Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Senovės Sirijos regionas KanaanasŠalis Izraelis Libanas Jordanija SirijaTautos kanaanitaiLaikotarpis II tūkst pr m e Val
Kanaanitai
| Senovės Sirijos regionas: Kanaanas | |
|---|---|
| Šalis | Izraelis, Libanas, Jordanija, Sirija |
| Tautos | kanaanitai |
| Laikotarpis | II tūkst. pr. m. e. |
| Valstybės | Smulkūs miestai-valstybės |
| Vėlesnis pav. | Finikija, Izraelio žemė, Filistija, kt. |
Kanaanas (hebr. כנען = knaˁn) – Bronzos amžiaus (II tūkst. pr. m. e.) istorinis regionas Artimuosiuose Rytuose, užėmęs dalį Istorinės Sirijos. Nors jo ribos nebuvo aiškiai nubrėžtos, jis apėmė teritorijas dabartinio Izraelio, Palestinos, Libano, Sirijos ir Jordanijos teritorijose. Krašto gyventojai yra vadinami kanaanitais (hebr. כנענים = Kna'anim), ir čia formavosi semitų kalbų grupė – .
Po XII a. pr. m. e. atskiros Kanaano dalys buvo vadinamos Izraelio žeme, Filistija, Finikija, Edomu, Moabu, Amonu ir pan.
Pavadinimai
Daugelio aplinkinių tautų šaltiniuose Kanaanas buvo traktuojamas kaip pietinė istorinės Sirijos, t. y. Rečenu (egip. rtnw) ar Amuru (akad. Amurru) dalis. Senovės Egipte šis terminas buvo naudojamas su kitu panašiu terminu – Džahi (egip. DAhy)
| Terminas hieroglifais | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| kAnana Kanana |
| |||||||
Yra linkstama manyti, kad Kanaano pavadinimas kildintinas iš semitiško žodžio knʿ, reiškiančio „žemas“, „įžemintas“. Hebrajų šaltiniuose Kanaanas įvardinamas kaip knaan, finikiečių – chna. Kanaano vardu iš pradžių galėjo būti vadinama jūros pakrantės žemuma, o vėliau kanaaniečiais imta vadinti ir žmones, gyvenusius miškingose kalvose. Kitas etimologijos aiškinimas kildina pavadinimą iš žodžio Kinahhu (purpuras), kadangi kai kurie kanaaniečių miestai garsėjo purpuro dažais. Tačiau galimas ir atvirkštinis aiškinimas: Kanaano pavadinimas ilgainiui pradėtas naudoti purpurui įvardinti.
Pats terminas II tūkst pr. m. e. dažniausiai naudotas Mesopotamijos ir Mažosios Azijos šaltiniuose. Ten jis buvo žinomas kaip Kinahu (akadų LUki-na-aḫ-numMEŠ, asirų KURki-na-aḫ-ḫi ir KURki-na-ḫi, babiloniečių KURki-na-ḫa-a-a-u, huritų KURki-na-a-aḫ-ḫi, hetitų KUR URUki-na-aḫ-ḫa). Senovės Egipte buvo užrašomas kaip Ka-na-na.
Apibrėžimas
Vieningo Kanaano apibrėžimo nėra, tačiau jis neabejotinai apėmė dalį Senovės Sirijos, kuri egiptiečiams prasidėjo į šiaurę nuo Negevo dykumos, ten, kur yra Palestina, Libanas. Greičiausiai į Kanaano sampratą buvo įtraukiamos ir teritorijos į rytus nuo Jordano upės (Užjordanė) bei pietvakarių Sirija. Tačiau Kanaanui nepriklausė likusi (šiaurinė) Sirijos dalis, kurioje buvo Aramas.
Kraštas pasižymėjo laivybai tinkamomis jūros pakrantėmis ir kalnuota giluma. Jis iš dalies užėmė Jordano ir Litanio upių baseinus. Šių dviejų upių vaga sudaro gilų lūžį, kuris yra Didžiojo lūžio šiauriausia atkarpa. Abipus šio lūžio driekėsi ilgos kalnų grandinės: Libanas, Galilėjos, Samarijos, aukštumos vakarinėje pusėje, ir Antilibanas, Basano, Gileado, Amono, Moabo, Edomo aukštumos – rytinėje.
