Kanada (Naujoji Prancūzija)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kanada (pranc. Canada) – buvęs Naujosios Prancūzijos administracinis vienetas, esantis Šiaurės Amerikos šiaurės rytuose, dabartinės Kanados rytinėje dalyje ir gretimose teritorijose JAV. Didžiausio išsiplėtimo metu apėmė teritorijas dabartinio Kvebeko, ir Ontarijo rytuose, Niujorko šiaurės vakaruose, abipus Šv. Lauryno upės.

Canada Kanada
Naujosios Prancūzijos kolonija
1534 – 1763
Vėliava
Sostinė	Kvebekas (miestas)
Valdymo forma	kolonija
Era	Imperializmas
- Įkūrimas	1534 m.
- Atiteko britams	1763 m.

Raida

Ikikolonijiniais laikais kolonijos teritorijoje gyveno irokėzų kalbomis kalbančios gentys: , huronai, irokėzai, vakarinėje būsimosios kolonijos dalyje gyveno algonkinai. 1534 m. prancūzų kolonistas Žakas Kartjė išsilaipino Šv. Lauryno upės slėnyje, Šv. Lauryno irokėzų žemėse, ir čia iškėlęs kryžių paskelbė šią žemę savo kolonija. Nors iš pradžių kolonizacija vyko lėtai, ilgainiui prancūzai aptiko, kad regione gausu brangiakailių žvėrelių, ypač bebrų, kas labai paskatino krašto įsisavinimą.

1608 metais dalis prancūzų, vadovaujami (Samuel de Champlain) įkūrė Kvebeko miestą ir iš čia ėmė skverbtis į krašto gilumą palei upę. Kolonizuodami prancūzai naudojosi vietos indėnų algonkinų karais su irokėzais. Sudarę su pirmaisiais sąjungą, jie galėjo įgyti įtaką.

1627 m. valdant kardinolui Rišeljė, buvo skatinamas prancūzų kolonistų kėlimasis į Kanadą. Į šį kraštą buvo leidžiami išimtinai katalikai. Kadangi prancūzai dėl įtakos nuolat kovojo su britais, kolonijai ne kartą grėsė sunaikinimo pavojus. 1629 m. britams pavyko paimti Kvebeką (išlaikė 3 metų), dėl ko buvo įkurtas naujas miestas Trua Rivjeras. 1642 m. įkurtas Monrealis.

Nuo 1640 m. labai suintensyvėjo irokėzų puldinėjimai, o gintis gana retai apgyvendintai kolonijai buvo labai sunku. Tik 1663 m. Liudvikas XIV pasiuntė į Kanadą būrį karališkosios armijos. 1666 m. kolonijoje atlikus gyventojų surašymą, joje gyveno 3125 žmonių. 1740 m. Kanadoje jau gyveno apie 44 tūkst. kolonistų.

Po britų laimėto Septynerių metų karo, 1763 m. Kanados koloniją Prancūzija buvo priversta atiduoti Britų imperijai. Ji paversta .

Teritorijos

Kanados koloniją sudarė 3 administraciniai vienetai (gubernijos) su centrais trijuose didžiausiuose miestuose - Kvebeke, Trua Rivjere ir Monrealyje. Kvebeko gubernatorius buvo kartu ir visos Naujosios Prancūzijos generalgubernatorius.

Be šių trijų guvernijų Kanadai taip pat priklausė teritorijos, vadinamos Aukštutine žeme (Pays d'en Haut). Jos užėmė daugiausia indėnų huronų gyvenamas teritorijas į rytus nuo Šv. Lauryno upės, aplink Didžiuosius ežerus. Čia XVII-XVIII a. prancūzai pristeigė nemažai krikščioniškų misijų bei fortų. Kai kurie jų, pvz., Fort Frontenac (dab. Kingstonas), Fort Detroit (dab. Detroitas), Fort Rouillé (dab. Torontas), Fort Crevecoeur (dab. Peorija) ir t. t., tapo dabartinių miestų pirmtakais.