Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Kalbos sutrikimas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kalbos sutrikimai – įvairūs nukrypimai nuo bendrinės kalbos normų. Kalbos sutrikimams pažymėti vartojamos sąvokos – kalbos trūkumas, kalbos defektas, kalbos yda (rečiau). Specialiojoje terminijoje Kalba|kalbos sutrikimams pažymėti vartojama sąvoka (gr. logos „žodis" + pathos „kančia, liga"). Logopatu vadinamas kalbos trūkumų turintis asmuo.
Kalbos sutrikimų priskyrimas
Priskiriant įvairius kalbos nukrypimus kalbos sutrikimų kategorijai, visuomet atsižvelgiama į kalbančiojo amžių. Gerai žinoma, kad iki 4–5 metų amžiaus tam tikro pobūdžio netaisyklingas garsų tarimas yra normalus (fiziologinis) reiškinys. Jeigu šitoks tarimas laikui bėgant nepranyksta, tuomet šis reiškinys vadinamas patologiniu. Jam pašalinti reikia specialių mokymo priemonių. Amžiaus ribos įvairiems kalbiniams procesams susiformuoti yra nevienodos. Žinoma, kad vaikai garsų tarimo išmoksta palyginti anksti, tuo tarpu žodynas ir ypač gramatinė sandara pakankamai susiformuoja tik mokykloje. Vadinasi, reikia atsižvelgti, kada normaliomis sąlygomis pasibaigia visos kalbos sistemos ir atskirų jos elementų vystymasis.
Kalbos sutrikimų klasifikavimas
Kalbos sutrikimai būna labai Įvairūs. Juos klasifikuoti bandyta ne kartą vienu kuriuo nors aspektu (medicininiu arba ). Klasifikuojant medicininiu aspektu, visų pirma atsižvelgiama į tai, kuris analizatorius (, klausos arba regėjimo) yra sutrikęs. Be to, dar paisoma, kuri analizatoriaus dalis (centrinė ar periferinė) pažeista ir kaip tas analizatorius yra sutrikęs (funkcionaliai ar organiškai). Taip klasifikuojant, praktiniam reikalui sudaryta specialių sąvokų sistema, kaip , , ir t. t. Tokia klasifikacija labiau atspindi kalbos trūkumo , bet ne visada konkrečiai apibūdina patį sutrikimo pobūdį. Dėl to kalbos sutrikimams šalinti priimtinesnė logopedinė klasifikacija, kuri aiškiau nurodo sutrikusią grandį (fonetiką, leksiką arba gramatiką).
Atsižvelgiant į vyraujantį kalbinės veiklos sutrikimą, paprastai išskiriami keli stambesni skyriai:
- fonetiniai kalbos sutrikimai (šveplavimas ir pan.);
- nepakankamas kalbos išsivystymas;
- mikčiojimas;
- rašymo ir skaitymo sutrikimai.
Kalbos sutrikimų šalinimas
Kalbos sutrikimus nagrinėja logopedija (gr. logos „žodis" + paideia „auklėjimas"), viena iš mokslo šakų. Tačiau logopedijos sritis kur kas platesnė, ne vien kalbos sutrikimų tyrimas. Jos uždavinys – nustatyti vaikų su kalbos trūkumais ir dėsningumus, todėl tiriamos kalbos sutrikimų formos, jų struktūra ir priežastys, kuriamos moksliškai pagrįstos kalbos sutrikimų šalinimo metodikos. Logopedija daug dėmesio skiria ne tik kalbos trūkumų šalinimui, bet ir jų išvengimo sistemai sukurti.
Vaikų ir suaugusiųjų kalbos trūkumus šalina logopedas. Jis turi atitinkamą pedagoginį išsilavinimą, naudojasi specialiomis pedagoginio poveikio priemonėmis. Logopedijos mokslas kurį laiką buvo grindžiamas pagrindais. Dėl to kiekvienas kalbos sutrikimas buvo laikomas savarankišku, izoliuotu reiškiniu, turinčiu skirtingą patogenezę. Buvo teigiama, kad švepluojantieji rašo taip, kaip taria. Toks aiškinimas tebėra išlikęs ir dabar, tačiau tikrasis tarimo ir rašymo sutrikimų ryšys yra kur kas sudėtingesnis, negu tiesioginis šveplavimo atspindėjimas rašyme.