Istorija
| Kanaano istorija | |
| Kanaanitų miestai valstybės: | |
| , Megidas, , , , Gatas, Jeruzalė, Aškelonas | |
| Vidurinioji Egipto karalystė | |
| Egipto imperija | |
| Valstybės XII–VIII a. pr. m. e.: | |
| Finikija, Filistija, Izraelis, Judėja, Bašanas, Amonas, Moabas, Edomas | |
| Asirija > Babilonija | |
| Achemenidų imperija | |
| Makedonija > Seleukidai | |
| Hasmonėjai | |
| Erodo Judėjos karalystė | |
| Roma (Arabija, Judėja) | |
| Palestina, Libanas, Jordanija | |
Kanaanas, priklausydamas Derlingajam pusmėnuliui, buvo vienas anstyvųjų žemdirbystės židinių. Svarbiausios Neolito kultūros čia buvo Jarmuko ir . 3300 m. pr. m. e. regione prasidėjo bronzos amžius. Dėl svarbios strateginės padėties Kanaane ėmė formuotis prekybinių kelių sistema, jungusi Egiptą su Mesopotamija, kurios dėka visame regione formavosis daug smulkių prekybinių miestų.
Amoritų miestai
Apie XXI a. pr. m. e. į regioną masiškai migravo nauja semitų banga, amoritai, kurie toliau žinomi kanaanitų pavadinimu. Manoma, kad Biblijoje minimas Abramo šeimos persikėlimas į Kanaaną atspindi šiuos istorinius įvykius. Amoritai regione sukūrė daug smulkių prekybinių miestų-valstybių. Svarbiausi tarp jų buvo:
- Pajūryje: , Biblas, Sidonas, Tyras, Akas, Aškelonas, Gaza ir kt.;
- Priešjordanėje: Jerichas, , Megidas, , , Jeruzalė, , , Hebronas, ir kt.;
- Užjordanėje: , , , , Rabat Amonas, ir kt.
Kanaanitai niekuomet nebuvo vieningi, ir jau tais laikais formavosi atskiros tapatybės bei savotiškos etninės grupės. Biblijoje minimos daugybė etninių grupių, kurios visos laikomos Kanaano, kaip mitologinio personažo, palikuonėmis. Tarp šių grupių minimi sidonitai, , , arvaditai, , hamatitai, hetitai, (Judėjoje), amoritai (Užjordanėje), , (Samarijoje). Taigi Biblijoje kanaanitais vadintas daugelio tautų mišinys.
Egipto ir Mesopotamijos šaltiniuose ypač dažnai buvo minimos grėsmingos Kanaano tautos: šasu, , kurios tikriausiai nesudarė atskiros lingvistinės grupės, tačiau tam tikrą visuomenės sluoksnį, kuris sėsliai negyveno miestuose, bet klajojo, o neretai apsigyvendavo ir Egipto teritorijoje. Manoma, kad Biblijoje minimas Juozapo pardavimas į Egiptą yra aliuzija į tokius įvykius.
Nors Kanaane niekuomet nesusikūrė didelė valstybė ar konfederacija, kas buvo būdinga kitiems Artimųjų Rytų regionams (pvz., Egiptui ar Mesopotamijai), manoma, kad XVII a. pr. m. e. kanaanitai buvo įgiję nemažą politinę galią Artimuosiuose Rytuose. Iš šio regiono kilo hiksai, etninė grupė iš pajūrio Kanaano, nusiaubusi Žemutinį Egiptą ir pradėjusi Antrąjį tarpuvaldį.
Egipto viešpatavimas
Nuo XV a. pr. m. e. Egiptui sustiprėjus, visame Sirijos regione įsigalėjo Naujoji Egipto karalystė. Iš pradžių jos hegemonija siekė Karchemišą šiaurėje, tačiau vėliau šiaurines valdas paveržė Mitanija, Hetitų imperija. Galutinai Egipto šiaurinė siena nusistovėjo tik 1274 m. pr. m. e., Kadešo mūšyje. Tačiau visu šiuo laikotarpiu Pietinė Sirija išliko Egipto politinėje ir kultūrinėje kontrolėje.
