Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Karolingų pinigų sistema
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Karolingų pinigų sistema, dar vadinama £sd sistema – pinigų sistema, reguliavusi piniginę apskaitą Europoje nuo VIII a. Ji pakeitė Romos piniginę sistemą. XVIII–XX a. ši sistema galutinai nunyko dėl procesų.
Pagrindai
Sistemos pagrindai buvo padėti Frankų imperijoje, kuomet imperatorius Karolis Didysis 781–795 m. atliko monetarinę reformą, suvienijo visus imperijos pinigus į vientisą sistemą. Jos standartiniu dydžiu tapo 1 svaras (libra) sidabro. Karolis Didysis svarą prilygino 16 romėniškų uncijų (ne 12, kaip romėnų laikais), todėl viduramžių Europos svaras tapo šiek tiek sunkesnis: jis buvo lygus 408,25 g. sidabro. Svaras buvo padalintas į 12 smulkesnių piniginių vienetų – solidų (kadangi toks sidabro svoris pagal vertę prilygo tuomet Europoje kursuojančiai Bizantijos monetai solidui), o šie, savo ruožtu, – į 20 smulkesnių vienetų – denarijų. Pastarieji atitiko 1/240 svaro ir turėjo 1,7 g sidabro. Jie tapo pagrindine moneta imperijoje.
Šis libros (£), solido (s) ir denarijaus (d) santykis (1:12:240) sudarė Karolingų piniginės sistemos pagrindą, kuris įsigalėjo visose Europos šalyse. Tiesa, skirtingose vietinėse kalbose pradėti naudoti skirtingi pavadinimai:
- Italų kalba: 240 = 20 soldų = 1 libra
- Prancūzų kalba: 240 denjė = 20 = 1 livras
- Vokiečių kalba: 240 = 20 šilingų = 1 svaras (pfund)
- Anglų kalba: 240 pensų= 20 šilingų = 1 svaras (pound)
Karolio įvestas svaro sidabro svoris galiojo neilgai. Ilgainiui šį svaro standartą pakeitė vietiniai svaro standartai, kurie įsigalėjo skirtingose Europos vietose ir dažniausiai vadinami vietovių pavadinimais. Vien Prancūzijoje egzistavo 2 skirtingi svaro standartai: Paryžiaus livras (459 g) ir (365,783 g). Buvo nustatyta, kad Paryžiaus livras atitinka 1¼ Tūro livro. Didžiausias svaro svoris buvo Austrijoje ir Vengrijoje – ten jis prilygo net 560 g. Kaip sidabro standartas germanų kraštuose, dažniausiai buvo naudojamas ne svaras, o markė, kuri prilyginta 1/2 (kitais atvejais - 3/4) svaro svorio. Jos atitikmuo slavų kraštuose buvo grivina.
Europos teritorijose, kurios nebuvo stipriai paveiktos Frankų imperijos kultūros, dėl įvairių įstorinių aplinkybių susiformavo savitos vietinės piniginės proporcijos. Svarbiausi nukrypimai nuo Karolingų pinigų sistemos buvo šie:
- Švedijos karalystė: 192 = 24 = 8 erės = 1 markė
- : 192 = 16 skilingai = 1 markė
- Lenkijos karalystė: 540 denarų/peniondzų = 30 grašių = 1 zlotas
Denarai ir pfeningai (d)
Karolio Didžiojo laikais denarijus su standartiniu sidabro svoriu buvo pagrindinė kalama moneta, kuri tapo svarbiausia valiuta visoje imperijoje. Po Frankų imperijos suirimo IX a. iš Karolio Didžiojo denaro išsivystė vietinės monetos, kalamos atskirose šalyse: denjė (Vakarų Frankų karalystėje), Italijoje, Rytų Frankų karalystėje. Denaro tradicija buvo perduota ir į kitas Europos šalis – Ispaniją (dineras), Portugaliją (dinjeiras), Angliją (pensas), Skandinaviją (), Lenkiją ir Lietuvą (denaras ar peniondzas). Nemažai Europos kalbų žodis „pinigai“ kilo iš vietinių denarijaus pavadinimų.
