Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Karos jūra rus Карское море pakraštinė Arkties vandenyno jūra Rusijos šiaurinėje pakrantėje Iš vakarų juosia Naujoji Žem
Karos jūra
Karos jūra (rus. Карское море) – pakraštinė Arkties vandenyno jūra Rusijos šiaurinėje pakrantėje. Iš vakarų juosia Naujoji Žemė, iš pietų – Sibiras (su Gydano, Jamalo ir Taimyro pusiasaliais), iš rytų – Šiaurinė Žemė, iš šiaurės – Prano Juozapo Žemė. Karos Vartų, ir sąsiauriai jungia Karos jūrą su Barenco jūra, ir Vilkickio sąsiauris – su Laptevų jūra.
Jūros pakraščiuose gausu salų – , , CVK Izvestijų salos, Kirovo salos, Baltoji, Diksono sala, Taimyras, , , . Pietinė pakrantė smarkiai išraižyta įlankų ir gilių užutėkių (Obės užutėkis, Jenisiejaus įlanka, Gydano įlanka, , Baidaratos užutėkis).
Karos jūra susidarė po paskutinio ledynmečio ištirpus ledynui. Diduma jūros dengia šelfą, o jos gylis mažiau nei 200 m, plotas 880 000 km², didžiausias gylis 620 m. Dugno nuosėdos: šiaurėje karbonatinės ir terigeninės, pietuose akumuliacinės.
Jūros dugne yra daug plačių terasų, kurios leidžiasi iš pietvakarių (kur jūra labai sekli) į šiaurę ir vakarus. Šelfą kerta dvi gilios įdubos. Vasarą į Karos jūrą iš upių Sibiro pakrantėje įteka gausybė gėlo vandens. Dėl to paviršiaus druskingumas svyruoja, nuo maždaug 33 ‰ beveik visoje jūroje žiemą iki 10–12 ‰ netoli Obės ir Jenisiejaus upių žiočių vasaros pradžioje. Nuo gruodžio iki birželio dauguma jūros būna sukaustyta ledo. Liepos–rugpjūčio mėnesiais priešingai, daugiau kaip 90 % jūros būna neužšalusi, tačiau paviršiaus temperatūra niekada nepakyla aukščiau 4–5 °C. Virš jūros dažnai tvyro rūkas, dažnos audros. Potvyniai vyksta kas pusė paros, jų aukštis iki 1 m.
Vasarą Karos jūra yra svarbus prekių gabenimo kelias į Vakarų Sibirą ir iš jo, įskaitant naftą ir gamtines dujas, kurių dideli telkiniai buvo aptikti Obės-Jenisiejaus regione. Pramoninė žvejyba (sykai, plekšnės, , menkės). Pagrindinis uostas – Diksonas. Jūriniai laivai pasiekia Jenisiejaus žemupyje esančius Dudinkos ir Igarkos uostus.
Karos jūra pavadinta pagal į ją Jugros pusiasalyje įtekančią Karos upę. Pradžioje pakrantėmis plaukioję pomorai Karos jūra vadino tik vakarinę šios jūros dalį.
Šaltiniai
- Karos jūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 200
- В. А. Никонов. Краткий топонимический словарь. Москва: Мысль, 1966.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karos jūra, Kas yra Karos jūra? Ką reiškia Karos jūra?
Karos jura rus Karskoe more pakrastine Arkties vandenyno jura Rusijos siaurineje pakranteje Is vakaru juosia Naujoji Zeme is pietu Sibiras su Gydano Jamalo ir Taimyro pusiasaliais is rytu Siaurine Zeme is siaures Prano Juozapo Zeme Karos Vartu ir sasiauriai jungia Karos jura su Barenco jura ir Vilkickio sasiauris su Laptevu jura Karos juros zemelapisKateris su oro pagalve Hivus 10 Karos juros pakranteje Juros pakrasciuose gausu salu CVK Izvestiju salos Kirovo salos Baltoji Diksono sala Taimyras Pietine pakrante smarkiai israizyta įlanku ir giliu uzutekiu Obes uzutekis Jenisiejaus įlanka Gydano įlanka Baidaratos uzutekis Karos jura susidare po paskutinio ledynmecio istirpus ledynui Diduma juros dengia selfa o jos gylis maziau nei 200 m plotas 880 000 km didziausias gylis 620 m Dugno nuosedos siaureje karbonatines ir terigenines pietuose akumuliacines Juros dugne yra daug placiu terasu kurios leidziasi is pietvakariu kur jura labai sekli į siaure ir vakarus Selfa kerta dvi gilios įdubos Vasara į Karos jura is upiu Sibiro pakranteje įteka gausybe gelo vandens Del to pavirsiaus druskingumas svyruoja nuo mazdaug 33 beveik visoje juroje ziema iki 10 12 netoli Obes ir Jenisiejaus upiu ziociu vasaros pradzioje Nuo gruodzio iki birzelio dauguma juros buna sukaustyta ledo Liepos rugpjucio menesiais priesingai daugiau kaip 90 juros buna neuzsalusi taciau pavirsiaus temperatura niekada nepakyla auksciau 4 5 C Virs juros daznai tvyro rukas daznos audros Potvyniai vyksta kas puse paros ju aukstis iki 1 m Vasara Karos jura yra svarbus prekiu gabenimo kelias į Vakaru Sibira ir is jo įskaitant nafta ir gamtines dujas kuriu dideli telkiniai buvo aptikti Obes Jenisiejaus regione Pramonine zvejyba sykai pleksnes menkes Pagrindinis uostas Diksonas Juriniai laivai pasiekia Jenisiejaus zemupyje esancius Dudinkos ir Igarkos uostus Karos jura pavadinta pagal į ja Jugros pusiasalyje įtekancia Karos upe Pradzioje pakrantemis plaukioje pomorai Karos jura vadino tik vakarine sios juros dalį SaltiniaiKaros jura Visuotine lietuviu enciklopedija T IX Juocevicius Khiva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 200 V A Nikonov Kratkij toponimicheskij slovar Moskva Mysl 1966