Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kardiomiocitas lot cardiomyocytus širdies raumens miokardo struktūrinis funkcinis vienetas Normalus kardiomiocitas yra 1
Kardiomiocitas
Kardiomiocitas (lot. cardiomyocytus) – širdies raumens (miokardo) struktūrinis funkcinis vienetas. Normalus kardiomiocitas yra 10–20 mikrometrų pločio ir 80–100 mikrometrų ilgio, jo centre yra vienas arba du branduoliai. Pagrindinės kardiomiocito sudedamosios dalys – tai kontraktilinis miocito vienetas – , įterptiniai diskai, plyšinės jungtys bei mitochondrijos.
Pagrindinė funkcija – kontraktiliškumas. Periodiškai susitraukinėdamas kardiomiocitas ir visas širdies raumuo geba palaikyti efektyvią maisto medžiagų ir deguonies apykaitą žmogaus organizme. Susitraukimo jėga periodiškai gali keistis dėl dviejų reguliavimo mechanizmų: heterometrinio ir homeometrinio.
Kardiomiocito sandara
Sarkomerai
Dryžuota skaidulos išvaizda yra dėl sarkomerų, t. y. kontraktilinių kardiomiocito vienetų, kuriuos sudaro kontraktilūs baltymai – aktinas ir miozinas. Morfologiškai kardiomiocito sarkomeras yra panašus, bet ne tapatus griaučių raumenų sarkomerui. Kardiomiocitų miofibrilių struktūra ir susitraukimo mechanizmas tapatūs griaučių ruožuotojo raumens miofibrilėms. Tarpus tarp miofibrilių užpildo sarkoplazma. Jos yra daugiau apie branduolius. Sarkoplazmoje gausu per visą sarkomero ilgį išsidėsčiusių didelių šakotų sarkosomų, daug glikogeno. Dėl to širdies raumuo yra gerai aprūpinamas deguonimi. Sarkoplazminį tinklą sudaro siaurų cisternų sistema, apgaubianti kiekvieną miofibrilę. Į jį T vamzdeliai įsiterpia ties Z linijomis. T vamzdeliai du kartus platesni už skeleto skersaruožių raumenų ir kontaktuoja tik su viena terminaline cisterna. Toks kontaktas vadinamas diada. Terminalinės cisternos nedidelės ir nesudaro tipinių triadų.
Įterptiniai diskai
Širdies raumens ląstelės yra glaudžiai susijungusios viena su kita kardiomiocitų galuose esančiomis gausiomis interdigitacijomis bei specialiomis jungtimis, dar vadinamomis įterptiniais diskais. Šios struktūros neleidžia susitraukimo metu ląstelei atitrūkti nuo ląstelės. Stebint šviesos mikroskopu įterptiniai diskai matomi kaip statmeni brūkšneliai, elektroniniu mikroskopu – atrodo kaip laipteliai. Įterptinių diskų skersinėse srityse yra daug desmosomų (sukibimo dėmių, lot. macula adherens). Desmosomos sujungia ląsteles mechaniškai.
Plyšinės jungtys
Srityse, lygiagrečiose miofibrilėms, yra plyšinės jungtys (lot. macula communicans, nexus). Jomis plinta nervinis impulsas iš ląstelės į ląstelę, todėl jos susitraukia sinchroniškai. Kardiomiocitus iš išorės apkloja pamatinė membrana. Jungdamiesi tarpusavyje jie sudaro skaidulas, tačiau nesuformuoja pluoštų, bet jungiasi nereguliariomis anastomozėmis. Tarp tarp skaidulų yra plonas puraus jungiamojo audinio sluoksnis, kuriame gausu kraujagyslių.
Mitochondrijos
Kardiomiocitų, kuriems būdingas aerobinis metabolizmas, citoplazmoje yra labai daug mitochondrijų. Jos sudaro 35 proc. ląstelės tūrio ir yra išsidėsčiusios tarp miofibrilių, šalia jų po sarkolema ir aplink branduolį. Mitochondrijų ultrastruktūra labai greitai kinta veikiant žalingiems veiksniams. Net dėl trumpalaikės išemijos gali atsirasti ryškių pakitimų (edema ir vakuolizacija).