Daugiausia žinių apie Kanaaną yra išlikę būtent iš Egipto viešpatavimo laikotarpio, ypač iš XIV a. pr. m. e. Tai yra gausių Amarnos archyvų (Egipte), kuriuose kauptas to meto susirašinėjimas, dėka. Laiškuose figūruoja gausių Kanaano valstybėlių karaliai, kurie pripažino Egipto viešpatavimą, neretai išlaikė Egipto skirtus vietininkus, tačiau kariavo tarpusavyje. Svarbiausi miestai, kur Egiptas laikė savo administraciją, buvo Gaza (pietiniame pajūryje), (šiauriniame pajūryje) ir (). Jiems priskiriamos teritorijos atitiko savotiškas Egipto provincijas.
Tautų migracijos
XIII–XII a. pr. m. e. Egipto valdžia Kanaane nusilpo, dėl ko susiformavo gentinės konfederacijos, savotiškos karalystės, susibūrusios aplink stipriausius miestus. Biblija mini jebusitų (su centru Jeruzalėje), hivitų (su centru Šecheme) konfederacijas, Ogo (su centru , Bašane), Sihono (su centru ) karalystes ir kt.
Tuo metu į regioną ėmė migruoti svetimšalės tautos. Dalis jų, vadinamosios , siaubė Kanaano pakrantę. Jos įsitvirtino pietinėje pakrantėje, ir vėliau žinomos kaip filistinai, o jų regionas – kaip Filistija. Dykumų tauta aramėjai veržėsi į Kanaaną iš šiaurės rytų.
Kanaano regionas buvo labai svarbus kitai etninei grupei, – izraelitams, kurie, pasak Biblijos, iš čia buvo migravę į Egiptą (ten susiformavo 12 jų genčių). Vienas iš jų, Mozė, gavo Dievo prisakymą apsigyventi Kanaano žemėje. Biblijoje buvo nubrėžtos ir Pažadėtosios žemės ribos, kurios apėmė teritorijas į vakarus nuo Jordano slėnio. Tai nulėmė izraelitų tautos migraciją (XIII–XII a. pr. m. e.) per Sinajaus ir Negevo dykumas į Kanaaną.
Biblijoje detaliai aprašomas Kanaano miestų užkariavimas ir naujos tautos apsigyvenimas, tačiau tai yra praktiškai vienintelis šios migracijos liudijimas. Tuo metu dėl istorinių kataklizmų sumenko Egipto ir Babilonijos karalystės, todėl nutrūko nuoseklus įvykių dokumentavimas. Archeologiniai kasinėjimai parodo, kad keletas Kanaano miestų tuo metu buvo sugriauti, tačiau nepatvirtina masinio naikinimo ar visiško kultūrinio lūžio regione.
Po to, kai izraelitai ėmė kontroliuoti dalį Kanaano, ši jo dalis buvo pervardinta į Izraelio žemę. Hebrajų neužkariautos Kanaano teritorijos Užjordanėje vėliau vadinamos Amonu, Moabu ir Edomu. Hebrajų nenukariautos teritorijos šiauriniame pajūryje vėliau graikams tapo žinomos kaip Finikija. Tačiau vietos gyventojams ir hebrajams pastaroji ir toliau buvo žinoma kaip Kanaanas per visą I tūkst. pr. m. e. Todėl Pakartoto Įstatymo knygoje (7:1) kanaanitai jau minimi šia, siaurąja prasme, ir jiems nebepriskiriamos izraelitų nukariautos tautos: , , , amoritai, perizitai ir kt.
Kultūra
Kanaanas – tiltas tarp Egipto ir Azijos – dėl savo padėties bei varomos gyvos prekybos tapo atviras įvairiausioms kultūrinėms įtakoms. Viename mieste būdavo statomi egiptietiško stiliaus rūmai bei šventyklos, kuriuose gyvendavo valdytojas ir įgula, kitame klestėjo Sirijos stilius. Egipto skarabėjai ir kitokie papuošalai buvo paplitę kaip ir cilindriniai Babilono antspaudai (voleliai) bei auksiniai hetitų dirbiniai iš Turkijos. Geriausiai kitų kultūrų įtakas parodo tai, kad kanaaniečiai vartojo abi rašto rūšis – tiek egiptiečių (hieroglifus), tiek babiloniečių (dantiraštį).
