Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Dirvų kalkinimas cheminis rūgštaus dirvožemio gerinimas į jį įmaišant kalkinimo medžiagų gesintų kalkių klinčių dolomito

Kalkinimas

  • Pagrindinis puslapis
  • Kalkinimas
Kalkinimas
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Dirvų kalkinimas - cheminis rūgštaus dirvožemio gerinimas į jį įmaišant kalkinimo medžiagų (gesintų kalkių, klinčių, dolomito, kalcito ir kt.). Pakalkintame dirvožemyje vykstančias reakcijas galima apibendrintai išreikšti tokia chemine formule: CaCO3+ 2H = Ca + H2O +CO2

Kalkinimas - universaliausia ir efektyviausia priemonė dirvožemio rūgštumui neutralizuoti ir rūgštėjimui stabdyti. Jis garantuoja ir kitų agrotechnikos priemonių, ypač tręšimo, efektyvumą. Kalkinimu ne tik neutralizuojamas dirvožemio rūgštingumas, bet ir pagerinama jo struktūra, vandens režimas, sumažinamas pasipriešinimas padargams, pagausėja judriojo fosforo, kalio, azoto, sieros, kalcio ir magnio, sumažėja žalingo augalams judriojo aliuminio. Dėl kalkinimo suaktyvėja naudingųjų, ypač azotą fiksuojančių, mikroorganizmų veikla, skatinamas fermentų aktyvumas. Dirvų kalkinimas turi didelę ir gamtosauginę reikšmę. Kalkinės medžiagos neutralizuoja rūgščias mineralinių trąšų liekanas, kliudo patekti į augalinę produkciją radionuklidams bei sunkiesiems metalams. Pakalkinus drenažo sistema apsaugoma nuo užaugimo asiūkliais. Kalkinių medžiagų normos priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties, dirvožemio tipo ir klimatinių sąlygų.

Vandens telkinių kalkinimas. Jei telkinyje vanduo rūgštus jis irgi gali būti šarminamas kalkinant. Ši priemonė seniai žinoma ir taikoma tvenkininėje žuvininkystėje. Masinis ežerų kalkinimas paplitęs Skandinavijoje.

Kalkinės medžiagos

Kalkinių trąšų efektyvumas priklauso nuo jų kilmės, grynumo ir dalelių dydžio, skirtingos trąšos palyginamos perskaičiuojant į CaCO3. Plačiausiai kalkinimui naudojamos pramoninės kalkinės trąšos. Viena iš alternatyvų industrinėms kalkinėms medžiagoms yra gamtinės gėlavandenės karbonatinės nuosėdos. Aplinkiniuose kraštuose (Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir kt.) gėlavandenės karbonatinės žaliavos yra gana detaliai ištirtos. Įvertintas šių medžiagų stratigrafinis ir erdvinis paplitimas, litologinė, cheminė, mineraloginė sudėtis , jas dažniausiai ir rekomenduojama naudoti dirvožemių kalkinimui. Gėlavandenių karbonatinių nuosėdų klodai itin paplitę Baltijos aukštumoje ir teritorijoje greta jos.

Centrinėje Baltijos aukštumos dalyje slūgso beveik vien ežerų klintis, o aukštumos pakraščiuose ir upių (Nemuno, Neries, Šventosios, Žeimenos, Verknės ir kitų) bei raguvų išraižytose vietovėse – klinčių tufas. Medininkų aukštumoje gėlavandenių karbonatinių nuosėdų klodų labai mažai. Lietuvoje dar prieš 60 m. prof. M. Kaveckis yra tyręs puriąsias gamtines karbonatines medžiagas, randamas ties Kavarsku ir Siesarties slėnyje. Jo manymu šie karbonatai tinka ne tik dirvų kalkinimui, bet ir farmacijai. 1956 m. agronomas J. Savickas apgynė disertaciją, kurioje įvertino vietinių gėlavandenių karbonatų naudojimo žemės ūkyje ypatybes (Šventosios upės baseino pavyzdžiu) . Vėliau gėlavandenės karbonatinės nuosėdos buvo nagrinėjamos pavienių tyrinėtojų (geografų ir geologų), sprendžiant bendruosius kvartero geologijos, geomorfologijos, paleogeografijos, limnologijos, mineralogijos ir kt. klausimus . Tiek užsienyje, ir ypač Lietuvoje, atlikta ir nemažai tyrimų įvairių gamtinių kalkinių medžiagų panaudojimui žemės ūkyje įvertinti.