Priklausomai nuo vietovės, pradėtos kaldinti skirtingų denaro nominalų monetos, kurios ilgainiui įgavo atskirus terminus, dažnai pagal monetose vaizduojamus objektus. Pvz. Šventosios Romos imperijoje smulkesni nei pfeningai buvo heleriai (1/2 pfeningio), o stambesni – kreiceriai (4 pfeningai), (4 pfeningai), bacenai, rapenai, . Prancūzijoje kaldinti liardai – 3 denjė vertės monetos. 1172 m. Italijoje pradėti kaldinti grašiai – keleto denarų vertės, t. y. „storos“, sidabrinės monetos.
Nors pradiniu laikotarpiu denarai iš tiesų atitiko reikalingą sidabro svorį, t. y. 1/240 vietinio svaro, vėliau monetų vertė krito, jos lengvėjo, o sidabro kiekis mažėjo. Ilgainiui visose šalyse jie tapo smulkia moneta, kurią pradėta kaldinti iš bilono ar vario. Dar vėliau, tose šalyse kur infliacija buvo didelė, denarų iš viso atsisakyta (pvz., Ispanijoje tai įvyko XIV a., Portugalijoje – XV a., ATR, Prancūzijoje – XVII a.).
Soldai ir šilingai (s)
Per didžiąją dalį viduramžių solido vertės pinigas buvo tik teorinis matavimo vienetas. Nuvertėjant denarams, pradėtos kaldinti 12 denarų vertės monetos, tačiau jau ne pagal sidabro svorį, o pagal nominalą. XII a. pabaigoje sidabrinius ėmė kalti Milane, iš kur jie plito po kitas Italijos kunigaikštystes. Vėliau sidabriniai šilingai (12 pfeningių) paplito Šventojoje Romos imperijoje, skilingai (12 peningių) – Skandinavijoje, Anglijos karalystėje, kurioje sidabrinis pensas ilgai išlaikė savo vertę, 12 pensų vertės šilingai imti kaldinti tik XVI a. viduryje.
Daugelyje Europos šalių 12 denarų vertę turėjo sidabrinė moneta grašis, kurio sidabro kiekis buvo apie 3–4 g. Gimtinėje Italijoje grašis buvo lygus keliems denarams, tačiau kai kuriose šalyse pagal savo vertę prilyginta 12 denarų (pvz., Tūro grašis, arba su, Prancūzijoje, ar Prahos grašis Centrinėje Europoje). Lenkijoje ir Lietuvoje naudotas Krokuvos grašis buvo prilygintas 18 Lenkijos denarų (ir 10 Lietuvos denarų, kurie tuo metu turėjo didesnę vertę). Todėl Lenkija ir Lietuva savo soldo/šilingo atitikmens neturėjo.
Soldo ir šilingo vertės monetas ilgainiui ištiko denaro likimas. Kartu su denarais jos nuvertėjo, pradėtos kalti iš vario ar bilono. Tose šalyse, kur denaro atsisakyta, soldai/su/šilingai/grašiai išliko kaip smulkiausia moneta iki pat decimalizacijos. Ne vienoje Europos kalboje jie naudojami kaip menkų, nereikšmingų pinigų sinonimas.