Kalba ir raštas
Svarbiausias Kanaano kultūrinis palikimas pasauliui yra raštas, išrastas šiame krašte tarp 2000 ir 1600 m. pr. m. e. Dėl egiptiečių įtakos atsirado popierius (papirusas), kuris gerai tiko rašyti. Bet laikui bėgant Kanaane jo neišliko, todėl pirmojo rašto pavyzdžių labai mažai.
buvo labai artima hebrajų kalbai, ar net beveik tokia pati. Kanaano valstiečių gyvenimas nedaug tesiskyrė nuo izraelitų gyvenimo Egipte, kol pastarieji dar nebuvo tapę vergais. Todėl izraelitai lengvai galėjo apsigyventi savo Pažadėtojoje žemėje. Grėsė pavojus ir kitaip sumaišyti su kanaaniečiais. Religiniai priesakai izraelitams draudė maištytis su Kanaano tautų žmonėmis. Penkiaknygėje rašoma, jog visa, kas siejosi su kanaaniečių religija, turėjo būti sunaikinta.
Miestai ir prekyba
Žmonės, gyvenę Kanaane, daugiausia vertėsi prekyba. Tai buvo tokia svarbi kanaaniečių gyvenimo dalis, jog net pats žodis „kanaanietis“ hebrajų kalboje ėmė reikšti pirklį. Didžiausi prekybos uostai buvo Tyras, Sidonas, Beirutas ir Biblas, esantys į šiaurę nutįsusiame siaurame Finikijos pakrantės ruože (dabartinė Libano pakrantė). Iš čia į Egiptą keliaudavo kedro mediena, aliejus ir kitos prekės. Atgal kanaaniečiai parsigabendavo egiptietiškų papuošalų ir rašomojo popieriaus, graikiškų vazų ir metalo dirbinių.
Kanaaniečių miestai buvo apjuosti gynybinėmis žemės ir akmenų sienomis, kurios buvo skirtos apsisaugoti nuo užpuolikų bei laukinių žvėrių. Už sienų, viduje, buvo susigrūdę namai – panašiai kaip ir dabar senuose Artimųjų Rytų miestuose. Paprasti žmonės dirbdavo nuosavos žemės sklypelius, vertėsi įvairiais amatais arba parsisamdydavo karaliui, žemvaldžiams ar pirkliams. Aplink miestą buvo žedirbių ir gyvulių augintojų kaimeliai. Miestų valdytojai nuolatos kivirčydavosi ir kovodavo tarpusavyje, o kai kuriuos miestus dažnai puldinėdavo gaujos plėšikų ir valkatų. Tai patvirtina Amarnos įrašai (1360 m. pr. m. e.), surasti Egipte. Senojo Testamento Jozuės ir Teisėjų knygos rodo, kad lygiai tas pats dėjosi ir po šimtmečio ar dviejų. Tai leido izraelitams lengviau užkariauti Kanaaną. Vieningą kraštą jiems būtų buvę daug sunkiau užkariauti.
Kanaaniečių religija
Kaip tvirtinama Biblijoje, nuo Sinajaus kalno Dievas įsakė Izraeliui neturėti kitų dievų, tik jį vieną. Todėl izraelitai, laikydamiesi šių religinių priesakų, Kanaane privalėjo vengti bet kokio sąlyčio su kanaaniečių religija. Tačiau jie, dar prieš atsikeldami į Kanaaną, buvo pradėję garbinti kanaaniečių dievą Baalą. Kai jie apsigyveno Pažadėtojoje žemėje, Baalas tapo rimtu Izraelio Dievo „varžovu“. Teisėjų knygoje rašoma, kokių nelaimių tai sukėlę ir kaip žmonės, pavyzdžiui, Gideonas, priešinosi Baalo garbinimui. Nors iš karaliaus Dovydo ir karaliaus Saliamono laikų apie tai yra mažai liudijimų, bet vėliau, kai šiaurės Izraelio karalystės valdovu tapo Achabas, Baalas beveik išstūmė Izraelio Dievą. Pasak Karalių knygų, taip atsitikę per Achabo žmoną, karalienę Jezabelę, kilusią iš kanaaniečių miesto Sidono ir su savim atsigabenusią daugybę Baalo žynių.