Knygos

  • J. Savicko „Kalkinių žaliavų resursai Lietuvos TSR “ (1973),
  • V. Knašio „Dirvožemių kalkinimas“ (1985),
  • V. Ežerinsko „Kalkinės medžiagos ir kalkinimas“ (1999).

Šaltiniai

  1. Aaby, 1979, Bartosh, 1969; Бартош, 1976; Бартош, Сталбова 1983; Даниланс, 1957; Кокаровцев, 1984, 1986, 1987; Костко, 1971; Кремень, 1970 ir kt.
  2. Savickas, 1956, 1957, 1970.
  3. Garunkštis 1958, 1972; Kunevičienė, Savickas 1970; Кабайлене, 1965; Гарункштис 1975, 1984; Гальчене и др. 1973; ir kt.
  • Garunkštis A.1958 Lietuvos TSR teritorijoje žinomų ežerinių nuosėdų klasifikacijos klausimu. Lietuvos TSR MA Geol. ir geogr. in - to Moksliniai pranešimai, 6t.,
  • Garunkštis A.1972 Lietuvos ežerinės nuosėdos ir jų panaudojimo galimybes. Lietuvos kvarterinių naudingųjų iškasenų geologijos klausimai. Lietuvos mokslinio tyrimo institutas, darbai, 19t .113-123,
  • Savickas J. 1956. Gėlavandenės klintys Šventosios baseine, kaip medžiaga dirvų kalkinimui. Vilnius,
  • Savickas J. 1957. Šventosios baseino gėlavandenių klinčių telkiniai ir jų naudojimas dirvoms kalkinti. Lietuvos Žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto darbai t. III, 53-80.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 16 Lie, 2025 / 11:48

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kalkinimas, Kas yra Kalkinimas? Ką reiškia Kalkinimas?

