Karavankų geležinkelio tunelis vok Karawankentunnel slovėn Predor Karavanke ketvirtas pagal ilgį Austrijos geležinkelio

Karavankų geležinkelio tunelis (vok. Karawankentunnel; slovėn. Predor Karavanke) – ketvirtas pagal ilgį Austrijos geležinkelio tunelis ir ilgiausias Slovėnijos geležinkelio tunelis (7976 m ilgio). Tunelis eina po Karavankų kalnų Rožcos perėja ir jungia Sankt Jakob im Rosental pietų Austrijoje ir Jesenices šiaurės Slovėnijoje. Tunelis svarbi Karavankų geležinkelio dalis, o Karavankų geležinkelis kartu su Bohinio (Bohinj) geležinkeliu buvo nutiesti dar Austrijos-Vengrijos laikais tam, kad sujungtų Triesto uostą su Klagenfurtu (Karintijos žemės sostinė).

Šis straipsnis apie geležinkelio tunelį. Apie to paties pavadinimo automobilių tunelį skaitykite straipsnyje Karavankų automobilių tunelis.

1867-1918 m. Triestas buvo Austrijos-Vengrijos dalis. Jis buvo pagrindinis Austrijos jūrų uostas, pro kurį vyko jūrų prekyba, tačiau neturėjo efektyvaus geležinkelio susisiekimo su pačia Austrija. Siekiant paskatinti prekybą per Triestą ir kartu visą Austrijos jūrų prekybą buvo nutarta 1901 m. nutiesti Karavankų geležinkelio liniją, jungiančią Triestą ir Klagenfurtą. 1906 m. spalio 1 d. erchercogas Pranciškus Ferdinandas atidarė Karavankų tunelį. Karavankų linija sujungė dabartinių Slovėnijos ir Austrijos žemes.

Tunelis svarbus tarptautiniame geležinkelių susisiekime. Per dieną juo pravažiuoja daugiau kaip 80 traukinių.

Nuorodos

European Report (December 4, 1999). „New loan raises EIB lending for Slovenian motorways to Euro 550 million“. HighBeam Research. Suarchyvuotas originalas 2011-05-17. Nuoroda tikrinta 2012-02-18.
Video (Tunnel: 3:20 - 3:45)

[1] European Report (December 4, 1999). „New loan raises EIB lending for Slovenian motorways to Euro 550 million“. HighBeam Research. Suarchyvuotas originalas 2011-05-17. Nuoroda tikrinta 2012-02-18.

[2] Video (Tunnel: 3:20 - 3:45)