Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Karalienių slėnisTa Set NeferuKaralienių slėnisKaralienių slėnisKoordinatės 25 43 39 š pl 32 35 35 r ilg 25 72750 š pl 3
Karalienių slėnis
| Karalienių slėnis | |
|---|---|
| Ta Set Neferu | |
Karalienių slėnis | |
| Karalienių slėnis | |
| Koordinatės | 25°43′39″ š. pl. 32°35′35″ r. ilg. / 25.72750°š. pl. 32.59306°r. ilg. |
| Vieta | Egiptas |
| Istorija | |
| Pastatytas | apie 1550−1070 m. pr. m. e. |
| Laikotarpis | Naujoji Egipto karalystė |
| Tauta | egiptiečiai |
| Informacija | |
| Vikiteka | VikitekaVikiteka |
| UNESCO | (angl.) (pranc.): 87 |
Karalienių slėnis (arab. وادي الملكات, Wādī al Malekāt) – archeologinė vietovė Egipte, vakariniame Nilo krante, kitapus šiuolaikinio Luksoro. Joje buvo laidojami faraonų žmonos, vaikai ir diduomenės nariai Senovės Egipto naujosios karalystės laikotarpiu apie 1550−1070 m. pr. m. e.
Karalienių slėnis yra Tėbų nekropolio komplekso dalis. Jame buvo laidojami 18-os faraonų dinastijos didikai, 19-os dinastijos faraonų žmonos ir 20-os dinastijos faraonų žmonos ir vaikai. Karalienių slėnį sudaro pagrindinis slėnis ir keli mažesni: princo Ahmosio, Trijų duobių, Virvės slėniai. Karalienių slėnyje rasti 91 kapas, su kapais mažuosiuose slėniuose − viso 111 kapų ir iškirstų struktūrų (2012 m. duomenimis). Kodėl slėnis pasirinktas laidojimo vieta, nėra aišku. Tai gali būti susiję su piramidės formos Tėbų viršūne – aukščiausiu vietovės kalnu, kurio simbolika taip pat buvo svarbi Karalių slėniui. Paties Karalių slėnio ir kapų kalėjų Deir el Medinos kaimelio artumas tikriausiai irgi buvo reikšmingi faktoriai. Be to, slėnio pabaigoje yra grota, kurią egiptiečiai laikė šventa ir siejo su deive Hator. Liūčių vanduo kaskadiniu srautu verždavosi pro šią grotą ir tai galėjo simbolizuoti mirusiųjų atgijimą. Senovėje slėnis vadintas Ta Set Neferu, kas išvertus reikštų „Karališkųjų vaikų vieta“ arba „Grožio vieta“. Dabartinį pavadinimą XIX a. pradžioje pasiūlė prancūzų egiptologas Žanas Fransua Šampoljonas.
Kapai slėnyje sunumeruoti su priešdėliu QV (nuo angl. Valley of the Queens). Pirmuoju kapu slėnyje, laikoma, buvo QV47, skirtas 17-os dinastijos faraono (apie 1560 m. pr. m. e.) dukteriai, princesei Ahmosei, ir baigtas tikriausiai žymiai vėliau po faraono mirties. Vėlesnės 18-os dinastijos faraonų laikmečiu slėnyje buvo laidojama diduomenė. Jų kapai buvo labai paprasti: uoloje iškirsta vertikali , vedanti į vieną ar kelis kambarius. Kambariai buvo iškalti kruopščiai, tačiau visiškai be dekoro ar įrašų sienose, todėl apie jų savininkus teko spręsti iš radinių. Kai kurie palaidotieji nustatyti: karališkųjų arklidžių prižūrėtojas Nebiri, viziris Imhotepas. Didžioji dauguma visų kapų (77 su kapais mažuose slėniuose) yra iš šios dinastijos laikotarpio. 19-os dinastijos metu slėnyje pradėtos laidoti faraonų žmonos. Jų kapai mažesniu mastu imitavo kapus Karalių slėnyje: kapai mažesni, dekoras ne toks gausus, įrašų mažiau ir jų temos apsiribojo tik „Mirusiųjų knygos“ tekstais. Pažymėtina, kad sienose karalienė vaizduota be savo vyro faraono. 20-os dinastijos metu laidotos ir faraonų žmonos, ir jų vaikai. Abiejų dinastijų metu Karalienių slėnyje iškirsti 34 kapai, iš kurių 11 nebaigti ar apleisti.
