54 41 36 š pl 20 29 55 r ilg 54 6934 š pl 20 4986 r ilg 54 6934 20 4986 Karaliaučiaus geležinkelio stotisStoties pastata

54°41′36″š. pl. 20°29′55″r. ilg. / 54.6934°š. pl. 20.4986°r. ilg. / 54.6934; 20.4986

Karaliaučiaus geležinkelio stotis
Stoties pastatas 2017 m.
Šalis	Rusija
Gyvenvietė	Karaliaučius
Atidaryta	1929 m.

Karaliaučiaus geležinkelio stotis (vok. Königsberg Hauptbahnhof; arba Kaliningrado keleivinė geležinkelio stotis, rus. Калининград-Пассажирский, Южный вокзал) – geležinkelio stotis Rusijoje, Kaliningrado srityje, Karaliaučiaus mieste. Geležinkelio mazgas, pagrindinė srities stotis. Kursuoja tolimųjų reisų traukiniai į Maskvą, Sankt Peterburgą, Adlerį, Čeliabinską (visi kerta Lietuvos teritoriją).

Stoties pastatų kompleksas – Rusijos regioninės svarbos kultūros paveldo objektas.

Istorija

XIX a. viduryje pro Karaliaučių nutiestas geležinkelis. 1850 m. čia atidaryta pirmoji geležinkelio stotis. Karaliaučius buvo sujungtas su skirtingais Rytprūsių regionais, atidarant ruožus įvairiomis kryptimis:

1853 m. rugpjūčio 2 d. Branevo–Karaliaučiaus geležinkelis (61,9 km),
1860 m. birželio 6 d. Karaliaučiaus–Stalupėnų geležinkelis (141,9 km), rugpjūčio 15 d. Stalupėnų–Eitkūnų geležinkelis (11,1 km),
1865 m. rugsėjo 11 d. Karaliaučiaus–Piliavos geležinkelis (46,3 km),
1866 m. rugsėjo 24 d. Karaliaučiaus–Barštyno geležinkelis (57,7 km),
1877 m. lapkričio 1 d. Karaliaučiaus–Krantinės geležinkelis (1,4 km),
1889 m. lapkričio 1 d. Karaliaučiaus–Labguvos geležinkelis (50,8 km).

Iš miesto ėjo keliai link dabartinės Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, geležinkelius aptarnavo skirtingos stotys. Iki 1929 m. dabartinės stoties vietoje veikė Pietinė (vok. Südbahnhof) ir Rytinė (vok. Ostbahnhof) stotys. 1896 m. imta planuoti viena centrinė stotis, kurios darbai pradėti 1912 m., tačiau juos nutraukė I pasaulinis karas. 1920–1929 m. stotis pagaliau pastatyta, jos rūmuose buvo ne tik įprastinė stoties infrastruktūra, bet ir viešbutis, pašto skyrius.

1945 m. baigiantis karui vėl stipriai apgriauta. 1949 m. atstatyta ir pervadinta rusiškai, 2003 m. rekonstruota.

Šaltiniai

Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
Siegfried Bufe. Eisenbahnen in West- und Ostpreußen. – Egglham, Bufe-Fachbuch-Verlag, 1986. ISBN 3-922138-24-1 // psl. 9
Siegfried Bufe. Eisenbahnen in West- und Ostpreußen. – Egglham, Bufe-Fachbuch-Verlag, 1986. ISBN 3-922138-24-1 // psl. 42
Siegfried Bufe. Eisenbahnen in West- und Ostpreußen. – Egglham, Bufe-Fachbuch-Verlag, 1986. ISBN 3-922138-24-1 // psl. 72–73

Nuorodos

Станция Калининград-Пассажирский (Railwayz.info)

[arc-1] Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.

[2] Siegfried Bufe. Eisenbahnen in West- und Ostpreußen. – Egglham, Bufe-Fachbuch-Verlag, 1986. ISBN 3-922138-24-1 // psl. 9

[3] Siegfried Bufe. Eisenbahnen in West- und Ostpreußen. – Egglham, Bufe-Fachbuch-Verlag, 1986. ISBN 3-922138-24-1 // psl. 42

[4] Siegfried Bufe. Eisenbahnen in West- und Ostpreußen. – Egglham, Bufe-Fachbuch-Verlag, 1986. ISBN 3-922138-24-1 // psl. 72–73