens srovės kryptį ir jėgą. Ši linija leidžia išvengti kliūčių ir gaudyti grobį.
Kaulinių žuvų sistematika
Kaulinės žuvys skirstomos į du poklasius:
- Stipinpelekės žuvys (Actinopterygii)
- Mėsingapelekės žuvys (Sarcopterygii)
Išnašos
- seaworld.org / Bony Fishes: Scientific Classification Archyvuota kopija 2015-10-09 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kaulinės žuvys, Kas yra Kaulinės žuvys? Ką reiškia Kaulinės žuvys?
Siame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi Jeigu galite atnaujinkite informacija ir istrinkite sį pranesima OsteichthyesDumblazuve Amia calva Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Potipis Stuburiniai Vertebrata Antklasis Kaulines zuvys Osteichthyes Kaulines zuvys Osteichthyes stuburiniu antklasis Saltakraujai gyvunai kvepuojantys ziaunomis Gyvena gelame ir juros vandenyje Galvos sonuose turi ziauninius plysius uzdengtus dangteliais Burna su zandikauliais Krutininiai ir pilviniai pelekai sudaryti is kremzliniu ir kauliniu spinduliu sujungtu plevemis Sirdis is dvieju kameru vienas kraujo apytakos ratas Turi dvi snerves Pasaulyje zinoma virs 28 000 kauliniu zuvu rusiu arba apie 96 visu zuvu rusiu Lietuvoje aptinkama 81 kauliniu zuvu rusis Lietuvos zuvys Oda ir jos dariniaiDaugiasluoksniame epidermyje gausu vienalasciu liaukuciu gleiviniu ir maziau gausiu seroziniu Del gleiviu zuvies oda tampa slidi tai palengvina plaukima Be to gleives nepraleidzia mikrobu į zuvies kuna Giliau epidermyje ir koriume telkiasi keliu rusiu chromatoforai Odos koriume formuojasi ploksti kieti saugantys kuna nuo mechaniniu suzeidimu zvynai Senoviskiausi yra kosmoidiniai zvynai budingi riesapelekems zuvims Ganoidiniai zvynai yra rombiski pamatine plokstele kauline is virsaus padengta storu labai kieto ganoino sluoksniu Dabar vyraujanciu kauliniu zuvu zvynai yra kauliniai sudaryti tik is izopedino ploksteliu Tie zvynai ploni cerpiskai issideste odoje Pagal laisvojo uzpakalinio krasto forma jie buna cikloidiniai arba ktenoidiniai Kauliniai zvynai auga visa laika Is zvynu galima nustatyti ne tik zuvu amziu bet ir populiacijos amzine struktura paaiskeja zuvu augimo ir mitybos salygu rysys SkeletasKaulines zuvies ontogenezeje susiformaves kremzlinis skeletas veliau bent is dalies kauleja atsiranda pakaitiniu kaulu Be to is koriumo jungiamojo audinio formuojasi dengiamieji kaulai Asiniame skelete gerai issivysciusia chorda turi tik latimerija dvikvepes ir ersketines Siu zuvu stubure nera slanksteliu kunu yra tik gerai issivyste kremzliniai virsutiniai ir stuburo uodegineje dalyje apatiniai lankai Asinis skeletas visai sukaulejes tik kauliniu ganoidu ir kaulinguju zuvu Slanksteliu kunai gerai suformuoti amficeliniai su chordos liekanomis tarp ju Chorda visai isnyksta tik kaimanazuviu stubure Sonkauliai ilgi laisvais galais Kaukole kur kas sudetingesne negu kremzliniu zuvu Kaukole skirstoma į smegenine dalį veidine visceraline dalį ir isorinį odos kaulu sarva dermatokraniuma jo kaulai vadinami danginiais Smegenine kaukoles dalį sudaro sie pagrindiniai kaulai pakauskauliai ausikauliai pleistakauliai akytkauliai etmoidai Pirmine kaukoles deze is virsaus dengia danginiai kaulai virsugalvio kaulai kaktikauliai nosikauliai Is apacios kaukoles atrama sudaro neporinis parasfenoidas o aplinkakinį zieda akiduobiniai kauliukai Veidine dalį sudaro sie pagrindiniai