Kanaaniečių dievai ir deivės buvo sužmogintos gamtos jėgos. Baalas, kas reiškia „viešpats“, buvo orų dievo Adado titulas. Jis valdė lietų, rūką, rasą, nuo jo priklausė derliaus gausumas, lėmęs visą kanaaniečių gyvenimą. Baalo žmona buvo Aštartė, dar kitaip vadinama Anat, meilės ir karo deivė. Baalo tėvas buvo Elis, vyriausiasis dievas, tačiau izraelitų atsikraustyo metu jo reikšmė jau buvo neaiški. Elio žmona buvo Ašera – dievų motina bei jūros deivė. Ašera ir Aštartė dažniausiai vadintos tiesiog „valdovėmis“ (baalat). Kitos svarbiausios dievybės buvo saulės dievas Šamašas, karo ir požemio pasaulio dievas , javų dievas Dagonas bei daugybė smulkesnių dievų, sudariusių didžiausių dievų šeimas arba palydas.
Šaltiniai
- Biblijos enciklopedija. Alma litera. Vilnius, 1993 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kanaanitai, Kas yra Kanaanitai? Ką reiškia Kanaanitai?
Senoves Sirijos regionas KanaanasSalis Izraelis Libanas Jordanija SirijaTautos kanaanitaiLaikotarpis II tukst pr m e Valstybes Smulkus miestai valstybesVelesnis pav Finikija Izraelio zeme Filistija kt Kanaanas hebr כנען knaˁn Bronzos amziaus II tukst pr m e istorinis regionas Artimuosiuose Rytuose uzemes dalį Istorines Sirijos Nors jo ribos nebuvo aiskiai nubreztos jis apeme teritorijas dabartinio Izraelio Palestinos Libano Sirijos ir Jordanijos teritorijose Krasto gyventojai yra vadinami kanaanitais hebr כנענים Kna anim ir cia formavosi semitu kalbu grupe Po XII a pr m e atskiros Kanaano dalys buvo vadinamos Izraelio zeme Filistija Finikija Edomu Moabu Amonu ir pan PavadinimaiDaugelio aplinkiniu tautu saltiniuose Kanaanas buvo traktuojamas kaip pietine istorines Sirijos t y Recenu egip rtnw ar Amuru akad Amurru dalis Senoves Egipte sis terminas buvo naudojamas su kitu panasiu terminu Dzahi egip DAhy Terminas hieroglifaiskAnana Kanana Yra linkstama manyti kad Kanaano pavadinimas kildintinas is semitisko zodzio knʿ reiskiancio zemas įzemintas Hebraju saltiniuose Kanaanas įvardinamas kaip knaan finikieciu chna Kanaano vardu is pradziu galejo buti vadinama juros pakrantes zemuma o veliau kanaanieciais imta vadinti ir zmones gyvenusius miskingose kalvose Kitas etimologijos aiskinimas kildina pavadinima is zodzio Kinahhu purpuras kadangi kai kurie kanaanieciu miestai garsejo purpuro dazais Taciau galimas ir atvirkstinis aiskinimas Kanaano pavadinimas ilgainiui pradetas naudoti purpurui įvardinti Pats terminas II tukst pr m e dazniausiai naudotas Mesopotamijos ir Mazosios Azijos saltiniuose Ten jis buvo zinomas kaip Kinahu akadu LUki na aḫ numMES asiru KURki na aḫ ḫi ir KURki na ḫi babilonieciu KURki na ḫa a a u huritu KURki na a aḫ ḫi hetitu KUR URUki na aḫ ḫa Senoves Egipte buvo uzrasomas kaip Ka na na ApibrezimasVieningo Kanaano apibrezimo nera taciau jis neabejotinai apeme dalį Senoves Sirijos kuri egiptieciams prasidejo į siaure nuo Negevo dykumos ten kur yra Palestina Libanas Greiciausiai į Kanaano samprata buvo įtraukiamos ir teritorijos į rytus nuo Jordano upes Uzjordane bei pietvakariu Sirija Taciau Kanaanui nepriklause likusi siaurine Sirijos dalis kurioje buvo Aramas Krastas pasizymejo laivybai tinkamomis juros pakrantemis ir kalnuota giluma Jis is dalies uzeme Jordano ir Litanio upiu baseinus Siu dvieju upiu vaga sudaro