Kalbos lavinimo metodai
Kalbos lavinimo metodų parinkimas bei taikymas, apima kalbinį bendravimą, garsų tarimo mokymą bei garsų tarimo trūkumų šalinimą. Sudaroma garsų tarimo mokymo programa, kuri pagal pasiekimus gali būti keičiama ir koreguojama. Garsų tarimo mokymas pradedamas nuo klausos ir dėmesio lavinimo gamtos garsams ir muzikiniams garsams. Kai išmokstama išgirsti nekalbinius garsus, pereinama prie lavinimo kalbos garsams: reikia išgirsti nurodytą garsą (pradedamą nuo balsių) nekalbinių garsų eilėje, vėliau - išgirsti nurodytą garsą kalbinių garsų eilėje. Naudojami teisingai tariami garsai, nes reikia pakartoti logopedo ištartą garsą būdu. Logopedas daug kartų kartoja mokomą garsą, rodo prieš veidrodį kokią padėtį turi užimti kalbos padargai: liežuvis, dantys, lūpos. Pamėgdžiojimo būdu stengiamasi ištarti garsą. Prieš garsų mokymą, būtina atlikti artikuliacinio kalbos aparato mankštos pratimus, nes dažnai nejaučia liežuvio, dantų, lūpų padėties tariant garsą. Kad būtų galima išmokti ištarti teisingai kalbos garsus, mokymas pradedamas nuo teisingo balsių tarimo mokymo ir remiasi naujų taisyklingų artikuliacijos įgūdžių formavimu ir senų netaisyklingų slopinimu. Kartu ugdomas suvokimas, tikslinama mokomo tarti garso akustinių požymių visuma, lavinama foneminė klausa: gebėjimas skirti iš klausos tą garsą nuo kitų, akustikai panašių garsų. Taisyklingos artikuliacijos mokoma remiantis regėjimo, laktiliniais (kalbos padargų lietimu), terminiais (šiltos arba šaltos oro srovės pajautimas), kinesteziniais (kalbos organų judesių ir padėties pajautimu), klausos požymiais.
Išmoktas garsas yra įtvirtinamas tariant jį izoliuotai, paskui – skiemenyse ir žodžiuose. Plečiamas aktyvusis žodynas. Garsai įtvirtinami skiemenyse ir žodžiuose daugiausiai žaidimų pagalba. Garsus teisingai ištarti mokoma individualių logopedinių užsiėmimų metu, padedant sukaupti klausos dėmesį ir foneminę klausą, pašalinant pašalinius garsus bei triukšmus. Kai išmokstama ištarti garsą teisingai, logopedinės pratybos vedamos grupinių užsiėmimų metu. Jungiamasi į grupes, kad būtų galima įtvirtinti išmoktą garsą žaidimų pagalba: dėlioja iš eilės paveikslėlius su išmoktu garsu, klauso kaip garsą taria draugas, patys kartoja. Vedami ir frontaliniai logopediniai užsiėmimai, kurie vyksta gyvenamojoje grupėje.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kalbos sutrikimas, Kas yra Kalbos sutrikimas? Ką reiškia Kalbos sutrikimas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kalbos sutrikimai įvairus nukrypimai nuo bendrines kalbos normu Kalbos sutrikimams pazymeti vartojamos savokos kalbos trukumas kalbos defektas kalbos yda reciau Specialiojoje terminijoje Kalba kalbos sutrikimams pazymeti vartojama savoka gr logos zodis pathos kancia liga Logopatu vadinamas kalbos trukumu turintis asmuo Kalbos sutrikimu priskyrimasPriskiriant įvairius kalbos nukrypimus kalbos sutrikimu kategorijai visuomet atsizvelgiama į kalbanciojo amziu Gerai zinoma kad iki 4 5 metu amziaus tam tikro pobudzio netaisyklingas garsu tarimas yra normalus fiziologinis reiskinys Jeigu sitoks tarimas laikui begant nepranyksta tuomet sis reiskinys vadinamas patologiniu Jam pasalinti reikia specialiu mokymo priemoniu Amziaus ribos įvairiems kalbiniams procesams susiformuoti yra nevienodos Zinoma kad vaikai garsu tarimo ismoksta palyginti anksti tuo tarpu zodynas ir ypac gramatine sandara pakankamai susiformuoja tik mokykloje Vadinasi reikia atsizvelgti kada normaliomis salygomis pasibaigia visos kalbos sistemos ir atskiru jos elementu vystymasis Kalbos sutrikimu klasifikavimasKalbos sutrikimai buna labai Įvairus Juos klasifikuoti bandyta ne karta vienu kuriuo nors aspektu medicininiu arba Klasifikuojant medicininiu aspektu visu pirma atsizvelgiama į tai kuris analizatorius klausos arba regejimo yra sutrikes Be to dar paisoma kuri analizatoriaus dalis centrine ar periferine pazeista ir kaip