20-os dinastijos metu Egipte prasidėjo politinė suirutė, Karalienių slėnis buvo išplėštas. Jame nerasta nei vieno sveiko kapo. Nerasta nei vienos karališkosios mumijos, išskyrus karalienės Nefertarės dalį. Tikėtina, kad po plėšimų mumijas surinkdavo žyniai ir perlaidodavo Tėbuose. Atidarytus kapus užliedavo potvynių vanduo, kuris prinešdavo į juos sąnašų. Vėlesniais laikais kapuose buvo laidojamos kitos mumijos iš Tėbų, kartais jie virsdavo mumijų saugyklomis su daugiau nei šimtu mumijų. Ptolemėjų laikotarpio Egipte (III−I a. pr. m. e.) slėnis tikriausiai išlaikė ritualinę prasmę kaip laidojimo vieta, tačiau tapo labiau keliautojų traukos objektu. Nuo IV a. pabaigos į slėnį pasitraukdavo koptų vienuoliai (anachoretai ir emeritai). Po 641 m. arabų invazijos į Egiptą slėnis buvo apleistas, kai kuriuose kapuose buveines įsirengė šikšnosparnių kolonijos.
XIX a. pradžioje pirmuoju reikšmingu europiečiu, apsilankiusiu slėnyje, buvo Džovanis Belconis. Po to jį tyrinėjo įvairūs egiptologai. 1903−1906 m. pirmuosius nuoseklius tyrimus slėnyje vykdė italų misija. 1904 m. Ernesto Schiaparelli atrado patį brangiausią, Ramzio II žmonos Nefertarės kapą (QV66). E. Schiaparelli įvedė dabartinę kapų numeraciją. Kiti vertingi slėnio kapai: Tyti (QV52), Amenherchepshef (QV55) ir Chaemvaset (QV44). Visi šie keturi kapai atviri lankytojams. Kitais pažymėtinais objektais yra Pta ir Meretsegerės šventykla, kurią pastatė Deir el Medinos darbininkai gretimame slėnyje, kuriuo keliaudavo dirbti į Karalienių slėnį; Deir el Rumi vieta, kurioje yra romėnų laikų šventyklos, koptų vienuolyno liekanos. Slėnyje rasta savotiška užtvanka, kurią egiptiečiai buvo pastatę, kad apsaugoti kapus nuo liūties vandens srauto. Rasta sargybos postų, darbininkų lušnelių liekanų, išliko italų archeologinės misijos pastatas.
Literatūra
- Valley of the Queens Assessment Report. Volume 1: II. Site Significance, Description and History. Los Angeles, CA: Getty Conservation Institute, 2012
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karalienių slėnis, Kas yra Karalienių slėnis? Ką reiškia Karalienių slėnis?
Karalieniu slenisTa Set NeferuKaralieniu slenisKaralieniu slenisKoordinates 25 43 39 s pl 32 35 35 r ilg 25 72750 s pl 32 59306 r ilg 25 72750 32 59306Vieta EgiptasIstorijaPastatytas apie 1550 1070 m pr m e Laikotarpis Naujoji Egipto karalysteTauta egiptieciaiInformacijaVikiteka VikitekaVikitekaUNESCO angl pranc 87 Karalieniu slenis arab وادي الملكات Wadi al Malekat archeologine vietove Egipte vakariniame Nilo krante kitapus siuolaikinio Luksoro Joje buvo laidojami faraonu zmonos vaikai ir diduomenes nariai Senoves Egipto naujosios karalystes laikotarpiu apie 1550 1070 m pr m e Karalieniu slenis yra Tebu nekropolio komplekso dalis Jame buvo laidojami 18 os faraonu dinastijos didikai 19 os dinastijos faraonu zmonos ir 20 os dinastijos faraonu zmonos ir vaikai Karalieniu slenį sudaro pagrindinis slenis ir keli mazesni princo Ahmosio Triju duobiu Virves sleniai Karalieniu slenyje rasti 91 kapas su kapais mazuosiuose sleniuose viso 111 kapu ir iskirstu strukturu 2012 m duomenimis Kodel slenis pasirinktas laidojimo vieta nera aisku Tai gali buti susije su piramides formos Tebu virsune auksciausiu vietoves kalnu kurio simbolika taip pat buvo svarbi Karaliu sleniui Paties Karaliu slenio ir kapu kaleju Deir el Medinos kaimelio artumas tikriausiai irgi buvo reiksmingi faktoriai Be to slenio pabaigoje yra grota kuria egiptieciai