Kapetingai

Kapetingai buvo seniau Prancūziją valdžiusios Robertinų dinastijos atšaka. Giminės pradininku laikomas Paryžiaus grafo ir frankų kunigaikščio Hugo Didžiojo sūnus Hugas I Kapetas, po paskutinio Karolingų karaliaus Liudviko V mirties frankų didikų ir dvasininkų 987 m. išrinktas Prancūzijos karaliumi.

Giminės domenas buvo regionas aplink Paryžių Il de Fransas. Gindami paveldimumo, karaliaus žemių nedalomumo principus, Kapetingai sustiprino Prancūzijos karaliaus valdžią. Tapęs karaliumi Hugas I Kapetas greitai karūnavo sūnų Robertą (nuo 996 m. karalius Robertas II Pamaldusis). Tėvo ir vyriausiojo sūnaus bendro valdymo tradicija išsilaikė iki XII amžiaus.

Žymiausi Kapetingai – Pilypas II Augustas, Liudvikas IX Šventasis ir Pilypas IV Garbingasis. Kapetingai tiesiogiai valdė beveik visą Prancūziją, nuolat prisijungdami didesnius ar mažesnius feodus. Po Karolio IV mirties (1328 m.) nelikus vyriškosios giminės įpėdinio iš Kapetingų sostą perėmė šalutinė Kapetingų šaka – Valua dinastija, kuri valdė iki 1589 m.^[1]

Pagrindinė Kapetingų linija buvo Prancūzijos karalių dinastija. Egzistavo ir keletas kitų atšakų:

• Burgundijos Kapetingai – dinastija, kilusi iš Roberto II sūnaus Roberto Senojo. 1011–1361 m. ši atšaka valdė Burgundijos kunigaikštystę;
• Burbonai – dinastija, kilusi iš Liudviko IX sūnaus Roberto. 1272–1527 m. ši atšaka valdė Burbonės kunigaikštystę ir vėliau paveldėjo Prancūzijos sostą;
• Valua – dinastija, kilusi iš Pilypo III Narsiojo sūnaus Karolio. 1285–1328 m. ši atšaka valdė Valua grafystę ir vėliau paveldėjo Prancūzijos sostą.

• André Alba, l’âge classique, Hachette, 1959
• Rials Stéphane.- Le miracle capétien.- Paris: Librairie Académique Perrin (coll. „Passé simple“), 1987.