Liros ir svarai (£)
Nuo XIII a. Europoje bandyta sukurti ir monetas, kurių vertė atitiktų nominalųjį librą (svarą), t. y. 20 nominaliųjų soldų/šilingų ar 240 denarų/pfeningų. Tačiau kaip sidabrinės monetos jie būtų buvę per sunkūs ir nepatogūs naudoti. Be to, nebuvo tiek sidabro jų kalybai. Todėl tokios monetos turėjo būti auksinės. Pirmiausia auksinės monetos Viduramžių Europoje pradėtos naudoti Pirėnuose ir pasiskolintos iš musulmonų kraštų: pvz. maravedis. Vėliau auksinės 240 nominaliųjų dinarų vertės monetos pradėtos kaldinti Florencijoje (florinai, 3,537 g aukso), Venecijoje (dukatai, 3,44 g aukso), Milane (ambrozinai), Sicilijoje (augustaliai 4,5 g aukso), Prancūzijoje (ekiu, 4 g). Šios monetos paplito po visą Europą ir ilgainiui davė pradžią vietinėms auksinėms monetoms, tokioms kaip Vengrijos florinas, Ispanijos auksinis eskudas, auksinis zlotas (ATR), ar (Šventojoje Romos imperijoje).
Pastovios vertės auksinės monetos tapo tarptautine visos Europos valiuta. Kadangi auksinių monetų standartas nusistovėjo visoje Europoje, o smulkesnės sidabrinės monetos ir toliau nuvertėjo netolygiai, priklausomai nuo vietos ir laiko jų santykis su denarais ir soldais kito. Pvz. ATR 1496 m. įvedus auksinį zlotą, pagal aukso vertę maždaug atitikusį floriną, jis buvo vertas ne 240, o 540 vietinių denarų (iki XVIII a. šie nuvertėjo dar 30 kartų). Priešingai, Anglijoje, kur sidabrinių šilingų ir pensų vertė buvo išlaikyta labai aukšta, auksiniai žemyno florinai tebuvo verti 72 vietinių pensų. Pirmą kartą 240 pensų (20 šilingų) atitinkanti auksinė moneta (vadinamasis soverenas) Anglijoje buvo nukaldinta 1489 m.
Čekijoje atradus sidabro kasyklas, Europoje atsirado galimybė kaldinti dideles sidabrines monetas, kurių sidabro vertė atitiko auksinių standartinių monetų vertę. Viena pirmųjų tokių monetų buvo 1486 m. Tirolyje nukaldintas , turėjęs net 31,7 g sidabro. Iš jų išsivystė sidabriniai taleriai (vietos kalbomis dar žinomi kaip daldre, daalder, daler ar doler). Jie tapo pastoviausia ir standartiškiausia sidabrine Europos valiuta, turėjusia apie 23 g gryno sidabro. 1497 m. talerių pavyzdžiu Ispanijoje pradėti kaldinti pesai, kurie turėjo 25,56 g gryno sidabro ir prilyginti 8 vietiniams realams. 1551 m. Anglijoje pradėtos leisti panašaus svorio sidabrinės , o Prancūzijoje nuo 1641 m. – sidabriniai ekiu.
Nuo XV a. pabaigos atsirado poreikis kaldinti net didesnes nei vieno dukato vertės auksines monetas. Vienos pirmųjų tokio tipo monetų buvo Ispanijos , lygūs dviem eskudams (t. y. ~6.77 g aukso). Jų pavyzdžiu atsirado tokios monetos kaip Prancūzijos luidorai, ATR augustdorai, Italijos dopijos, Vokietijos , . Trims dukatams (~10 g aukso) buvo lygūs ATR kaldinti stanislasdorai. Stambiausia Europos auksinė moneta buvo portugalas, kuri pradėta kaldinti Portugalijoje, prilyginta 10 dukatų ir turėjusi iki 40 g. gryno aukso.