kaulai zandikauliai poliezuvinis kaulas ziaunu lanku kaulai ziaunu dangteliai gomurikauliai kvadratiniai kaulai Kaulines zuvys turi penkias poras ziaunu lanku paskutinis ziaunu lankas smarkiai redukuotas Virskinimo organaiKauliniu zuvu zarnynas sudetingesnis negu kremzliniu zuvu nes maisto objektai įvairesni Daugumos zuvu ziotyse daug kugisku dantu Dantyti buna ne tik antriniai zandai bet ir gomurikauliai noragas ziaunu lankai Taciau tai budinga ne visoms zuvims karpiniu zuvu ziotys be dantu stiprus dantys islieka tik rykles gilumoje Virskinimo sistema prasideda burna Burna sugriebtas nekramtytas maistas patenka į rykle ir neryskia trumpa stemple Skrandis talpus tik plesriuju zuvu kitu daznai buna neryskus Prie skrandzio prisisliejusios skiltetos kepenys jose yra tulzies pusle Is jos per plona lataka nuteka į plonosios zarnos pradzia Kasos liauka mikroskopiskai mazomis skiltelemis issibarsciusi papilveje Zuvu zarnyno kilpos yra suaugusios riebaliniu audiniu Aiskiu ribu tarp zarnyno sriciu nera Is skrandzio iseina priekine zarna Eserio priekine zarna turi tris aklas pirstiskas pilorines ataugas kitos kaulines zuvys turi kitokį siu ataugu skaiciu kai kurios ju neturi Sios ataugos yra lyg skrandzio priedas jose virskinamas maistas Uz priekines zarnos kuri dar vadinama dvylikapirste yra vidurine arba plonoji zarna kuri padariusi didziaja zarnyno kilpa pereina į uzpakaline zarna Vidurines zarnos kilpoje guli raudona pailga bluznis kuri yra kraujodaros ir kraujotakos organas Uzpakaline zarna baigiasi analine anga Kuno ertmeje prie stuburo esti eserio plaukiojamoji pusle Embrioniniame periode ji atsiranda kaip zarnyno sieneles isauga o veliau praranda tiesioginį rysį su zarnynu Dujos į pusle patenka is smulkiu jos sieneles israizgiusiu kraujo kapiliaru Zuvis gali reguliuoti duju kiekį ir spaudima Plaukiojamoji pusle yra zuvu hidrostatinis aparatas Ji palaiko zuvies pusiausvyra ir reguliuoja duju kiekį kraujyje Kvepavimo organaiKaulines zuvys kaip ir kremzlines kvepuoja ziaunomis Taciau ju ziaunose isnyko ziaunines pertvaros todel ziauniniai lapeliai tiesiogiai pritvirtinti prie kiekvieno ziaunu lanko dviem eilemis Ziaunu yra 4 poros Rykles sonuose po ziaunu dangteliais yra ziaunos Ziaunos sudarytos is ziaunu lanku ant kuriu prisitvirtine ziaunu lapeliai Tarp ziaunu lanku ir lapeliu yra ziaunu plysiai pro kuriuos isteka ziaunas apiplaunantis vanduo Kvepavimas vyksta taip Pro įbega vanduo kuriame yra deguonies Tekedamas pro ziaunu plysius vanduo atiduoda deguonį į ziaunu lapeliu kraujo kapiliarus Is ziaunu plysiu vanduo patenka po ziaunu dangteliais ir pro ju laisvajį krasta isteka lauk Kraujotakos sistemaKauliniu ir kremzliniu zuvu kraujotakos sistema panasi yra tik po viena kraujo apytakos rata Priekiniame kuno gale ties rykle yra dvieju kameru eserio sirdis Ji sudaryta is priesirdzio ir skilvelio Veninis kraujas is skilvelio varomas į ziaunas o is ju prisipildes deguonies teka į visas kuno dalis ir organus Priesirdį ir skilvelį skiria voztuvas kuris neleidzia kraujui grįzti atgal Is skilvelio į priekį eina bendras arterinis kamienas pilvine aorta nuo jo atsisakoja desinioji ir kairioji ziaunu kraujagysles Pilvines aortos pradzia yra praplatejusi ir vadinama svogunisku isplatejimu arba arteriniu gimburu Į priesirdį atsiveria venos surenkancios veninį krauja is viso kuno Nugarineje priesirdzio