Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Kanada (Naujoji Prancūzija)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kanada (pranc. Canada) – buvęs Naujosios Prancūzijos administracinis vienetas, esantis Šiaurės Amerikos šiaurės rytuose, dabartinės Kanados rytinėje dalyje ir gretimose teritorijose JAV. Didžiausio išsiplėtimo metu apėmė teritorijas dabartinio Kvebeko, ir Ontarijo rytuose, Niujorko šiaurės vakaruose, abipus Šv. Lauryno upės.
Canada Kanada | ||||
Naujosios Prancūzijos kolonija | ||||
| ||||
Vėliava | ||||
Sostinė | Kvebekas (miestas) | |||
Valdymo forma | kolonija | |||
Era | Imperializmas | |||
- Įkūrimas | 1534 m. | |||
- Atiteko britams | 1763 m. | |||
Raida
Ikikolonijiniais laikais kolonijos teritorijoje gyveno irokėzų kalbomis kalbančios gentys: , huronai, irokėzai, vakarinėje būsimosios kolonijos dalyje gyveno algonkinai. 1534 m. prancūzų kolonistas Žakas Kartjė išsilaipino Šv. Lauryno upės slėnyje, Šv. Lauryno irokėzų žemėse, ir čia iškėlęs kryžių paskelbė šią žemę savo kolonija. Nors iš pradžių kolonizacija vyko lėtai, ilgainiui prancūzai aptiko, kad regione gausu brangiakailių žvėrelių, ypač bebrų, kas labai paskatino krašto įsisavinimą.
1608 metais dalis prancūzų, vadovaujami (Samuel de Champlain) įkūrė Kvebeko miestą ir iš čia ėmė skverbtis į krašto gilumą palei upę. Kolonizuodami prancūzai naudojosi vietos indėnų algonkinų karais su irokėzais. Sudarę su pirmaisiais sąjungą, jie galėjo įgyti įtaką.
1627 m. valdant kardinolui Rišeljė, buvo skatinamas prancūzų kolonistų kėlimasis į Kanadą. Į šį kraštą buvo leidžiami išimtinai katalikai. Kadangi prancūzai dėl įtakos nuolat kovojo su britais, kolonijai ne kartą grėsė sunaikinimo pavojus. 1629 m. britams pavyko paimti Kvebeką (išlaikė 3 metų), dėl ko buvo įkurtas naujas miestas Trua Rivjeras. 1642 m. įkurtas Monrealis.
Nuo 1640 m. labai suintensyvėjo irokėzų puldinėjimai, o gintis gana retai apgyvendintai kolonijai buvo labai sunku. Tik 1663 m. Liudvikas XIV pasiuntė į Kanadą būrį karališkosios armijos. 1666 m. kolonijoje atlikus gyventojų surašymą, joje gyveno 3125 žmonių. 1740 m. Kanadoje jau gyveno apie 44 tūkst. kolonistų.
Po britų laimėto Septynerių metų karo, 1763 m. Kanados koloniją Prancūzija buvo priversta atiduoti Britų imperijai. Ji paversta .
Teritorijos
Kanados koloniją sudarė 3 administraciniai vienetai (gubernijos) su centrais trijuose didžiausiuose miestuose - Kvebeke, Trua Rivjere ir Monrealyje. Kvebeko gubernatorius buvo kartu ir visos Naujosios Prancūzijos generalgubernatorius.
Be šių trijų guvernijų Kanadai taip pat priklausė teritorijos, vadinamos Aukštutine žeme (Pays d'en Haut). Jos užėmė daugiausia indėnų huronų gyvenamas teritorijas į rytus nuo Šv. Lauryno upės, aplink Didžiuosius ežerus. Čia XVII-XVIII a. prancūzai pristeigė nemažai krikščioniškų misijų bei fortų. Kai kurie jų, pvz., Fort Frontenac (dab. Kingstonas), Fort Detroit (dab. Detroitas), Fort Rouillé (dab. Torontas), Fort Crevecoeur (dab. Peorija) ir t. t., tapo dabartinių miestų pirmtakais.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kanada (Naujoji Prancūzija), Kas yra Kanada (Naujoji Prancūzija)? Ką reiškia Kanada (Naujoji Prancūzija)?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kanada pranc Canada buves Naujosios Prancuzijos administracinis vienetas esantis Siaures Amerikos siaures rytuose dabartines Kanados rytineje dalyje ir gretimose teritorijose JAV Didziausio issipletimo metu apeme teritorijas dabartinio Kvebeko ir Ontarijo rytuose Niujorko siaures vakaruose abipus Sv Lauryno upes Canada KanadaNaujosios Prancuzijos kolonija1534 1763VeliavaLocation of KanadaSostine Kvebekas miestas Valdymo forma kolonijaEra Imperializmas Įkurimas 1534 m Atiteko britams 1763 m RaidaIkikolonijiniais laikais kolonijos teritorijoje gyveno irokezu kalbomis kalbancios gentys huronai irokezai vakarineje busimosios kolonijos dalyje gyveno algonkinai 1534 m prancuzu kolonistas Zakas Kartje issilaipino Sv Lauryno upes slenyje Sv Lauryno irokezu zemese ir cia iskeles kryziu paskelbe sia zeme savo kolonija Nors is pradziu kolonizacija vyko letai ilgainiui prancuzai aptiko kad regione gausu brangiakailiu zvereliu ypac bebru kas labai paskatino krasto įsisavinima 1608 metais dalis prancuzu vadovaujami Samuel de Champlain įkure Kvebeko miesta ir is cia eme skverbtis į krasto giluma palei upe Kolonizuodami prancuzai naudojosi vietos indenu algonkinu karais su irokezais Sudare su pirmaisiais sajunga jie galejo įgyti įtaka 1627 m valdant kardinolui Riselje buvo skatinamas prancuzu kolonistu kelimasis į Kanada Į sį krasta buvo leidziami isimtinai katalikai Kadangi prancuzai del įtakos nuolat kovojo su britais kolonijai ne karta grese sunaikinimo pavojus 1629 m britams pavyko paimti Kvebeka islaike 3 metu del ko buvo įkurtas naujas miestas Trua Rivjeras 1642 m įkurtas Monrealis Nuo 1640 m labai suintensyvejo irokezu puldinejimai o gintis gana retai apgyvendintai kolonijai buvo labai sunku Tik 1663 m Liudvikas XIV pasiunte į Kanada burį karaliskosios armijos 1666 m kolonijoje atlikus gyventoju surasyma joje gyveno 3125 zmoniu 1740 m Kanadoje jau gyveno apie 44 tukst kolonistu Po britu laimeto Septyneriu metu karo 1763 m Kanados kolonija Prancuzija buvo priversta atiduoti Britu imperijai Ji paversta TeritorijosKanados kolonija sudare 3 administraciniai vienetai gubernijos su centrais trijuose didziausiuose miestuose Kvebeke Trua Rivjere ir Monrealyje Kvebeko gubernatorius buvo kartu ir visos Naujosios Prancuzijos generalgubernatorius Be siu triju guverniju Kanadai taip pat priklause teritorijos vadinamos Aukstutine zeme Pays d en Haut Jos uzeme daugiausia indenu huronu gyvenamas teritorijas į rytus nuo Sv Lauryno upes aplink Didziuosius ezerus Cia XVII XVIII a prancuzai pristeige nemazai krikscionisku misiju bei fortu Kai kurie ju pvz Fort Frontenac dab Kingstonas Fort Detroit dab Detroitas Fort Rouille dab Torontas Fort Crevecoeur dab Peorija ir t t tapo dabartiniu miestu pirmtakais