Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kaišiadorių vyskupija viena iš septynių Lietuvos vyskupijų Sudaryta 1926 m Vyskupijos padėtis žemėlapyjeKaišiadorių Kris
Kaišiadorių vyskupija
Kaišiadorių vyskupija – viena iš septynių Lietuvos vyskupijų. Sudaryta 1926 m.
Vyskupijos dekanatai
- Alytaus dekanatas,
- Birštono dekanatas,
- Elektrėnų dekanatas,
- Kaišiadorių dekanatas,
- Merkinės dekanatas,
- Molėtų dekanatas,
- Širvintų dekanatas.
Vyskupijos istorija
Po 1920 m. Lenkijos ginkluoto puolimo Lietuvos kontroliuojamoje Vilniaus vyskupijos teritorijoje liko tiktai Merkinės ir dalis Giedraičių bei Trakų dekanatų. 1922 m. naujai suskirsčius vyskupiją, šiapus administracinės linijos, Lietuvos pusėje, sudaryti šie dekanatai: Giedraičių, Merkinės, Molėtų, Stakliškių ir Žaslių.
1922 m. Vilniaus vyskupas Jurgis Matulaitis Lietuvos Respublikos kontroliuojamą Vilniaus vyskupijos dalį administruoti pavedė lenkų valdžios iš Vilniaus ištremtam kunigui Juozapui Kuktai. Jis įsikūrė Kaišiadoryse. Faktiškai iš šios Vilniaus vyskupijos dalies 1926 m. įsteigiama pati mažiausia Kaišiadorių vyskupija. Jai, be minėtų 5 dekanatų, priskirta Žemaičių vyskupijos Želvos parapija, Suginčių filija, taip pat dalis Lyduokių, Pabaisko, Rumšiškių ir Skarulių parapijų (iš viso 63 bažnyčios).
Pirmasis Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta dieceziją suskirstė į 9 dekanatus: Alytaus, Giedraičių, Merkinės, Molėtų, Saldutiškio, Stakliškių, Širvintų, Žaslių ir Žiežmarių. 1939 m. prie Kaišiadorių vyskupijos prijungta Kauno vyskupijos Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia. 1928 m. sudaryta kapitula (4 prelatai ir 4 kanauninkai). Statoma Kaišiadorių parapinė bažnyčia pertvarkyta į katedrą (įrengta 1932, konsekruota 1936 m.). 1933 m. buvo baigiami statyti vyskupų rūmai. 1940 m. vyskupijai priklausė 67 bažnyčios.
1941 m. raudonarmiečiai nužudė 5 Kaišiadorių vyskupijos kunigus. 1941 m. birželio 24 d. vokiečiai sušaudė Alytaus kleboną Kostą Paulavičių ir vikarą Vincą Mazurkevičių. Pokario metais 47 vyskupijos kunigai tapo politiniais kaliniais, 8 iš jų nukankinti kalėjimuose ar lageriuose. 1946 m. gruodžio 8 d. suimtas vyskupas Teofilius Matulionis, dar 1923–1925 ir 1929–1933 m. sovietinių kalėjimų kankinys. 1956 m. paleistas, tačiau jam trukdyta ir drausta vykdyti vyskupo pareigas. Taip pat neleista eiti pareigų 1957 m. gruodžio 25 d. įšventintam Kaišiadorių vyskupui Vincentui Sladkevičiui. Jis buvo ištremtas į Nemunėlio Radviliškį. 1959 m. valdžios įsakymu vyskupijos kurija iškelta į Vievį, 1978 m. jai vėl leista įsikurti Kaišiadoryse. 1982 m. leista eiti pareigas vyskupui V. Sladkevičiui. 1992 m. pabaigoje buvo 66 parapijos, iš jų 18 bažnyčių aptarnavo kitų parapijų kunigai.
Vyskupijos vyskupai ir administratoriai
- Juozapas Kukta 1926–1942 m.;
- Administratorius dr. Juozapas Matulaitis-Labukas 1942–1943 m.;
- Teofilius Matulionis 1943–1946 m. (1947–1956 m. politkalinys);
- Administratorius 1946–1949 m.;
- Administratorius dr. Juozapas Stankevičius (iš Kauno) 1949–1957 m.;
- Vincentas Sladkevičius įšventintas 1957 m. gruodžio 25 d.; pareigų vykdyti neleista;
- Teofilius Matulionis (iš Birštono ir Šeduvos) 1957–1959 m., mirė 1962 m. rugsėjo 30 d.;
- Administratorius 1959–1962 m.;
- Administratorius Povilas Bakšys 1962–1974 m.;
- Administratorius 1974–1982 m.;
- Vincentas Sladkevičius 1982–1989 m., (kardinolas nuo 1988 m. gegužės 29 d.);
- Juozapas Matulaitis 1989-2012 m.
- Jonas Ivanauskas nuo 2012 m. sausio 11 d.
Šaltiniai
- Misius K., Šinkūnas R. Lietuvos katalikų bažnyčios: Žinynas. - V.: Pradai, 1993.