Decimalizacija
Vis sudėtingėjanti Karolingų piniginė sistema reikalavo piniginės sistemos supaprastinimo. Pirmą kartą tai buvo padaryta per Prancūzijos revoliuciją, kuomet atsisakyta sudėtingos tuometinio livro, su ir denjė sistemos: Prancūzijos piniginiu vienetu tapo Prancūzijos frankas, kuris dešimtainės sistemos pagrindu padalintas į 100 vienetų. Tai buvo pirmasis decimalizacijos atvejis pasaulyje. Per XIX a. Prancūzijos pavyzdžiu pasekė dauguma pasaulio valstybių, kurios decimalizavo savo valiutas. Labai ilgai nedecimalizuotą piniginę sistemą išlaikė Jungtinė Karalystė, kuri decimalizavo svarą tik 1971 m. Paskutinioji valstybė, decimalizavusi savo valiutą, buvo Nigerija, tai padariusi 1973 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karolingų pinigų sistema, Kas yra Karolingų pinigų sistema? Ką reiškia Karolingų pinigų sistema?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Karolingu pinigu sistema dar vadinama sd sistema pinigu sistema reguliavusi pinigine apskaita Europoje nuo VIII a Ji pakeite Romos pinigine sistema XVIII XX a si sistema galutinai nunyko del procesu PagrindaiSistemos pagrindai buvo padeti Franku imperijoje kuomet imperatorius Karolis Didysis 781 795 m atliko monetarine reforma suvienijo visus imperijos pinigus į vientisa sistema Jos standartiniu dydziu tapo 1 svaras libra sidabro Karolis Didysis svara prilygino 16 romenisku unciju ne 12 kaip romenu laikais todel viduramziu Europos svaras tapo siek tiek sunkesnis jis buvo lygus 408 25 g sidabro Svaras buvo padalintas į 12 smulkesniu piniginiu vienetu solidu kadangi toks sidabro svoris pagal verte prilygo tuomet Europoje kursuojanciai Bizantijos monetai solidui o sie savo ruoztu į 20 smulkesniu vienetu denariju Pastarieji atitiko 1 240 svaro ir turejo 1 7 g sidabro Jie tapo pagrindine moneta imperijoje Sis libros solido s ir denarijaus d santykis 1 12 240 sudare Karolingu pinigines sistemos pagrinda kuris įsigalejo visose Europos salyse Tiesa skirtingose vietinese kalbose pradeti naudoti skirtingi pavadinimai Italu kalba 240 20 soldu 1 libra Prancuzu kalba 240 denje 20 1 livras Vokieciu kalba 240 20 silingu 1 svaras pfund Anglu kalba 240 pensu 20 silingu 1 svaras pound Karolio įvestas svaro sidabro svoris galiojo neilgai Ilgainiui sį svaro standarta pakeite vietiniai svaro standartai kurie įsigalejo skirtingose Europos vietose ir dazniausiai vadinami vietoviu pavadinimais Vien Prancuzijoje egzistavo 2 skirtingi svaro standartai Paryziaus livras 459 g ir 365 783 g Buvo nustatyta kad Paryziaus livras atitinka 1 Turo livro Didziausias svaro svoris buvo Austrijoje ir Vengrijoje ten jis prilygo net 560 g Kaip sidabro standartas germanu krastuose dazniausiai buvo naudojamas ne svaras o marke kuri prilyginta 1 2 kitais atvejais 3 4 svaro svorio Jos atitikmuo slavu krastuose buvo grivina Europos teritorijose kurios nebuvo stipriai paveiktos Franku imperijos kulturos del įvairiu įstoriniu aplinkybiu susiformavo savitos vietines pinigines proporcijos Svarbiausi nukrypimai nuo Karolingu pinigu sistemos buvo sie Svedijos karalyste 192 24 8 eres 1 marke 192 16 skilingai 1 marke Lenkijos karalyste 540 denaru peniondzu 30 grasiu 1 zlotasDenarai ir pfeningai d Karolio Didziojo