Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
KaradžiordžėKaradžiordžė Petrovičius 1816 m Vladimiro Borvikovskio piešinysKaradžiordževičių dinastijaGimė 1768 m lapkri
Karadžiordžė Petrovičius
| Karadžiordžė | |
|---|---|
| Karadžiordžė Petrovičius. 1816 m. Vladimiro Borvikovskio piešinys | |
| Karadžiordževičių dinastija | |
| Gimė | 1768 m. lapkričio 16 d. Viševacas, Šumadija, Osmanų imperija |
| Mirė | 1817 m. liepos 25 d. (48 metai) Radovanės miškas, , Osmanų imperija |
| Tėvas | Petaras Jovanovičius |
| Motina | Marica Jovanovič |
| Sutuoktinis (-ė) | Jelena Jovanovič |
| Vaikai | Aleksandras Karadžiordževičius ir kt. |
| Didysis serbų vadas | |
| Valdė | 1804-1813 m. |
| Įpėdinis | |
| Parašas | |
Džiordžė Petrovičius (serb. Đorđe Petrović; Ђорђе Петровић, g. 1762 m. Viševace, Rača; m. 1817 m. liepą Radovanėje, ), vadintas Karadžiordže (Карађорђе/Karađorđe – „Juodasis Jurgis“), buvo Pirmojo serbų sukilimo prieš Osmanų imperiją 1804–1813 m. išrinktas vadas ir Karadžiordževičių dinastijos įkūrėjas.
Gyvenimas
D. Petrovičiaus protėviai buvo kilę iš dabartinės Juodkalnijos. Džiordžė Petrovičius greičiausiai gimė 1768 m. lapkričio 16 d. Viševace, Šumadijoje. 1785 m. vedė Jeleną Jovanovič, su kuria po metų pabėgo į Sremą dabartinėje Vojevodinoje. Ten jis įstojo savanoriu į Mihaljevičiaus savanorių pajėgas, kurios kovojo Habsburgų pusėje, čia įgijo karinės patirties.
Po Sistovos taikos grįžo į centrinę Serbiją ir prisijungė prie Lazos Dobričiaus ir Stanojės Glavašo . Greitai D.Petrovičius pats tapo haidukų vadu, vadinamuoju , ir turėjo surinkęs apie 100 karių būrį. Hadžis Mustafa Paša, kuris buvo paskirtas Belgrado pašaliko viziriu, laikėsi serbų atžvilgiu tolerantiškai ir amnestavo daugelį haidukų grupių, tarp jų ir Karadžiordžės, jiems suteikė ginklų. Po to D.Petrovičius ir jo būrys kovojo Hadžio Mustafos Pašos pusėje prieš Osmaną Pazvantohlu, kurį rėmė centrinėje Serbijoje dislokuoti janyčarai. Šiose 1796–1798 m. kovose D. Petrovičius ypač pasižymėjo. Tuomet jis greičiausiai gavo ir pravardę Karadžiordžė. Nors Pazvantohlu buvo nugalėtas, tačiau Belgrado paša Hadžis Mustafa 1802 m. buvo janyčarų nužudytas. Janyčarai centrinėje Serbijoje ėmė valdyti teroro priemonėmis. Tai paskatino 1803 m. serbus sukilti.
Kai dauguma serbų vadų ir seniūnų buvo išduoti Valevo kunigaikščio Aleksos Nenadovičiaus, suimti ir janyčarų nužudyti, 1804 m. vasario 14 d. (vasario 2 d. pagal Julijaus kalendorių) miškingoje Orašačo vietovėje susirinkę serbai paskelbė pradedantys sukilimą (vėliau pavadintą ). Karadžiodžė buvo išrinktas vadu. Per ateinančius metus sukilėliams pavyko pasiekti keletą pergalių: Karažiordžės vadovaujami serbai mūšyje netoli Šabaco esančiame Mišaro kaime nugalėjo Osmanų kariuomenę, užėmė Belgradą ir nutraukė janyčarų valdymą Serbijoje.