laike sventa ir siejo su deive Hator Liuciu vanduo kaskadiniu srautu verzdavosi pro sia grota ir tai galejo simbolizuoti mirusiuju atgijima Senoveje slenis vadintas Ta Set Neferu kas isvertus reikstu Karaliskuju vaiku vieta arba Grozio vieta Dabartinį pavadinima XIX a pradzioje pasiule prancuzu egiptologas Zanas Fransua Sampoljonas Kapai slenyje sunumeruoti su priesdeliu QV nuo angl Valley of the Queens Pirmuoju kapu slenyje laikoma buvo QV47 skirtas 17 os dinastijos faraono apie 1560 m pr m e dukteriai princesei Ahmosei ir baigtas tikriausiai zymiai veliau po faraono mirties Velesnes 18 os dinastijos faraonu laikmeciu slenyje buvo laidojama diduomene Ju kapai buvo labai paprasti uoloje iskirsta vertikali vedanti į viena ar kelis kambarius Kambariai buvo iskalti kruopsciai taciau visiskai be dekoro ar įrasu sienose todel apie ju savininkus teko spresti is radiniu Kai kurie palaidotieji nustatyti karaliskuju arklidziu prizuretojas Nebiri viziris Imhotepas Didzioji dauguma visu kapu 77 su kapais mazuose sleniuose yra is sios dinastijos laikotarpio 19 os dinastijos metu slenyje pradetos laidoti faraonu zmonos Ju kapai mazesniu mastu imitavo kapus Karaliu slenyje kapai mazesni dekoras ne toks gausus įrasu maziau ir ju temos apsiribojo tik Mirusiuju knygos tekstais Pazymetina kad sienose karaliene vaizduota be savo vyro faraono 20 os dinastijos metu laidotos ir faraonu zmonos ir ju vaikai Abieju dinastiju metu Karalieniu slenyje iskirsti 34 kapai is kuriu 11 nebaigti ar apleisti QV44 kapas jo atidarymo metu 1903 m 20 os dinastijos metu Egipte prasidejo politine suirute Karalieniu slenis buvo isplestas Jame nerasta nei vieno sveiko kapo Nerasta nei vienos karaliskosios mumijos isskyrus karalienes Nefertares dalį Tiketina kad po plesimu mumijas surinkdavo zyniai ir perlaidodavo Tebuose Atidarytus kapus uzliedavo potvyniu vanduo kuris prinesdavo į juos sanasu Velesniais laikais kapuose buvo laidojamos kitos mumijos is Tebu kartais jie virsdavo mumiju saugyklomis su daugiau nei simtu mumiju Ptolemeju laikotarpio Egipte III I a pr m e slenis tikriausiai islaike ritualine prasme kaip laidojimo vieta taciau tapo labiau keliautoju traukos objektu Nuo IV a pabaigos į slenį pasitraukdavo koptu vienuoliai anachoretai ir emeritai Po 641 m arabu invazijos į Egipta slenis buvo apleistas kai kuriuose kapuose buveines įsirenge siksnosparniu kolonijos XIX a pradzioje pirmuoju reiksmingu europieciu apsilankiusiu slenyje buvo Dzovanis Belconis Po to jį tyrinejo įvairus egiptologai 1903 1906 m pirmuosius nuoseklius tyrimus slenyje vykde italu misija 1904 m Ernesto Schiaparelli atrado patį brangiausia Ramzio II zmonos Nefertares kapa QV66 E Schiaparelli įvede dabartine kapu numeracija Kiti vertingi slenio kapai Tyti QV52 Amenherchepshef QV55 ir Chaemvaset QV44 Visi sie keturi kapai atviri lankytojams Kitais pazymetinais objektais yra Pta ir Meretsegeres sventykla kuria pastate Deir el Medinos darbininkai gretimame slenyje kuriuo keliaudavo dirbti į Karalieniu slenį Deir el Rumi vieta kurioje yra romenu laiku sventyklos koptu vienuolyno liekanos Slenyje rasta savotiska uztvanka kuria egiptieciai buvo pastate kad apsaugoti kapus nuo liuties vandens srauto Rasta sargybos postu darbininku lusneliu liekanu isliko italu archeologines misijos pastatas LiteraturaValley of the Queens Assessment Report Volume 1 II Site Significance Description and History Los Angeles CA Getty Conservation Institute 2012