sidabrinis denarasPagrindiniai straipsniai Denaras ir Pensas Karolio Didziojo laikais denarijus su standartiniu sidabro svoriu buvo pagrindine kalama moneta kuri tapo svarbiausia valiuta visoje imperijoje Po Franku imperijos suirimo IX a is Karolio Didziojo denaro issivyste vietines monetos kalamos atskirose salyse denje Vakaru Franku karalysteje Italijoje Rytu Franku karalysteje Denaro tradicija buvo perduota ir į kitas Europos salis Ispanija dineras Portugalija dinjeiras Anglija pensas Skandinavija Lenkija ir Lietuva denaras ar peniondzas Nemazai Europos kalbu zodis pinigai kilo is vietiniu denarijaus pavadinimu Priklausomai nuo vietoves pradetos kaldinti skirtingu denaro nominalu monetos kurios ilgainiui įgavo atskirus terminus daznai pagal monetose vaizduojamus objektus Pvz Sventosios Romos imperijoje smulkesni nei pfeningai buvo heleriai 1 2 pfeningio o stambesni kreiceriai 4 pfeningai 4 pfeningai bacenai rapenai Prancuzijoje kaldinti liardai 3 denje vertes monetos 1172 m Italijoje pradeti kaldinti grasiai keleto denaru vertes t y storos sidabrines monetos Nors pradiniu laikotarpiu denarai is tiesu atitiko reikalinga sidabro svorį t y 1 240 vietinio svaro veliau monetu verte krito jos lengvejo o sidabro kiekis mazejo Ilgainiui visose salyse jie tapo smulkia moneta kuria pradeta kaldinti is bilono ar vario Dar veliau tose salyse kur infliacija buvo didele denaru is viso atsisakyta pvz Ispanijoje tai įvyko XIV a Portugalijoje XV a ATR Prancuzijoje XVII a Soldai ir silingai s XIII a Turo grasisPagrindiniai straipsniai Soldas ir Silingas Per didziaja dalį viduramziu solido vertes pinigas buvo tik teorinis matavimo vienetas Nuvertejant denarams pradetos kaldinti 12 denaru vertes monetos taciau jau ne pagal sidabro svorį o pagal nominala XII a pabaigoje sidabrinius eme kalti Milane is kur jie plito po kitas Italijos kunigaikstystes Veliau sidabriniai silingai 12 pfeningiu paplito Sventojoje Romos imperijoje skilingai 12 peningiu Skandinavijoje Anglijos karalysteje kurioje sidabrinis pensas ilgai islaike savo verte 12 pensu vertes silingai imti kaldinti tik XVI a viduryje Daugelyje Europos saliu 12 denaru verte turejo sidabrine moneta grasis kurio sidabro kiekis buvo apie 3 4 g Gimtineje Italijoje grasis buvo lygus keliems denarams taciau kai kuriose salyse pagal savo verte prilyginta 12 denaru pvz Turo grasis arba su Prancuzijoje ar Prahos grasis Centrineje Europoje Lenkijoje ir Lietuvoje naudotas Krokuvos grasis buvo prilygintas 18 Lenkijos denaru ir 10 Lietuvos denaru kurie tuo metu turejo didesne verte Todel Lenkija ir Lietuva savo soldo silingo atitikmens neturejo Soldo ir silingo vertes monetas ilgainiui istiko denaro likimas Kartu su denarais jos nuvertejo pradetos kalti is vario ar bilono Tose salyse kur denaro atsisakyta soldai su silingai grasiai isliko kaip smulkiausia moneta iki pat decimalizacijos Ne vienoje Europos kalboje jie naudojami kaip menku nereiksmingu pinigu sinonimas Liros ir svarai Auksinis florinasPagrindinis straipsnis Svaras Nuo XIII a Europoje bandyta sukurti ir monetas kuriu verte atitiktu nominalujį libra svara t y 20 nominaliuju soldu silingu ar 240 denaru pfeningu Taciau kaip sidabrines monetos jie butu buve per sunkus