gilu luzį kuris yra Didziojo luzio siauriausia atkarpa Abipus sio luzio driekesi ilgos kalnu grandines Libanas Galilejos Samarijos aukstumos vakarineje puseje ir Antilibanas Basano Gileado Amono Moabo Edomo aukstumos rytineje IstorijaKanaano istorijaKanaanitu miestai valstybes Megidas Gatas Jeruzale AskelonasVidurinioji Egipto karalysteEgipto imperijaValstybes XII VIII a pr m e Finikija Filistija Izraelis Judeja Basanas Amonas Moabas EdomasAsirija gt BabilonijaAchemenidu imperijaMakedonija gt SeleukidaiHasmonejaiErodo Judejos karalysteRoma Arabija Judeja Palestina Libanas Jordanija Kanaanas priklausydamas Derlingajam pusmenuliui buvo vienas anstyvuju zemdirbystes zidiniu Svarbiausios Neolito kulturos cia buvo Jarmuko ir 3300 m pr m e regione prasidejo bronzos amzius Del svarbios strategines padeties Kanaane eme formuotis prekybiniu keliu sistema jungusi Egipta su Mesopotamija kurios deka visame regione formavosis daug smulkiu prekybiniu miestu Amoritu miestai Apie XXI a pr m e į regiona masiskai migravo nauja semitu banga amoritai kurie toliau zinomi kanaanitu pavadinimu Manoma kad Biblijoje minimas Abramo seimos persikelimas į Kanaana atspindi siuos istorinius įvykius Amoritai regione sukure daug smulkiu prekybiniu miestu valstybiu Svarbiausi tarp ju buvo Pajuryje Biblas Sidonas Tyras Akas Askelonas Gaza ir kt Priesjordaneje Jerichas Megidas Jeruzale Hebronas ir kt Uzjordaneje Rabat Amonas ir kt Kanaanitai niekuomet nebuvo vieningi ir jau tais laikais formavosi atskiros tapatybes bei savotiskos etnines grupes Biblijoje minimos daugybe etniniu grupiu kurios visos laikomos Kanaano kaip mitologinio personazo palikuonemis Tarp siu grupiu minimi sidonitai arvaditai hamatitai hetitai Judejoje amoritai Uzjordaneje Samarijoje Taigi Biblijoje kanaanitais vadintas daugelio tautu misinys Egipto ir Mesopotamijos saltiniuose ypac daznai buvo minimos gresmingos Kanaano tautos sasu kurios tikriausiai nesudare atskiros lingvistines grupes taciau tam tikra visuomenes sluoksnį kuris sesliai negyveno miestuose bet klajojo o neretai apsigyvendavo ir Egipto teritorijoje Manoma kad Biblijoje minimas Juozapo pardavimas į Egipta yra aliuzija į tokius įvykius Nors Kanaane niekuomet nesusikure didele valstybe ar konfederacija kas buvo budinga kitiems Artimuju Rytu regionams pvz Egiptui ar Mesopotamijai manoma kad XVII a pr m e kanaanitai buvo įgije nemaza politine galia Artimuosiuose Rytuose Is sio regiono kilo hiksai etnine grupe is pajurio Kanaano nusiaubusi Zemutinį Egipta ir pradejusi Antrajį tarpuvaldį Egipto viespatavimas Kanaanitai XIII a pr m e Egipto meneEgipto valdzia Sirijoje Nuo XV a pr m e Egiptui sustiprejus visame Sirijos regione įsigalejo Naujoji Egipto karalyste Is pradziu jos hegemonija sieke Karchemisa siaureje taciau veliau siaurines valdas paverze Mitanija Hetitu imperija Galutinai Egipto siaurine siena nusistovejo tik 1274 m pr m e Kadeso musyje Taciau visu siuo laikotarpiu Pietine Sirija isliko Egipto politineje ir kulturineje kontroleje Daugiausia ziniu apie Kanaana yra islike butent is Egipto viespatavimo laikotarpio ypac is XIV a pr m e Tai yra gausiu Amarnos archyvu Egipte kuriuose kauptas to meto susirasinejimas deka Laiskuose figuruoja gausiu Kanaano valstybeliu karaliai kurie pripazino Egipto