Literatūra
- Atvira širdimi: Kaišiadorių vyskupijos hierarchai (sud. Jonas Laurinavičius). - Kaišiadorys: Kaišiadorių literatų klubas „Gija“, 2005. - 56 p.: portr. - ISBN 9955-565-16-0
- Žalėnas Gintautas. Kaišiadorių vyskupijos bažnyčių varpai. - Vilnius: Petro ofsetas, 2008. - 119 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-815-36-5
Nuorodos
- Oficialus vyskupijos puslapis
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kaišiadorių vyskupija, Kas yra Kaišiadorių vyskupija? Ką reiškia Kaišiadorių vyskupija?
Kaisiadoriu vyskupija viena is septyniu Lietuvos vyskupiju Sudaryta 1926 m Vyskupijos padetis zemelapyjeKaisiadoriu Kristaus Atsimainymo katedraVyskupijos dekanataiAlytaus dekanatas Birstono dekanatas Elektrenu dekanatas Kaisiadoriu dekanatas Merkines dekanatas Moletu dekanatas Sirvintu dekanatas Vyskupijos istorijaPo 1920 m Lenkijos ginkluoto puolimo Lietuvos kontroliuojamoje Vilniaus vyskupijos teritorijoje liko tiktai Merkines ir dalis Giedraiciu bei Traku dekanatu 1922 m naujai suskirscius vyskupija siapus administracines linijos Lietuvos puseje sudaryti sie dekanatai Giedraiciu Merkines Moletu Stakliskiu ir Zasliu 1922 m Vilniaus vyskupas Jurgis Matulaitis Lietuvos Respublikos kontroliuojama Vilniaus vyskupijos dalį administruoti pavede lenku valdzios is Vilniaus istremtam kunigui Juozapui Kuktai Jis įsikure Kaisiadoryse Faktiskai is sios Vilniaus vyskupijos dalies 1926 m įsteigiama pati maziausia Kaisiadoriu vyskupija Jai be minetu 5 dekanatu priskirta Zemaiciu vyskupijos Zelvos parapija Suginciu filija taip pat dalis Lyduokiu Pabaisko Rumsiskiu ir Skaruliu parapiju is viso 63 baznycios Pirmasis Kaisiadoriu vyskupas Juozapas Kukta diecezija suskirste į 9 dekanatus Alytaus Giedraiciu Merkines Moletu Saldutiskio Stakliskiu Sirvintu Zasliu ir Ziezmariu 1939 m prie Kaisiadoriu vyskupijos prijungta Kauno vyskupijos Krikstenu Nukryziuotojo Jezaus baznycia 1928 m sudaryta kapitula 4 prelatai ir 4 kanauninkai Statoma Kaisiadoriu parapine baznycia pertvarkyta į katedra įrengta 1932 konsekruota 1936 m 1933 m buvo baigiami statyti vyskupu rumai 1940 m vyskupijai priklause 67 baznycios Kaisiadoriu vyskupijos rumai 1941 m raudonarmieciai nuzude 5 Kaisiadoriu vyskupijos kunigus 1941 m birzelio 24 d vokieciai susaude Alytaus klebona Kosta Paulaviciu ir vikara Vinca Mazurkeviciu Pokario metais 47 vyskupijos kunigai tapo politiniais kaliniais 8 is ju nukankinti kalejimuose ar lageriuose 1946 m gruodzio 8 d suimtas vyskupas Teofilius Matulionis dar 1923 1925 ir 1929 1933 m sovietiniu kalejimu kankinys 1956 m paleistas taciau jam trukdyta ir drausta vykdyti vyskupo pareigas Taip pat neleista eiti pareigu 1957 m gruodzio 25 d įsventintam Kaisiadoriu vyskupui Vincentui Sladkeviciui Jis buvo istremtas į Nemunelio Radviliskį 1959 m valdzios įsakymu vyskupijos kurija iskelta į Vievį 1978 m jai vel leista įsikurti Kaisiadoryse 1982 m leista eiti pareigas vyskupui V Sladkeviciui 1992 m pabaigoje buvo 66 parapijos is ju 18 baznyciu aptarnavo kitu parapiju kunigai Vyskupijos vyskupai ir administratoriaiJuozapas Kukta 1926 1942 m Administratorius dr Juozapas Matulaitis Labukas 1942 1943 m Teofilius Matulionis 1943 1946 m 1947 1956 m politkalinys Administratorius 1946 1949 m Administratorius dr Juozapas Stankevicius is Kauno 1949 1957 m Vincentas Sladkevicius įsventintas 1957 m gruodzio 25 d pareigu vykdyti neleista Teofilius Matulionis is Birstono ir Seduvos 1957 1959 m mire 1962 m rugsejo 30 d Administratorius 1959 1962 m Administratorius Povilas Baksys 1962 1974 m Administratorius 1974 1982 m Vincentas Sladkevicius 1982 1989 m kardinolas nuo 1988 m geguzes 29 d Juozapas Matulaitis 1989 2012 m Jonas Ivanauskas nuo 2012 m sausio 11 d SaltiniaiMisius K Sinkunas R Lietuvos kataliku baznycios Zinynas V Pradai 1993 LiteraturaAtvira sirdimi Kaisiadoriu vyskupijos hierarchai sud Jonas Laurinavicius Kaisiadorys Kaisiadoriu literatu klubas Gija 2005 56 p portr ISBN 9955 565 16 0 Zalenas Gintautas Kaisiadoriu vyskupijos baznyciu varpai Vilnius Petro ofsetas 2008 119 p iliustr ISBN 978 9955 815 36 5NuorodosOficialus vyskupijos puslapis