ir nepatogus naudoti Be to nebuvo tiek sidabro ju kalybai Todel tokios monetos turejo buti auksines Pirmiausia auksines monetos Viduramziu Europoje pradetos naudoti Pirenuose ir pasiskolintos is musulmonu krastu pvz maravedis Veliau auksines 240 nominaliuju dinaru vertes monetos pradetos kaldinti Florencijoje florinai 3 537 g aukso Venecijoje dukatai 3 44 g aukso Milane ambrozinai Sicilijoje augustaliai 4 5 g aukso Prancuzijoje ekiu 4 g Sios monetos paplito po visa Europa ir ilgainiui dave pradzia vietinems auksinems monetoms tokioms kaip Vengrijos florinas Ispanijos auksinis eskudas auksinis zlotas ATR ar Sventojoje Romos imperijoje Pastovios vertes auksines monetos tapo tarptautine visos Europos valiuta Kadangi auksiniu monetu standartas nusistovejo visoje Europoje o smulkesnes sidabrines monetos ir toliau nuvertejo netolygiai priklausomai nuo vietos ir laiko ju santykis su denarais ir soldais kito Pvz ATR 1496 m įvedus auksinį zlota pagal aukso verte mazdaug atitikusį florina jis buvo vertas ne 240 o 540 vietiniu denaru iki XVIII a sie nuvertejo dar 30 kartu Priesingai Anglijoje kur sidabriniu silingu ir pensu verte buvo islaikyta labai auksta auksiniai zemyno florinai tebuvo verti 72 vietiniu pensu Pirma karta 240 pensu 20 silingu atitinkanti auksine moneta vadinamasis soverenas Anglijoje buvo nukaldinta 1489 m Cekijoje atradus sidabro kasyklas Europoje atsirado galimybe kaldinti dideles sidabrines monetas kuriu sidabro verte atitiko auksiniu standartiniu monetu verte Viena pirmuju tokiu monetu buvo 1486 m Tirolyje nukaldintas turejes net 31 7 g sidabro Is ju issivyste sidabriniai taleriai vietos kalbomis dar zinomi kaip daldre daalder daler ar doler Jie tapo pastoviausia ir standartiskiausia sidabrine Europos valiuta turejusia apie 23 g gryno sidabro 1497 m taleriu pavyzdziu Ispanijoje pradeti kaldinti pesai kurie turejo 25 56 g gryno sidabro ir prilyginti 8 vietiniams realams 1551 m Anglijoje pradetos leisti panasaus svorio sidabrines o Prancuzijoje nuo 1641 m sidabriniai ekiu Nuo XV a pabaigos atsirado poreikis kaldinti net didesnes nei vieno dukato vertes auksines monetas Vienos pirmuju tokio tipo monetu buvo Ispanijos lygus dviem eskudams t y 6 77 g aukso Ju pavyzdziu atsirado tokios monetos kaip Prancuzijos luidorai ATR augustdorai Italijos dopijos Vokietijos Trims dukatams 10 g aukso buvo lygus ATR kaldinti stanislasdorai Stambiausia Europos auksine moneta buvo portugalas kuri pradeta kaldinti Portugalijoje prilyginta 10 dukatu ir turejusi iki 40 g gryno aukso DecimalizacijaVis sudetingejanti Karolingu pinigine sistema reikalavo pinigines sistemos supaprastinimo Pirma karta tai buvo padaryta per Prancuzijos revoliucija kuomet atsisakyta sudetingos tuometinio livro su ir denje sistemos Prancuzijos piniginiu vienetu tapo Prancuzijos frankas kuris desimtaines sistemos pagrindu padalintas į 100 vienetu Tai buvo pirmasis decimalizacijos atvejis pasaulyje Per XIX a Prancuzijos pavyzdziu paseke dauguma pasaulio valstybiu kurios decimalizavo savo valiutas Labai ilgai nedecimalizuota pinigine sistema islaike Jungtine Karalyste kuri decimalizavo svara tik 1971 m Paskutinioji valstybe decimalizavusi savo valiuta buvo Nigerija tai padariusi 1973 m