Po šios pergalės sukilėliai iš Konstantinopolio sultono gavo nurodymą sudėti ginklus ir pasiduoti naujai paskirtam pašai.
1807 m. sudarė sąjungą su Rusija ir siekė Serbijos nepriklausomybės. 1808 m. Valstybės Taryba paskelbė Karadžiordžę pirmuoju ir aukščiausiuoju valstybės vadovu su paveldėjimo teise. Turkijai 1813 m. pažeidus ir pasiuntus kariuomenę į Serbiją, pabėgo į Austriją, vėliau į Rusiją (Besarabiją). 1817 m. padedamas graikų heterijos, kuri mėgino sukelti bendrą krikščionių sukilimą prieš turkus, slapta grįžo į Serbiją. 1817 m. nužudytas politinio varžovo kunigaikščio įsakymu.
Pastabos
- Nėra tiksliai žinoma, kada Karadžiordžė Petrovičius gimė. Vis tik, anot kai kurių istorikų, jo gimimo metais laikomi 1768 m.
Išnašos
- Johnson 2014, p. 158.
- Stojančević 1982, p. 23.
- Mackenzie 1996a, p. 211.
- Jelavich & Jelavich 2000, p. 29.
- Karadžiordžė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
Šaltiniai
- Jelavich, Charles; Jelavich, Barbara (2000). The Establishment of the Balkan National States, 1804–1920. 8 (4th leid.). Seattle, Washington: University of Washington Press. ISBN 978-0-29580-360-9.
- Johnson, Michael D. (2014). „Karađorde Petrović“. In Hall, Richard C. (red.). War in the Balkans: An Encyclopedic History from the Fall of the Ottoman Empire to the Breakup of Yugoslavia. Santa Barbara, California: ABC-CLIO. pp. 159–160. ISBN 978-1-61069-031-7.
- Mackenzie, David (1996a). Violent Solutions: Revolutions, Nationalism, and Secret Societies in Europe to 1918. Lanham, Maryland: University Press of America. ISBN 978-0-76180-399-7.
- Stojančević, Vladimir (1982). „Karadjordje and Serbia in His Time“. In Vucinich, Wayne S. (red.). The First Serbian Uprising, 1804–1813. War and Society in East Central Europe. New York: Columbia University Press. pp. 23–40. ISBN 978-0-930888-15-2.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karadžiordžė Petrovičius, Kas yra Karadžiordžė Petrovičius? Ką reiškia Karadžiordžė Petrovičius?
KaradziordzeKaradziordze Petrovicius 1816 m Vladimiro Borvikovskio piesinysKaradziordzeviciu dinastijaGime 1768 m lapkricio 16 d Visevacas Sumadija Osmanu imperijaMire 1817 m liepos 25 d 48 metai Radovanes miskas Osmanu imperijaTevas Petaras JovanoviciusMotina Marica JovanovicSutuoktinis e Jelena JovanovicVaikai Aleksandras Karadziordzevicius ir kt Didysis serbu vadasValde 1804 1813 m ĮpedinisParasas Dziordze Petrovicius serb Đorđe Petrovic Ђorђe Petroviћ g 1762 m Visevace Raca m 1817 m liepa Radovaneje vadintas Karadziordze Karaђorђe Karađorđe Juodasis Jurgis buvo Pirmojo serbu sukilimo pries Osmanu imperija 1804 1813 m isrinktas vadas ir Karadziordzeviciu dinastijos įkurejas GyvenimasD Petroviciaus proteviai buvo kile is dabartines Juodkalnijos Dziordze Petrovicius greiciausiai gime 1768 m lapkricio 16 d Visevace Sumadijoje 1785 m vede Jelena Jovanovic su kuria po metu pabego į Srema dabartineje Vojevodinoje Ten jis įstojo savanoriu į Mihaljeviciaus savanoriu pajegas kurios kovojo Habsburgu puseje cia įgijo karines patirties Po Sistovos taikos grįzo į centrine Serbija ir prisijunge prie Lazos