Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kaarlo Juho Ståhlberg1 as Suomijos prezidentasGimė 1865 m sausio 28 d Suomussalmi SuomijaMirė 1952 m rugsėjo 22 d 87 met
Kaarlo Juho Ståhlberg
| Kaarlo Juho Ståhlberg | |
|---|---|
| 1-as Suomijos prezidentas | |
| Gimė | 1865 m. sausio 28 d. Suomussalmi, Suomija |
| Mirė | 1952 m. rugsėjo 22 d. (87 metai) Helsinkis, Suomija |
| Sutuoktinis (-ė) | Hedvig Irene Wåhlberg; Ester Hällström |
| 1-as Suomijos prezidentas | |
| Ėjo pareigas | 1919 m. liepos 25 d. – 1925 m. kovo 2 d. |
| Ankstesnis | - |
| Vėlesnis | |
| Partija | Nacionalinė pažangos partija |
| Vikiteka | Kaarlo Juho Ståhlberg |
Karlas Juho Stolbergas (1865 m. sausio 28 d. – 1952 m. rugsėjo 22 d.) – Suomijos teisininkas, akademikas, pirmasis šalies prezidentas (1919–1925). 1919 m. atliko svarbų vaidmenį kuriant Suomijos Konstituciją. Laikomas liberalnacionalistu.
Biografija
Ankstyvoji biografija
Gimė Suomusalmyje, Kainū regione, Suomijoje. Buvo antras vaikas šeimoje. Pakrikštytas kaip Carl Johan, bet vėliau pasikeitė savo vardą pagal suomiškas tradicijas, kaip buvo būdinga daugeliui to meto žmonių, palaikiusių suomių tautinį atgimimą. Stolbergų šeima gyveno Lahtyje, kur Karlas lankė ir pradžios mokyklą. Tėvas mirė, kai vaikas dar buvo mažas, todėl motina patyrė finansinių sunkumų. Šeima persikėlė į Oulu, kur vaikai tęsė mokslus privačiame licėjuje suomių kalba, kuomet motina dirbdavo siekdama išlaikyti šeimą. Stolbergų šeimoje pirmoji kalba visad buvo suomių. Mokykloje pavyzdingai mokęsis Karlas 1889 m. baigė teisės bakalauro studijas Helsinkio universitete. 1893 m. įgijo daktaro laipsnį.
Akademikas ir valstybės tarnautojas
Netrukus Stolbergas pradėjo darbą Suomijos senate, tapdamas aktyviu įstatymų kūrėju ir leidėju. Stolbergas rėmė jau esančią Suomijos Didžiosios kunigaikštystės įstatyminę konstitucinę sistemą, pasisakė prieš šalies rusifikaciją, už moterų sufražizmą, nuosaikesnį alkoholio draudimą. 1891–1894 m. buvo Suomijos susirinkimo finansų komiteto sekretoriumi. 1894 m. tapo Helsinkio universiteto administracinės teisės ir ekonomikos docentu. Tais pačiais metais įstojo į Jaunųjų suomių partiją.
1893 m. Stolbergas vedė savo pirmąją žmoną Hedvig Irene Wåhlberg (1869–1917). Kartu jie susilaukė 6 vaikų: Kaarlo (1894–1977), Aino (1895–1974), Elli (1899–1986), Aune (1901–1967), Juho (1907–1973), ir Kyllikki (1908–1994).
1898 m. Stolbergas buvo paskirtas Senato civilinių reikalų skyriaus sekretoriumi. Šį postą jam suteikė naujasis Suomijos generalgubernatorius Nikolajus Bobrikovas, kurio kadencija lėmė sustiprėjusią rusifikaciją. 1901–1903 m. Stolbergas buvo Helsinkio miesto tarybos narys. 1902 m. jis pasitraukė iš sekretoriaus pareigų, dėl nepritarimo privalomosios karinės tarnybos įstatymui.