viespatavima neretai islaike Egipto skirtus vietininkus taciau kariavo tarpusavyje Svarbiausi miestai kur Egiptas laike savo administracija buvo Gaza pietiniame pajuryje siauriniame pajuryje ir Jiems priskiriamos teritorijos atitiko savotiskas Egipto provincijas Tautu migracijos Izraelitams pazadetos zemes ribos XIII XII a pr m e Egipto valdzia Kanaane nusilpo del ko susiformavo gentines konfederacijos savotiskos karalystes susiburusios aplink stipriausius miestus Biblija mini jebusitu su centru Jeruzaleje hivitu su centru Secheme konfederacijas Ogo su centru Basane Sihono su centru karalystes ir kt Tuo metu į regiona eme migruoti svetimsales tautos Dalis ju vadinamosios siaube Kanaano pakrante Jos įsitvirtino pietineje pakranteje ir veliau zinomos kaip filistinai o ju regionas kaip Filistija Dykumu tauta aramejai verzesi į Kanaana is siaures rytu Kanaano regionas buvo labai svarbus kitai etninei grupei izraelitams kurie pasak Biblijos is cia buvo migrave į Egipta ten susiformavo 12 ju genciu Vienas is ju Moze gavo Dievo prisakyma apsigyventi Kanaano zemeje Biblijoje buvo nubreztos ir Pazadetosios zemes ribos kurios apeme teritorijas į vakarus nuo Jordano slenio Tai nuleme izraelitu tautos migracija XIII XII a pr m e per Sinajaus ir Negevo dykumas į Kanaana Biblijoje detaliai aprasomas Kanaano miestu uzkariavimas ir naujos tautos apsigyvenimas taciau tai yra praktiskai vienintelis sios migracijos liudijimas Tuo metu del istoriniu kataklizmu sumenko Egipto ir Babilonijos karalystes todel nutruko nuoseklus įvykiu dokumentavimas Archeologiniai kasinejimai parodo kad keletas Kanaano miestu tuo metu buvo sugriauti taciau nepatvirtina masinio naikinimo ar visisko kulturinio luzio regione Po to kai izraelitai eme kontroliuoti dalį Kanaano si jo dalis buvo pervardinta į Izraelio zeme Hebraju neuzkariautos Kanaano teritorijos Uzjordaneje veliau vadinamos Amonu Moabu ir Edomu Hebraju nenukariautos teritorijos siauriniame pajuryje veliau graikams tapo zinomos kaip Finikija Taciau vietos gyventojams ir hebrajams pastaroji ir toliau buvo zinoma kaip Kanaanas per visa I tukst pr m e Todel Pakartoto Įstatymo knygoje 7 1 kanaanitai jau minimi sia siauraja prasme ir jiems nebepriskiriamos izraelitu nukariautos tautos amoritai perizitai ir kt KulturaKanaanas tiltas tarp Egipto ir Azijos del savo padeties bei varomos gyvos prekybos tapo atviras įvairiausioms kulturinems įtakoms Viename mieste budavo statomi egiptietisko stiliaus rumai bei sventyklos kuriuose gyvendavo valdytojas ir įgula kitame klestejo Sirijos stilius Egipto skarabejai ir kitokie papuosalai buvo paplite kaip ir cilindriniai Babilono antspaudai voleliai bei auksiniai hetitu dirbiniai is Turkijos Geriausiai kitu kulturu įtakas parodo tai kad kanaanieciai vartojo abi rasto rusis tiek egiptieciu hieroglifus tiek babilonieciu dantirastį Kalba ir rastas Svarbiausias Kanaano kulturinis palikimas pasauliui yra rastas israstas siame kraste tarp 2000 ir 1600 m pr m e Del egiptieciu įtakos atsirado popierius papirusas kuris gerai tiko rasyti Bet laikui begant Kanaane jo neisliko todel pirmojo rasto pavyzdziu labai mazai buvo labai artima hebraju kalbai ar net beveik tokia pati Kanaano valstieciu gyvenimas nedaug tesiskyre nuo izraelitu gyvenimo Egipte kol