Dobriciaus ir Stanojes Glavaso Greitai D Petrovicius pats tapo haiduku vadu vadinamuoju ir turejo surinkes apie 100 kariu burį Hadzis Mustafa Pasa kuris buvo paskirtas Belgrado pasaliko viziriu laikesi serbu atzvilgiu tolerantiskai ir amnestavo daugelį haiduku grupiu tarp ju ir Karadziordzes jiems suteike ginklu Po to D Petrovicius ir jo burys kovojo Hadzio Mustafos Pasos puseje pries Osmana Pazvantohlu kurį reme centrineje Serbijoje dislokuoti janycarai Siose 1796 1798 m kovose D Petrovicius ypac pasizymejo Tuomet jis greiciausiai gavo ir pravarde Karadziordze Nors Pazvantohlu buvo nugaletas taciau Belgrado pasa Hadzis Mustafa 1802 m buvo janycaru nuzudytas Janycarai centrineje Serbijoje eme valdyti teroro priemonemis Tai paskatino 1803 m serbus sukilti Kai dauguma serbu vadu ir seniunu buvo isduoti Valevo kunigaikscio Aleksos Nenadoviciaus suimti ir janycaru nuzudyti 1804 m vasario 14 d vasario 2 d pagal Julijaus kalendoriu miskingoje Orasaco vietoveje susirinke serbai paskelbe pradedantys sukilima veliau pavadinta Karadziodze buvo isrinktas vadu Per ateinancius metus sukileliams pavyko pasiekti keleta pergaliu Karaziordzes vadovaujami serbai musyje netoli Sabaco esanciame Misaro kaime nugalejo Osmanu kariuomene uzeme Belgrada ir nutrauke janycaru valdyma Serbijoje Po sios pergales sukileliai is Konstantinopolio sultono gavo nurodyma sudeti ginklus ir pasiduoti naujai paskirtam pasai Paminklas Karadziordzei Petroviciui Belgrade 1807 m sudare sajunga su Rusija ir sieke Serbijos nepriklausomybes 1808 m Valstybes Taryba paskelbe Karadziordze pirmuoju ir auksciausiuoju valstybes vadovu su paveldejimo teise Turkijai 1813 m pazeidus ir pasiuntus kariuomene į Serbija pabego į Austrija veliau į Rusija Besarabija 1817 m padedamas graiku heterijos kuri megino sukelti bendra krikscioniu sukilima pries turkus slapta grįzo į Serbija 1817 m nuzudytas politinio varzovo kunigaikscio įsakymu PastabosNera tiksliai zinoma kada Karadziordze Petrovicius gime Vis tik anot kai kuriu istoriku jo gimimo metais laikomi 1768 m IsnasosJohnson 2014 p 158 Stojancevic 1982 p 23 Mackenzie 1996a p 211 Jelavich amp Jelavich 2000 p 29 Karadziordze Visuotine lietuviu enciklopedija T IX Juocevicius Khiva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006SaltiniaiJelavich Charles Jelavich Barbara 2000 The Establishment of the Balkan National States 1804 1920 8 4th leid Seattle Washington University of Washington Press ISBN 978 0 29580 360 9 Johnson Michael D 2014 Karađorde Petrovic In Hall Richard C red War in the Balkans An Encyclopedic History from the Fall of the Ottoman Empire to the Breakup of Yugoslavia Santa Barbara California ABC CLIO pp 159 160 ISBN 978 1 61069 031 7 Mackenzie David 1996a Violent Solutions Revolutions Nationalism and Secret Societies in Europe to 1918 Lanham Maryland University Press of America ISBN 978 0 76180 399 7 Stojancevic Vladimir 1982 Karadjordje and Serbia in His Time In Vucinich Wayne S red The First Serbian Uprising 1804 1813 War and Society in East Central Europe New York Columbia University Press pp 23 40 ISBN 978 0 930888 15 2