55 49 16 š pl 21 04 35 r ilg 55 8211 š pl 21 0765 r ilg 55 8211 21 0765 Karklės evangelikų liuteronų bažnyčia buvusi baž

55°49′16″š. pl. 21°04′35″r. ilg. / 55.8211°š. pl. 21.0765°r. ilg. / 55.8211; 21.0765

Karklės evangelikų liuteronų bažnyčia – buvusi bažnyčia Karklės kaime (Klaipėdos rajono savivaldybė), Pajūrio takas 1. Išlikę tik bažnyčios pamatai, apaugę smulkia augmenija. Bažnyčios vietą šiuo metu žymi informacinis stendas, stovintis greta dviračių tako Klaipėda–Palanga. Pati šventovė, atsidūrusi prie pat sovietinio karinio poligono ribos, buvo nugriauta. Karklės bendruomenė, pažymėdama šią vietą, čia pastatė šio krašto stiliumi nukaltą kryžių.

Istorija

1897 ar 1899 m. nuspręsta organizuoti atskirą Karklininkų (tuometinis Karklės pavadinimas) bažnytinę apylinkę, kuriai 1904 m. suteiktas parapijos statusas. 1908 m. išmūrytas namas kunigui, pradėti rinkti pinigai bažnyčios statybai. Per 1902–1910 m. pastatyta raudonų plytų mūro, tinkuotais fasadais bažnyčia. Ji pagrindiniu fasadu buvo atsukta į kelio pusę – į vakarus. Ją iškilmingai pašventino Tilžės vyskupas D. Braunas. Parapijoje dirbo Ernstas Krištolaitis.

1944 m. pabaigoje apgriautas bažnyčios bokštas, išdaužyti langai, bet pastatas išliko. Raudonosios armijos pabūklas, įrengtas atviroje vietovėje, už 600 metrų nuo priešininkų priešakinės linijos, pataikė į Karklės bažnyčios bokštą ir jį sugriovė. Ataskaitose minima, kad iš 56 pabūklo šūvių į taikinį pataikyta 49 kartus. Minima, kad vykdant šią užduotį ypač pasižymėjo vyresnysis seržantas Tiulkinas ir seržantas Trifonovas. Bažnyčioje įsikūrė sovietinė kariuomenė ir įrengė poligoną.

Po II pasaulinio karo bažnyčią nugriovė atvykėliai, kuriems ji buvo nemokamų statybinių medžiagų šaltinis.

XXI a. pradžioje sustiprėjo vietos liuteronų bendruomenė, kuri siekia bažnyčią atstatyti. Parapija atkurta kunigo Mindaugo Žilinskio iniciatyva 2013 m. rugsėjo 6 d. Parapija vienija ~50 parapijiečių, bendruomenė savo namų neturi, kartą per mėnesį renkasi Pajūrio regioninio parko direkcijos patalpose. 2021 m. parko direkcijoje atkurtas bažnyčios 3D maketas.

Architektūra

Bažnyčios išorę juosė akmenų nuogrinda, bažnyčios grindys buvo iš plytų. Centrinėje dalyje grindys buvo išklotos plytelėmis. Bažnyčios gale, jau už buvusio pastato ribų, viena vieta išklota plytomis – spėjama, kad tai galėjo būti pagalbinis įėjimas. 2019 m. atlikti kasinėjimai parodė, kad bažnyčia buvo statyta plyname lauke, ant negyventos vietos, buvo papilta griuvenų ir smėlio, taip išlyginant ir pakeliant būsimos bažnyčios vietą, kadangi čia buvusi ganėtinai drėgna vieta. Laidota čia nebuvo, kadangi Vokietijoje tuo laikotarpiu šventoriuje laidoti buvo draudžiama.

Šaltiniai

Sunaikintos Karklės bažnyčios pamatai. Pamatyklietuvoje.lt (tikrinta 2023-06-23).
Albertas Juška. Mažosios Lietuvos bažnyčia XVI–XX amžiuje.
Daiva Janauskaitė. // Dienraštis „Klaipėda”, 2018 m.
Karklės bažnyčios pamatai. Archyvuota kopija 2023-06-23 iš Wayback Machine projekto. 2015, Krastogidas.lt (tikrinta 2023-06-23).
Jurga Petronytė. Karklės bažnyčia įgavo fizinį pavidalą. 2021-12-15, Ve.lt (tikrinta 2023-06-23).
Martynas Vainorius, Nustatė tikslią Karklininkų bažnyčios vietą (2). 2019-08-27, Atviraklaipeda.lt (tikrinta 2023-06-23).

[1] Sunaikintos Karklės bažnyčios pamatai. Pamatyklietuvoje.lt (tikrinta 2023-06-23).

[2] Albertas Juška. Mažosios Lietuvos bažnyčia XVI–XX amžiuje.

[3] Daiva Janauskaitė. // Dienraštis „Klaipėda”, 2018 m.

[4] Karklės bažnyčios pamatai. Archyvuota kopija 2023-06-23 iš Wayback Machine projekto. 2015, Krastogidas.lt (tikrinta 2023-06-23).

[5] Jurga Petronytė. Karklės bažnyčia įgavo fizinį pavidalą. 2021-12-15, Ve.lt (tikrinta 2023-06-23).

[6] Martynas Vainorius, Nustatė tikslią Karklininkų bažnyčios vietą (2). 2019-08-27, Atviraklaipeda.lt (tikrinta 2023-06-23).