Politikas
Stolbergas dalyvavo Suomijos susirinkime (1904–1905) kaip miestiečių luomo atstovas. 1905 m. tapo senatoriumi atsakingu už pramonę ir prekybą naujai suformuotame Leo Mechelino senate. Vienas iš svarbiausių naujojo Senato tikslų buvo reformos, kuriomis siekta keturių luomų susirinkimą paversti Suomijos parlamentu. 1907 m. Stolbergas atsistatydino iš senato dėl parlamento atmesto alkoholio prohibicijos įstatymo.
1908 m. jis tęsė savo akademinę karjerą tapdamas administracinės teisės profesoriumi Helsinkio universitete, kur dirbo iki 1918 m. Per tą laiką parašė vieną iš svarbiausių savo darbų „Suomijos administracinė teisė, I ir II tomai“ Stolbergas išliko aktyvus politikoje ir buvo išrinktas į Jaunųjų suomių partijos tarybą. 1904 m. Stolbergas buvo išrinktas į Parlamentą, Pietų Hemės apygardoje, kurią atstovavo iki 1910 m. Taip pat buvo Eduskuntos narys nuo Pietų Oulu rinkiminės apygardos nuo 1914 iki 1918 m. kai tapo aukščiausiojo teismo pirmininku. Nuo 1914 iki 1917 m. buvo parlamento pirmininkas.
Po Vasario revoliucijos 1917 m. Stolbergas buvo iškeltas anti-socialistinių partijų kandidatu į Senato Ekonomikos komiteto vicepirmininkus, tačiau nesulaukus socialdemokratų paramos nebuvo išrinktas. Postą užėmė socialdemokratas Oskari Tokoi, o Stolbergas tapo Konstitucinės tarybos pirmininku. Ši institucija buvo skirta tam, kad sukurti būsimos valstybės valdymo sistemą, kai po Vasario revoliucijos ir Nikolajaus II nuvertimo vis ryškėjo galimybės atgauti šalies nepriklausomybę.
Konstitucijos tėvas
1917 m. gruodį Suomijai atgavus nepriklausomybę Konstitucinė taryba pateikė pasiūlymus dėl naujai sukurtos valstybės valdymo formos. Stolbergas buvo šios tarybos pirmininkas, todėl jam teko susidurti su pilietinio karo ir respublikos bei monarchijos šalininkų ginčų paveiktomis Konstitucijos idėjomis. Galiausiai jo dauguma siūlymų 1919 m. virto naująja Suomijos Konstitucija.
1918 m. priešingai nuo konservatyvesnių pilietinio karo laimėtojų palaikiusių konstitucinę monarchiją, Stolbergas rėmė respublikos idėją. 1918 m. jis tapo pirmuoju Suomijos aukščiausiojo teismo pirmininku, todėl negalėjo dalyvauti spalį vykusiuose Parlamento rinkimuose dėl princo Frederiko Čarlzo paskyrimo Suomijos karaliumi.
Paaiškėjus, kad Suomija bus respublika, Stolbergas siūlė, kad prezidentą tiesioginiu balsavimu rinktų tauta, tačiau Valstybės taryba nusprendė, kad prezidentą rinks rinkėjų kolegija. Vis dėlto pirmojo prezidento rinkimai vyko Parlamente.
Prezidento kadencija
Stolbergas dalyvavo pirmuosiuose prezidento rinkimuose, turėdamas naujai sukurtos Nacionalinės pažangos partijos ir Centro partijos (tuomet Žemdirbių lygos) paramą. 1919 m. birželio 25 d. Karlas Juho Stolbergas tapo pirmuoju Suomijos prezidentu, nugalėdamas Nacionalinės koalcijos ir Suomijos švedų partijos remiamą Karlą Gustavą Manerheimą rezultatu 143 prieš 50. Kitą dieną vyko prezidento inauguracija, po kurios Stolbergas persikėlė į prezidento rezidenciją.
Stolbergas buvo formalus, dėl savo drovumo, todėl prieš viešus pasisakymus visada pasirašydavo savo kalbą. Jis taip pat nemėgo oficialų renginių, todėl tai buvo viena iš nepavykusio valstybinio vizito į Švediją priežasčių. Nuo 1917 m. prezidentas buvo našlys. 1920 m. vedė antrąsyk, jo antroji žmona – Ester Hällström (1870–1950).