puseje yra rezervuaras į kurį susirenka veninis kraujas Jis vadinamas veniniu sinusu Zuvu kraujas teka vienu kraujotakos ratu Ziaunu lapeliuose yra labai daug plonyciu kraujo kapiliaru su plonomis sienelemis Cia vyksta duju apykaita is vandens paimamas deguonis ir atiduodamas anglies dioksidas Is ziaunu kraujas susirenka į nugarine aorta kuri yra po stuburu Jos sakos eina į visus organus ir audinius Kraujas raudonas nes turi hemoglobino Kraujo plazmoje plaukioja forminiai kraujo elementai eritrocitai leukocitai trombocitai Eritrocitai esti elipsoido formos su branduoliais Salinimo ir lytiniai organaiEserio inkstai yra mezonefridinio tipo Tamsiai raudonos spalvos dvieju juostu pavidalo inkstai guli stuburo sonuose Kiekvienos puses inkstas turi priekine galvine ir uzpakaline liemenine dalis Is inkstu iseina du ploni slapimtakiai kurie uzpakaliniame gale susijungia į viena neporinį kanala ir atsiveria į slapimo pusle Is slapimo pusles per trumpa slapimkanalį slapimas isteka isoren pro atskira angele kuri yra slapimo ir lytinio spenelio gale Eseriai kaip ir visos zuvys yra skirtalyciai lytiniu dimorfizmu nepasizymi Patele turi neporine kiauside nors daugumos kitu rusiu zuvu si liauka porine Issivysciusi tik desinioji kiauside Ji yra pailgo geltono maiselio pavidalo padengta skaidriu apdangalu pro kurį persisviecia brestantys kiausineliai ikrai Kiausintakis labai trumpas jis atsiveria lytine angele uz analines angos Patinas turi dvi seklides Seklides dar vadinamos pieniais yra pailgu baltu maiseliu pavidalo Trumpi seklatakiai susijungia į viena seklos ismetamajį kanala ir atsiveria uz analine angos esanciame slapimo ir lytiniame spenelyje Pries nersta lytines liaukos smarkiai padideja Nersia treju ketveriu metu eseriai balandzio antroje arba geguzes pirmoje puseje Ikrus priklijuoja prie pernykstes zoles povandeniniu augalu stiebu saku styranciu saknu Ikrai buna gleivemis suklijuoti į tinkliska vamzdelį ir po vandeniu sudaro savotiskas girliandas Po 10 11 dienu is ikru issirita embrionai Jie buna jau gerai issivyste turi mazai trynio didelį riebalinį lasa palyginti stambius krutines pelekus Nervu sistema ir jutimo organaiNugaros smegenys issidesciusios stuburo kanale o nuo ju atsisakoja nervu poros reguliuojancios kuno ir peleko raumenu darba Priekineje dalyje stuburo smegenys pereina į galvos smegenis Galvos smegenys skirstomos į penkias dalis 1 nuo ju į eina du uosles nervai 2 Tarpines smegenys dalyvauja priimant regejimo dirginimus 3 Vidurines smegenys nuo ju nervai eina į akiu raumenis 4 Smegeneles koordinuoja judesius ir pusiausvyra 5 Pailgosios smegenys reguliuoja visas svarbiausias organizme vykstancias funkcijas Jutimo organams priklauso akys kuriomis zuvys skiria daiktu forma ir spalva Uosles organus sudaro snerves pereinancios į aklina maiselį su jutiminemis lastelemis yra giliai kaukoleje bet zuvys girdi Visame kuno pavirsiuje yra jutimines lasteles Kai kurios zuvys priekineje kuno dalyje turi lytejimo uselius samas menke Sonine linija zuvys junta vandens sroves kryptį ir jega Si linija leidzia isvengti kliuciu ir gaudyti grobį Kauliniu zuvu sistematikaKaulines zuvys skirstomos į du poklasius Stipinpelekes zuvys Actinopterygii Mesingapelekes zuvys Sarcopterygii Isnasosseaworld org Bony Fishes Scientific Classification Archyvuota kopija 2015 10 09 is Wayback Machine projekto