tas analizatorius yra sutrikes funkcionaliai ar organiskai Taip klasifikuojant praktiniam reikalui sudaryta specialiu savoku sistema kaip ir t t Tokia klasifikacija labiau atspindi kalbos trukumo bet ne visada konkreciai apibudina patį sutrikimo pobudį Del to kalbos sutrikimams salinti priimtinesne logopedine klasifikacija kuri aiskiau nurodo sutrikusia grandį fonetika leksika arba gramatika Atsizvelgiant į vyraujantį kalbines veiklos sutrikima paprastai isskiriami keli stambesni skyriai fonetiniai kalbos sutrikimai sveplavimas ir pan nepakankamas kalbos issivystymas mikciojimas rasymo ir skaitymo sutrikimai Kalbos sutrikimu salinimasKalbos sutrikimus nagrineja logopedija gr logos zodis paideia auklejimas viena is mokslo saku Taciau logopedijos sritis kur kas platesne ne vien kalbos sutrikimu tyrimas Jos uzdavinys nustatyti vaiku su kalbos trukumais ir desningumus todel tiriamos kalbos sutrikimu formos ju struktura ir priezastys kuriamos moksliskai pagrįstos kalbos sutrikimu salinimo metodikos Logopedija daug demesio skiria ne tik kalbos trukumu salinimui bet ir ju isvengimo sistemai sukurti Vaiku ir suaugusiuju kalbos trukumus salina logopedas Jis turi atitinkama pedagoginį issilavinima naudojasi specialiomis pedagoginio poveikio priemonemis Logopedijos mokslas kurį laika buvo grindziamas pagrindais Del to kiekvienas kalbos sutrikimas buvo laikomas savarankisku izoliuotu reiskiniu turinciu skirtinga patogeneze Buvo teigiama kad svepluojantieji raso taip kaip taria Toks aiskinimas tebera islikes ir dabar taciau tikrasis tarimo ir rasymo sutrikimu rysys yra kur kas sudetingesnis negu tiesioginis sveplavimo atspindejimas rasyme Kalbos lavinimo metodaiKalbos lavinimo metodu parinkimas bei taikymas apima kalbinį bendravima garsu tarimo mokyma bei garsu tarimo trukumu salinima Sudaroma garsu tarimo mokymo programa kuri pagal pasiekimus gali buti keiciama ir koreguojama Garsu tarimo mokymas pradedamas nuo klausos ir demesio lavinimo gamtos garsams ir muzikiniams garsams Kai ismokstama isgirsti nekalbinius garsus pereinama prie lavinimo kalbos garsams reikia isgirsti nurodyta garsa pradedama nuo balsiu nekalbiniu garsu eileje veliau isgirsti nurodyta garsa kalbiniu garsu eileje Naudojami teisingai tariami garsai nes reikia pakartoti logopedo istarta garsa budu Logopedas daug kartu kartoja mokoma garsa rodo pries veidrodį kokia padetį turi uzimti kalbos padargai liezuvis dantys lupos Pamegdziojimo budu stengiamasi istarti garsa Pries garsu mokyma butina atlikti artikuliacinio kalbos aparato mankstos pratimus nes daznai nejaucia liezuvio dantu lupu padeties tariant garsa Kad butu galima ismokti istarti teisingai kalbos garsus mokymas pradedamas nuo teisingo balsiu tarimo mokymo ir remiasi nauju taisyklingu artikuliacijos įgudziu formavimu ir senu netaisyklingu slopinimu Kartu ugdomas suvokimas tikslinama mokomo tarti garso akustiniu pozymiu visuma lavinama fonemine klausa gebejimas skirti is klausos ta garsa nuo kitu akustikai panasiu garsu Taisyklingos artikuliacijos mokoma remiantis regejimo laktiliniais kalbos padargu lietimu terminiais siltos arba saltos oro sroves pajautimas kinesteziniais kalbos organu judesiu ir padeties pajautimu klausos pozymiais Ismoktas garsas yra įtvirtinamas tariant jį izoliuotai paskui skiemenyse ir zodziuose Pleciamas aktyvusis zodynas Garsai įtvirtinami skiemenyse ir zodziuose daugiausiai zaidimu pagalba Garsus teisingai istarti mokoma individualiu logopediniu uzsiemimu metu padedant sukaupti klausos demesį ir fonemine klausa pasalinant pasalinius garsus bei triuksmus Kai ismokstama istarti garsa teisingai logopedines pratybos vedamos grupiniu uzsiemimu metu Jungiamasi į grupes kad butu galima įtvirtinti ismokta garsa zaidimu pagalba delioja is eiles paveikslelius su ismoktu garsu klauso kaip garsa taria draugas patys kartoja Vedami ir frontaliniai logopediniai uzsiemimai kurie vyksta gyvenamojoje grupeje