pastarieji dar nebuvo tape vergais Todel izraelitai lengvai galejo apsigyventi savo Pazadetojoje zemeje Grese pavojus ir kitaip sumaisyti su kanaanieciais Religiniai priesakai izraelitams draude maistytis su Kanaano tautu zmonemis Penkiaknygeje rasoma jog visa kas siejosi su kanaanieciu religija turejo buti sunaikinta Miestai ir prekyba Zmones gyvene Kanaane daugiausia vertesi prekyba Tai buvo tokia svarbi kanaanieciu gyvenimo dalis jog net pats zodis kanaanietis hebraju kalboje eme reiksti pirklį Didziausi prekybos uostai buvo Tyras Sidonas Beirutas ir Biblas esantys į siaure nutįsusiame siaurame Finikijos pakrantes ruoze dabartine Libano pakrante Is cia į Egipta keliaudavo kedro mediena aliejus ir kitos prekes Atgal kanaanieciai parsigabendavo egiptietisku papuosalu ir rasomojo popieriaus graikisku vazu ir metalo dirbiniu Kanaanieciu miestai buvo apjuosti gynybinemis zemes ir akmenu sienomis kurios buvo skirtos apsisaugoti nuo uzpuoliku bei laukiniu zveriu Uz sienu viduje buvo susigrude namai panasiai kaip ir dabar senuose Artimuju Rytu miestuose Paprasti zmones dirbdavo nuosavos zemes sklypelius vertesi įvairiais amatais arba parsisamdydavo karaliui zemvaldziams ar pirkliams Aplink miesta buvo zedirbiu ir gyvuliu augintoju kaimeliai Miestu valdytojai nuolatos kivircydavosi ir kovodavo tarpusavyje o kai kuriuos miestus daznai puldinedavo gaujos plesiku ir valkatu Tai patvirtina Amarnos įrasai 1360 m pr m e surasti Egipte Senojo Testamento Jozues ir Teiseju knygos rodo kad lygiai tas pats dejosi ir po simtmecio ar dvieju Tai leido izraelitams lengviau uzkariauti Kanaana Vieninga krasta jiems butu buve daug sunkiau uzkariauti Kanaanieciu religija Kaip tvirtinama Biblijoje nuo Sinajaus kalno Dievas įsake Izraeliui netureti kitu dievu tik jį viena Todel izraelitai laikydamiesi siu religiniu priesaku Kanaane privalejo vengti bet kokio salycio su kanaanieciu religija Taciau jie dar pries atsikeldami į Kanaana buvo pradeje garbinti kanaanieciu dieva Baala Kai jie apsigyveno Pazadetojoje zemeje Baalas tapo rimtu Izraelio Dievo varzovu Teiseju knygoje rasoma kokiu nelaimiu tai sukele ir kaip zmones pavyzdziui Gideonas priesinosi Baalo garbinimui Nors is karaliaus Dovydo ir karaliaus Saliamono laiku apie tai yra mazai liudijimu bet veliau kai siaures Izraelio karalystes valdovu tapo Achabas Baalas beveik isstume Izraelio Dieva Pasak Karaliu knygu taip atsitike per Achabo zmona karaliene Jezabele kilusia is kanaanieciu miesto Sidono ir su savim atsigabenusia daugybe Baalo zyniu Kanaanieciu dievai ir deives buvo suzmogintos gamtos jegos Baalas kas reiskia viespats buvo oru dievo Adado titulas Jis valde lietu ruka rasa nuo jo priklause derliaus gausumas lemes visa kanaanieciu gyvenima Baalo zmona buvo Astarte dar kitaip vadinama Anat meiles ir karo deive Baalo tevas buvo Elis vyriausiasis dievas taciau izraelitu atsikraustyo metu jo reiksme jau buvo neaiski Elio zmona buvo Asera dievu motina bei juros deive Asera ir Astarte dazniausiai vadintos tiesiog valdovemis baalat Kitos svarbiausios dievybes buvo saules dievas Samasas karo ir pozemio pasaulio dievas javu dievas Dagonas bei daugybe smulkesniu dievu sudariusiu didziausiu dievu seimas arba palydas SaltiniaiBiblijos enciklopedija Alma litera Vilnius 1993 m