Būdamas pirmasis šalies prezidentas Karlas Juho Stolbergas kūrė naujai susikūrusios institucijos viziją. Jo kadencija buvo paženklinta trumpai gyvavusių vyriausybių kaita – jo vadovavimo laikotarpiu pasikeitė 8 vyriausybės. Daugumą jų sudarė žemdirbių, Nacionalinės pažangos partijos, Nacionalinės koalicijos ir Suomijos švedų partijos koalicijos. Nors prezidento nuomonė skirdavosi su paskirtų vyriausybių, tačiau jis vis tiek jas remdavo.
1924 m. sausį jis liepė atsistatydinti pirmajai vyriausybei tam, kad galėtų atkurti pilną parlamento sudėtį – 200 narių. Nuo 1923 m. rugpjūčio parlamente buvo 27 deputatais mažiau, nes komunistų partijos nariai buvo suimti už įtarimus tėvynės išdavimu.
Stolbergas rėmė daug socialinių ir ekonominių reformų siekdamas, kad net ir buvę Raudonieji pilietinio karo dalyviai pripažintų naują buržuazinę valstybę. Jis suteikė malonę daugeliui įkalintųjų Raudonųjų, nekreipdamas dėmesio į daugelio dešiniųjų suomių, ypač Baltųjų veteranų ir karininkų kritiką.
Jis pasirašė įstatymų pakeitimus leidusius profesinėms sąjungoms lygiomis teisėmis derėtis dėl darbo sutarčių sudarymo, padarė sveikatos priežiūros sistemą labiau prieinamą vargšams ir įvedė žemės reformos įstatymą (Lex Kallio), pagal kurį dalis turtingų žemvaldžių žemės buvo nuperkama valstybės ir atiduodama buvusiems nuomininkams ir bežemiams vietiniams.
Stolbergo užsienio politika buvo atsargi Švedijos atžvilgiu, dėl vykusios Alandų salų krizės. Taip pat prezidentas siekė išlaikyti atstumą su Vokietija. Jo kadenciją taip pat paženklino nesėkmingi mėginimai užmegzti glaudesnius santykius su Lenkija, Didžiąja Britanija ir Prancūzija.
Baigus kadenciją
Stolbergas nekėlė savo kandidatūros 1925 m. rinkimuose. Jis taip pat tikėjo, kad jam pasitraukus dešinieji ir monarchistai išreikš didesnę paramą respublikai. Stolbergui buvo pasiūlytas Helsinkio universiteto kanclerio postas, tačiau jis atsisakė ir tapo vyriausybės teisės aktų projektų rengimo komiteto nariu. Taip pat 1930–1933 m. buvo parlamento narys su Nacionaline pažangos partija, nuo Ūsimos rinkimų apygardos.
1930 m. aktyvistai iš kraštutinio dešiniojo Lapua judėjimo pagrobė Stolbergą kartu su žmona, ketindami išsiųsti jį į Sovietų sąjungą. Tačiau šis incidentas tik sumenkino judėjimo populiarumą ir neilgai praėjus jis žlugo.
1931 m. Stolbergas buvo Nacionalinės progreso partijos kandidatas prezidento rinkimuose, tačiau pralaimėjo Pehr Evind Svinhufvud dviem balsais trečiajame ture. Stolbergas taip pat kandidatavo ir 1937 m. rinkimuose – ten liko trečias. 1946 m. Karlas Juho Stolbergas baigė savo politinę karjerą ir tapo prezidento Juho Kusti Paasikivi patarėju.
1952 m. Karlas Juho Stolbergas mirė ir buvo iškilmingai palaidotas Hietaniemio kapinėse Helsinkyje. Karlas Juho Stolbergas laikomas Suomijos Konstitucijos „tėvu“, vienu iškiliausių Suomijos prezidentų, turėjusiu nepriekaištingą reputaciją, gynusiu demokratijos ir teisės vertybes.
Apdovanojimai
- Suomija : Baltosios rožės ordino didysis kryžius
- Suomija : Laisvės kryžiaus ordino didysis kryžius
- Estija : Laisvės kryžius
- Latvija : Trijų žvaigždžių ordinas
Šaltiniai
- „Edustajamatrikkeli“. Eduskunta.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Oskari Tokoi | Eduskuntos pirmininkas 1914–1917 | Po to: Kullervo Manner |
| Prieš tai: Carl Gustaf Emil Mannerheim Suomijos regentas | Suomijos prezidentas 1919 m. liepos 25 d.–1925 m. kovo 2 d. | Po to: |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kaarlo Juho Ståhlberg, Kas yra Kaarlo Juho Ståhlberg? Ką reiškia Kaarlo Juho Ståhlberg?
Kaarlo Juho Stahlberg1 as Suomijos prezidentasGime 1865 m sausio 28 d Suomussalmi SuomijaMire 1952 m rugsejo 22 d 87 metai Helsinkis SuomijaSutuoktinis e Hedvig Irene Wahlberg Ester Hallstrom1 as Suomijos prezidentasĖjo pareigas 1919 m liepos 25 d 1925 m kovo 2 d Ankstesnis VelesnisPartija Nacionaline pazangos partijaVikiteka Kaarlo Juho Stahlberg Karlas Juho Stolbergas 1865 m sausio 28 d 1952 m rugsejo 22 d Suomijos teisininkas akademikas pirmasis salies prezidentas 1919 1925 1919 m atliko svarbu vaidmenį kuriant Suomijos Konstitucija Laikomas liberalnacionalistu BiografijaAnkstyvoji biografija Gime Suomusalmyje Kainu regione Suomijoje Buvo antras vaikas seimoje Pakrikstytas kaip Carl Johan bet veliau pasikeite savo varda pagal suomiskas tradicijas kaip buvo budinga daugeliui to meto zmoniu palaikiusiu suomiu tautinį atgimima Stolbergu seima gyveno Lahtyje kur Karlas lanke ir pradzios mokykla Tevas mire kai vaikas dar buvo mazas todel motina patyre finansiniu sunkumu Seima persikele į Oulu kur vaikai tese mokslus privaciame licejuje suomiu kalba kuomet motina dirbdavo siekdama islaikyti seima Stolbergu seimoje pirmoji kalba visad buvo suomiu Mokykloje pavyzdingai mokesis Karlas 1889 m baige teises bakalauro studijas Helsinkio universitete 1893 m įgijo daktaro laipsnį Akademikas ir valstybes tarnautojas Netrukus Stolbergas pradejo darba Suomijos senate tapdamas aktyviu įstatymu kureju ir leideju Stolbergas reme jau esancia Suomijos Didziosios kunigaikstystes įstatymine konstitucine sistema pasisake pries salies rusifikacija uz moteru sufrazizma nuosaikesnį alkoholio draudima 1891 1894 m buvo Suomijos susirinkimo finansu komiteto sekretoriumi 1894 m tapo Helsinkio universiteto administracines teises ir ekonomikos docentu Tais paciais metais įstojo į Jaunuju suomiu partija 1893 m Stolbergas vede savo pirmaja zmona Hedvig Irene Wahlberg 1869 1917 Kartu jie susilauke 6 vaiku Kaarlo 1894 1977 Aino 1895 1974 Elli 1899 1986 Aune 1901 1967 Juho 1907 1973 ir Kyllikki 1908 1994 1898 m Stolbergas buvo paskirtas Senato civiliniu reikalu skyriaus sekretoriumi Sį posta jam suteike naujasis Suomijos generalgubernatorius Nikolajus Bobrikovas kurio kadencija leme sustiprejusia rusifikacija 1901 1903 m Stolbergas buvo Helsinkio miesto tarybos narys 1902 m jis pasitrauke is sekretoriaus pareigu del nepritarimo privalomosios karines tarnybos įstatymui Politikas Stolbergas dalyvavo Suomijos susirinkime 1904 1905 kaip miestieciu luomo atstovas 1905 m tapo senatoriumi atsakingu uz pramone ir prekyba naujai suformuotame Leo Mechelino senate Vienas is svarbiausiu naujojo Senato tikslu buvo reformos kuriomis siekta keturiu luomu susirinkima paversti Suomijos parlamentu 1907 m Stolbergas atsistatydino is senato del parlamento atmesto alkoholio prohibicijos įstatymo 1908 m jis tese savo akademine karjera tapdamas administracines teises profesoriumi Helsinkio universitete kur dirbo iki 1918 m Per ta laika parase viena is svarbiausiu savo darbu Suomijos administracine teise I ir II tomai Stolbergas isliko aktyvus politikoje ir buvo isrinktas į Jaunuju suomiu partijos taryba 1904 m Stolbergas buvo isrinktas į Parlamenta Pietu Hemes apygardoje kuria atstovavo iki 1910 m Taip pat buvo Eduskuntos narys nuo Pietu Oulu rinkimines apygardos nuo 1914 iki 1918 m kai tapo auksciausiojo teismo pirmininku Nuo 1914 iki 1917 m buvo parlamento pirmininkas Po Vasario revoliucijos 1917 m Stolbergas buvo iskeltas anti socialistiniu partiju kandidatu į Senato Ekonomikos komiteto vicepirmininkus taciau nesulaukus socialdemokratu paramos nebuvo isrinktas Posta uzeme socialdemokratas Oskari Tokoi o Stolbergas tapo Konstitucines tarybos pirmininku Si institucija buvo skirta tam kad sukurti busimos valstybes valdymo sistema kai po Vasario revoliucijos ir Nikolajaus II nuvertimo vis ryskejo galimybes atgauti salies nepriklausomybe Konstitucijos tevas 1917 m gruodį Suomijai atgavus nepriklausomybe Konstitucine taryba pateike pasiulymus del naujai sukurtos valstybes valdymo formos Stolbergas buvo sios tarybos pirmininkas todel jam teko susidurti su pilietinio karo ir respublikos bei monarchijos salininku gincu paveiktomis Konstitucijos idejomis Galiausiai jo dauguma siulymu 1919 m virto naujaja Suomijos Konstitucija 1918 m priesingai nuo konservatyvesniu pilietinio karo laimetoju palaikiusiu konstitucine monarchija Stolbergas reme respublikos ideja 1918 m jis tapo pirmuoju Suomijos auksciausiojo teismo pirmininku todel negalejo dalyvauti spalį vykusiuose Parlamento rinkimuose del princo Frederiko Carlzo paskyrimo Suomijos karaliumi Paaiskejus kad Suomija bus respublika Stolbergas siule kad prezidenta tiesioginiu balsavimu rinktu tauta taciau Valstybes taryba nusprende kad prezidenta rinks rinkeju kolegija Vis delto pirmojo prezidento rinkimai vyko Parlamente Prezidento kadencija Stolbergas dalyvavo pirmuosiuose prezidento rinkimuose turedamas naujai sukurtos Nacionalines pazangos partijos ir Centro partijos tuomet Zemdirbiu lygos parama 1919 m birzelio 25 d Karlas Juho Stolbergas tapo pirmuoju Suomijos prezidentu nugaledamas Nacionalines koalcijos ir Suomijos svedu partijos remiama Karla Gustava Manerheima rezultatu 143 pries 50 Kita diena vyko prezidento inauguracija po kurios Stolbergas persikele į prezidento rezidencija Stolbergas buvo formalus del savo drovumo todel pries viesus pasisakymus visada pasirasydavo savo kalba Jis taip pat nemego oficialu renginiu todel tai buvo viena is nepavykusio valstybinio vizito į Svedija priezasciu Nuo 1917 m prezidentas buvo naslys 1920 m vede antrasyk jo antroji zmona Ester Hallstrom 1870 1950 Budamas pirmasis salies prezidentas Karlas Juho Stolbergas kure naujai susikurusios institucijos vizija Jo kadencija buvo pazenklinta trumpai gyvavusiu vyriausybiu kaita jo vadovavimo laikotarpiu pasikeite 8 vyriausybes Dauguma ju sudare zemdirbiu Nacionalines pazangos partijos Nacionalines koalicijos ir Suomijos svedu partijos koalicijos Nors prezidento nuomone skirdavosi su paskirtu vyriausybiu taciau jis vis tiek jas remdavo 1924 m sausį jis liepe atsistatydinti pirmajai vyriausybei tam kad galetu atkurti pilna parlamento sudetį 200 nariu Nuo 1923 m rugpjucio parlamente buvo 27 deputatais maziau nes komunistu partijos nariai buvo suimti uz įtarimus tevynes isdavimu Stolbergas reme daug socialiniu ir ekonominiu reformu siekdamas kad net ir buve Raudonieji pilietinio karo dalyviai pripazintu nauja burzuazine valstybe Jis suteike malone daugeliui įkalintuju Raudonuju nekreipdamas demesio į daugelio desiniuju suomiu ypac Baltuju veteranu ir karininku kritika Jis pasirase įstatymu pakeitimus leidusius profesinems sajungoms lygiomis teisemis deretis del darbo sutarciu sudarymo padare sveikatos prieziuros sistema labiau prieinama vargsams ir įvede zemes reformos įstatyma Lex Kallio pagal kurį dalis turtingu zemvaldziu zemes buvo nuperkama valstybes ir atiduodama buvusiems nuomininkams ir bezemiams vietiniams Stolbergo uzsienio politika buvo atsargi Svedijos atzvilgiu del vykusios Alandu salu krizes Taip pat prezidentas sieke islaikyti atstuma su Vokietija Jo kadencija taip pat pazenklino nesekmingi meginimai uzmegzti glaudesnius santykius su Lenkija Didziaja Britanija ir Prancuzija Baigus kadencija Stolbergas nekele savo kandidaturos 1925 m rinkimuose Jis taip pat tikejo kad jam pasitraukus desinieji ir monarchistai isreiks didesne parama respublikai Stolbergui buvo pasiulytas Helsinkio universiteto kanclerio postas taciau jis atsisake ir tapo vyriausybes teises aktu projektu rengimo komiteto nariu Taip pat 1930 1933 m buvo parlamento narys su Nacionaline pazangos partija nuo usimos rinkimu apygardos 1930 m aktyvistai is krastutinio desiniojo Lapua judejimo pagrobe Stolberga kartu su zmona ketindami issiusti jį į Sovietu sajunga Taciau sis incidentas tik sumenkino judejimo populiaruma ir neilgai praejus jis zlugo 1931 m Stolbergas buvo Nacionalines progreso partijos kandidatas prezidento rinkimuose taciau pralaimejo Pehr Evind Svinhufvud dviem balsais treciajame ture Stolbergas taip pat kandidatavo ir 1937 m rinkimuose ten liko trecias 1946 m Karlas Juho Stolbergas baige savo politine karjera ir tapo prezidento Juho Kusti Paasikivi patareju 1952 m Karlas Juho Stolbergas mire ir buvo iskilmingai palaidotas Hietaniemio kapinese Helsinkyje Karlas Juho Stolbergas laikomas Suomijos Konstitucijos tevu vienu iskiliausiu Suomijos prezidentu turejusiu nepriekaistinga reputacija gynusiu demokratijos ir teises vertybes Apdovanojimai Suomija Baltosios rozes ordino didysis kryzius Suomija Laisves kryziaus ordino didysis kryzius Estija Laisves kryzius Latvija Triju zvaigzdziu ordinasSaltiniai Edustajamatrikkeli Eduskunta Politinis postasPries tai Oskari Tokoi Eduskuntos pirmininkas 1914 1917 Po to Kullervo MannerPries tai Carl Gustaf Emil Mannerheim Suomijos regentas Suomijos prezidentas 1919 m liepos 25 d 1925 m kovo 2 d Po to