Kardiomiocito funkcija
Skaidulos susitraukimo mechanizmas
Širdies raumens kontraktiliškumas (gebėjimas susitraukti) yra viena svarbiausių jo savybių. Skaidulos susitraukimo metu aktino ir miozino filamentų ilgis nekinta. Aktino laisvieji galai priartėja prie M linijos, sumažindami H zonos plotį. Priešingi aktino filamentų galai prisitvirtinę prie Z linijos, todėl jiems slystant atsirandanti tempimo jėga suartina Z linijas, I disko plotis sumažėja, A disko plotis nepakinta, sarkomeras sutrumpėja. Raumenį ištempus, sarkomeras pailgėja, tačiau dėl jo elastinių savybių vėl atsistato. Skaidulai maksimaliai susitraukiant, sarkomero plonieji filamentai giliai įsiterpia tarp storų ir jų laisvi galai net gali susiliesti, o H zona visai išnykti. Raumeninių skaidulų susitraukimą valdo sarkoplazminis tinklas, kontroliuodamas Ca jonų koncentraciją miofibrilėse.
Heterometrinis ir homeometrinis mechanizmai
Sveikos širdies heterometrinis reguliavimas vyksta pagal Franko-Starlingo dėsnį. Kuo skilveliai daugiau išsiplečia diastolėje (kuo daugiau priplūsta kraujo ir atitinkamai padidėja prisipildymo spaudimas) ir labiau išsitempia raumens skaidulos, tuo stipriau jie susitraukia. Heterometrinis reguliavimo mechanizmas yra labai svarbus širdies kontrakcijos savireguliacijai padidėjus krūviui. Antrasis širdies susitraukimo jėgos reguliavimo mechanizmas – homeometrinis, nesusijęs su sarkomerų ilgio kitimu. Veikiant kai kuriems veiksniams, pvz., katecholaminams, širdies kontrakcija didėja nepailgėjus raumens skaiduloms. Kad širdies raumuo normaliai susitraukinėtų, turi būti normali kontraktilinių elementų struktūra ir veiksmingi reguliavimo mechanizmai.
Šaltiniai
- V.Žalgevičienė, A.Laurinavičienė. Bendrosios Histologijos Pradmenys. Vilnius, 2011
- http://cnx.org/contents/14fb4ad7-39a1-4eee-ab6e-3ef2482e3e22@6.27:127/Anatomy_&_Physiology
- http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050905_152622-83820/DS.005.0.02.ETD Archyvuota kopija 2015-12-22 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kardiomiocitas, Kas yra Kardiomiocitas? Ką reiškia Kardiomiocitas?
Kardiomiocitas lot cardiomyocytus sirdies raumens miokardo strukturinis funkcinis vienetas Normalus kardiomiocitas yra 10 20 mikrometru plocio ir 80 100 mikrometru ilgio jo centre yra vienas arba du branduoliai Pagrindines kardiomiocito sudedamosios dalys tai kontraktilinis miocito vienetas įterptiniai diskai plysines jungtys bei mitochondrijos Sirdies raumuo Pagrindine funkcija kontraktiliskumas Periodiskai susitraukinedamas kardiomiocitas ir visas sirdies raumuo geba palaikyti efektyvia maisto medziagu ir deguonies apykaita zmogaus organizme Susitraukimo jega periodiskai gali keistis del dvieju reguliavimo mechanizmu heterometrinio ir homeometrinio Kardiomiocito sandaraSarkomerai Kardiomiocito sandara Dryzuota skaidulos isvaizda yra del sarkomeru t y kontraktiliniu kardiomiocito vienetu kuriuos sudaro kontraktilus baltymai aktinas ir miozinas Morfologiskai kardiomiocito sarkomeras yra panasus bet ne tapatus griauciu raumenu sarkomerui Kardiomiocitu miofibriliu struktura ir susitraukimo mechanizmas tapatus griauciu ruozuotojo raumens miofibrilems Tarpus tarp miofibriliu uzpildo sarkoplazma Jos yra daugiau apie branduolius Sarkoplazmoje gausu per visa sarkomero ilgį issidesciusiu dideliu sakotu sarkosomu daug glikogeno Del to sirdies raumuo yra gerai aprupinamas deguonimi Sarkoplazminį tinkla sudaro siauru cisternu sistema apgaubianti kiekviena miofibrile Į jį T vamzdeliai įsiterpia ties Z linijomis T vamzdeliai