Dirvu kalkinimas cheminis rugstaus dirvozemio gerinimas į jį įmaisant kalkinimo medziagu gesintu kalkiu klinciu dolomito kalcito ir kt Pakalkintame dirvozemyje vykstancias reakcijas galima apibendrintai isreiksti tokia chemine formule CaCO3 2H Ca H2O CO2 Kalkinimas universaliausia ir efektyviausia priemone dirvozemio rugstumui neutralizuoti ir rugstejimui stabdyti Jis garantuoja ir kitu agrotechnikos priemoniu ypac tresimo efektyvuma Kalkinimu ne tik neutralizuojamas dirvozemio rugstingumas bet ir pagerinama jo struktura vandens rezimas sumazinamas pasipriesinimas padargams pagauseja judriojo fosforo kalio azoto sieros kalcio ir magnio sumazeja zalingo augalams judriojo aliuminio Del kalkinimo suaktyveja naudinguju ypac azota fiksuojanciu mikroorganizmu veikla skatinamas fermentu aktyvumas Dirvu kalkinimas turi didele ir gamtosaugine reiksme Kalkines medziagos neutralizuoja rugscias mineraliniu trasu liekanas kliudo patekti į augaline produkcija radionuklidams bei sunkiesiems metalams Pakalkinus drenazo sistema apsaugoma nuo uzaugimo asiukliais Kalkiniu medziagu normos priklauso nuo dirvozemio granuliometrines sudeties dirvozemio tipo ir klimatiniu salygu Vandens telkiniu kalkinimas Jei telkinyje vanduo rugstus jis irgi gali buti sarminamas kalkinant Si priemone seniai zinoma ir taikoma tvenkinineje zuvininkysteje Masinis ezeru kalkinimas paplites Skandinavijoje Kalkines medziagosJuodenu klinciu klodo Moletu raj profilis Kalkiniu trasu efektyvumas priklauso nuo ju kilmes grynumo ir daleliu dydzio skirtingos trasos palyginamos perskaiciuojant į CaCO3 Placiausiai kalkinimui naudojamos pramonines kalkines trasos Viena is alternatyvu industrinems kalkinems medziagoms yra gamtines gelavandenes karbonatines nuosedos Aplinkiniuose krastuose Latvijoje Estijoje Baltarusijoje Lenkijoje Svedijoje ir kt gelavandenes karbonatines zaliavos yra gana detaliai istirtos Įvertintas siu medziagu stratigrafinis ir erdvinis paplitimas litologine chemine mineralogine sudetis jas dazniausiai ir rekomenduojama naudoti dirvozemiu kalkinimui Gelavandeniu karbonatiniu nuosedu klodai itin paplite Baltijos aukstumoje ir teritorijoje greta jos Centrineje Baltijos aukstumos dalyje slugso beveik vien ezeru klintis o aukstumos pakrasciuose ir upiu Nemuno Neries Sventosios Zeimenos Verknes ir kitu bei raguvu israizytose vietovese klinciu tufas Medininku aukstumoje gelavandeniu karbonatiniu nuosedu klodu labai mazai Lietuvoje dar pries 60 m prof M Kaveckis yra tyres puriasias gamtines karbonatines medziagas randamas ties Kavarsku ir Siesarties slenyje Jo manymu sie karbonatai tinka ne tik dirvu kalkinimui bet ir farmacijai 1956 m agronomas J Savickas apgyne disertacija kurioje įvertino vietiniu gelavandeniu karbonatu naudojimo zemes ukyje ypatybes Sventosios upes baseino pavyzdziu Veliau gelavandenes karbonatines nuosedos buvo nagrinejamos pavieniu tyrinetoju geografu ir geologu sprendziant bendruosius kvartero geologijos geomorfologijos paleogeografijos limnologijos mineralogijos ir kt klausimus Tiek uzsienyje ir ypac Lietuvoje atlikta ir nemazai tyrimu įvairiu gamtiniu kalkiniu medziagu panaudojimui zemes ukyje įvertinti KnygosJ Savicko Kalkiniu zaliavu resursai Lietuvos TSR 1973 V Knasio Dirvozemiu kalkinimas 1985 V Ezerinsko Kalkines medziagos ir kalkinimas 1999 SaltiniaiAaby 1979 Bartosh 1969 Bartosh 1976 Bartosh Stalbova 1983 Danilans 1957 Kokarovcev 1984 1986 1987 Kostko 1971 Kremen 1970 ir kt Savickas 1956 1957 1970 Garunkstis 1958 1972 Kuneviciene Savickas 1970 Kabajlene 1965 Garunkshtis 1975 1984 Galchene i dr 1973 ir kt Garunkstis A 1958 Lietuvos TSR teritorijoje zinomu ezeriniu nuosedu klasifikacijos klausimu Lietuvos TSR MA Geol ir geogr in to Moksliniai pranesimai 6t Garunkstis A 1972 Lietuvos ezerines nuosedos ir ju panaudojimo galimybes Lietuvos kvarteriniu naudinguju iskasenu geologijos klausimai Lietuvos mokslinio tyrimo institutas darbai 19t 113 123 Savickas J 1956 Gelavandenes klintys Sventosios baseine kaip medziaga dirvu kalkinimui Vilnius Savickas J 1957 Sventosios baseino gelavandeniu klinciu telkiniai ir ju naudojimas dirvoms kalkinti Lietuvos Zemdirbystes mokslinio tyrimo instituto darbai t III 53 80

Naujausi straipsniai
  • Liepa 29, 2025

    Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba 2023–2027 m.

  • Liepa 27, 2025

    Kaišiadorių viešoji biblioteka

  • Liepa 29, 2025

    Kaišenėliai

  • Liepa 28, 2025

    Kaivės ąžuolas

  • Liepa 28, 2025

    Kairiškėlės

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje