Jūrinis protestas oficiali įrodymų dėl laivo kapitono škiperio ir laivo įgulos kaltės nebuvimo padarant žalą kroviniui a

Jūrinis protestas – oficiali įrodymų dėl laivo kapitono (škiperio) ir laivo įgulos kaltės nebuvimo, padarant žalą kroviniui ar laivui, patvirtinimo tvarka; notarinis veiksmas. Jūrinius protestus priima notaras, konsulinis pareigūnas, kiti oficialiai valstybės įgalioti asmenys. Šio teisinio instituto tikslas yra išsaugoti kiek įmanoma tikslesnę informaciją apie įvykio aplinkybes, priežastis, pasekmes ir tai, ko buvo imtasi siekiant sumažinti žalos atsiradimo galimybę arba mastą.

Pateikimas

Atplaukęs į uostą ar į laivo stovėjimo vietą, laivo kapitonas privalo pateikti:

per 24 valandas nuo avarijos laiko išsamų raštišką pranešimą apie ar avarinį atvejį ir avarijos ar avarinio atvejo tyrimo aktą;
išrašus iš laivo dienynų, kitus su avarija ar avariniu atveju susijusius dokumentus bei asmenų paaiškinimus;
įrašančių prietaisų juostų iššifruotus įrašus, navigacinius žemėlapius ar jūrlapius su kelžyma avarijos ar avarinio atvejo metu, laivo judėjimo schemą, radiolokacines planšetes, laivo judėjimo duomenis, radiolokatoriaus šešėlių schemas, brėžinius;
kitus Inspekcijos reikalaujamus dokumentus.

Laivo kapitonas, pateikdamas nustatytus dokumentus, turi teisę pareikšti jūrinį protestą.

Jeigu laivui plaukiojant jūroje arba stovint uoste įvyko įvykis, kuris gali būti pagrindas pareikšti laivo valdytojui turtinius reikalavimus, laivo kapitonas, norėdamas užtikrinti įrodymus laivo valdytojo teisėms ir teisėtiems interesams ginti, pasirūpina, kad nustatyta tvarka būtų surašytas jūrinio protesto aktas (Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 65 straipsnio 1 d.).

Priimti jūrinius protestus užsienio valstybės uoste pavedama Lietuvos Respublikos konsuliniams pareigūnams (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 27 str. 8 p.) arba kitiems užsienio valstybės pareigūnams, kuriems suteikti tokio pobūdžio įgaliojimai teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 51 straipsnio 13 punkte taip pat nurodoma, jog konsuliniai pareigūnai priima jūrinius protestus. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 66 straipsnyje sakoma, kad pareiškimas dėl jūrinio protesto akto surašymo pateikiamas:

Lietuvos uoste – notarui arba kitam pareigūnui, kuriam Lietuvos Respublikos įstatymu yra pavesta atlikti notarinius veiksmus;
užsienio valstybės uoste – Lietuvos Respublikos konsului arba kompetentingam užsienio valstybės pareigūnui tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka.

Šaltiniai

„Dėl Vidaus vandenų transporto priemonių avarijų saugos tyrimo, ataskaitų ir saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 2002 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 3-335. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Nuoroda tikrinta 2024-09-22.
Jūriniai protestai – išskirtinės specifikos notarinės praktikos forma

Literatūra

Aленов М. А. Процедура совершения морского протеста как элемент экологического процесса // Нотариальный вестник. № 3. Москва, 2007.

[1] „Dėl Vidaus vandenų transporto priemonių avarijų saugos tyrimo, ataskaitų ir saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 2002 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 3-335. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Nuoroda tikrinta 2024-09-22.

[2] Jūriniai protestai – išskirtinės specifikos notarinės praktikos forma