du kartus platesni uz skeleto skersaruoziu raumenu ir kontaktuoja tik su viena terminaline cisterna Toks kontaktas vadinamas diada Terminalines cisternos nedideles ir nesudaro tipiniu triadu Įterptiniai diskai Sirdies raumens lasteles yra glaudziai susijungusios viena su kita kardiomiocitu galuose esanciomis gausiomis interdigitacijomis bei specialiomis jungtimis dar vadinamomis įterptiniais diskais Sios strukturos neleidzia susitraukimo metu lastelei atitrukti nuo lasteles Stebint sviesos mikroskopu įterptiniai diskai matomi kaip statmeni bruksneliai elektroniniu mikroskopu atrodo kaip laipteliai Įterptiniu disku skersinese srityse yra daug desmosomu sukibimo demiu lot macula adherens Desmosomos sujungia lasteles mechaniskai Plysines jungtys Srityse lygiagreciose miofibrilems yra plysines jungtys lot macula communicans nexus Jomis plinta nervinis impulsas is lasteles į lastele todel jos susitraukia sinchroniskai Kardiomiocitus is isores apkloja pamatine membrana Jungdamiesi tarpusavyje jie sudaro skaidulas taciau nesuformuoja pluostu bet jungiasi nereguliariomis anastomozemis Tarp tarp skaidulu yra plonas puraus jungiamojo audinio sluoksnis kuriame gausu kraujagysliu Mitochondrijos Kardiomiocitu kuriems budingas aerobinis metabolizmas citoplazmoje yra labai daug mitochondriju Jos sudaro 35 proc lasteles turio ir yra issidesciusios tarp miofibriliu salia ju po sarkolema ir aplink branduolį Mitochondriju ultrastruktura labai greitai kinta veikiant zalingiems veiksniams Net del trumpalaikes isemijos gali atsirasti ryskiu pakitimu edema ir vakuolizacija Kardiomiocito funkcijaSkaidulos susitraukimo mechanizmas Sirdies raumens kontraktiliskumas gebejimas susitraukti yra viena svarbiausiu jo savybiu Skaidulos susitraukimo metu aktino ir miozino filamentu ilgis nekinta Aktino laisvieji galai priarteja prie M linijos sumazindami H zonos plotį Priesingi aktino filamentu galai prisitvirtine prie Z linijos todel jiems slystant atsirandanti tempimo jega suartina Z linijas I disko plotis sumazeja A disko plotis nepakinta sarkomeras sutrumpeja Raumenį istempus sarkomeras pailgeja taciau del jo elastiniu savybiu vel atsistato Skaidulai maksimaliai susitraukiant sarkomero plonieji filamentai giliai įsiterpia tarp storu ir ju laisvi galai net gali susiliesti o H zona visai isnykti Raumeniniu skaidulu susitraukima valdo sarkoplazminis tinklas kontroliuodamas Ca jonu koncentracija miofibrilese Heterometrinis ir homeometrinis mechanizmai Sveikos sirdies heterometrinis reguliavimas vyksta pagal Franko Starlingo desnį Kuo skilveliai daugiau issiplecia diastoleje kuo daugiau priplusta kraujo ir atitinkamai padideja prisipildymo spaudimas ir labiau issitempia raumens skaidulos tuo stipriau jie susitraukia Heterometrinis reguliavimo mechanizmas yra labai svarbus sirdies kontrakcijos savireguliacijai padidejus kruviui Antrasis sirdies susitraukimo jegos reguliavimo mechanizmas homeometrinis nesusijes su sarkomeru ilgio kitimu Veikiant kai kuriems veiksniams pvz katecholaminams sirdies kontrakcija dideja nepailgejus raumens skaiduloms Kad sirdies raumuo normaliai susitraukinetu turi buti normali kontraktiliniu elementu struktura ir veiksmingi reguliavimo mechanizmai SaltiniaiV Zalgeviciene A Laurinaviciene Bendrosios Histologijos Pradmenys Vilnius 2011 http cnx org contents 14fb4ad7 39a1 4eee ab6e 3ef2482e3e22 6 27 127 Anatomy amp Physiology http vddb laba lt fedora get LT eLABa 0001 E 02 2005 D 20050905 152622 83820 DS 005 0 02 ETD Archyvuota kopija 2015 12 22 is Wayback Machine projekto