Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jutta LimbachGimė 1934 m kovo 27 d 91 metai BerlyneVeikla vokiečių teisininkė teisėtyrininkė habilituota teisės mokslų d
Jutta Limbach
| Jutta Limbach | |
|---|---|
| Gimė | 1934 m. kovo 27 d. Berlyne |
| Veikla | vokiečių teisininkė, teisėtyrininkė, habilituota teisės mokslų daktarė, politikė (SPD), buvusi VFR KT teisėja |
| Pareigos | VFR KT pirmininkė, Gėtės instituto vadovė |
| Išsilavinimas | (habilituota) teisės mokslų daktarė |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Brėmeno u. garbės daktarė | |
Jutta Limbach (g. 1934 m. kovo 27 d. Berlyne) – vokiečių teisininkė, teisėtyrininkė civilistė ir komercininkė, politikė (SPD), buvusi teisėja, Berlyno laisvojo universiteto (BLU) profesorė, habilituota teisės mokslų daktarė.
Biografija
1958 m. išlaikė 1-ąjį valstybinį teisės egzaminą, 1962 m. baigė referendariatą ir išlaikė 2-ąjį valstybinį teisės egzaminą. Nuo 1963 m. iki 1966 m. Berlyno laisvojo universiteto Teisės dalyko srities (FB) akademinė patarėja. 1966 m. apgynė disertaciją (iš įmonių teisės srities) „GmbH teorija ir tikrovė“ (vok. Theorie und Wirklichkeit der GmbH), . 1971 m. apgynė habilitacinį darbą „Visuomeninis veikimas, mąstymas ir žinojimas teisėjo sprendime“ (vok. Das gesellschaftliche Handeln, Denken und Wissen im Richterspruch), habilituota teisės mokslų daktarė.
1972 m. Juta Limbach pakviesta užimti civilinės teisės profesorės vietą Berlyne (BLU) dėstė teisę. 1982 m. Brėmeno universitete. 1994 m. kovo mėn. Vokietijos Konstitucinio Teismo vicepirmininkė bei Antrojo senato pirmininkė, vėliau Vokietijos Konstitucinio Teismo pirmininkė. 2004 m. buvo nominuota kaip SPD kandidatė renkant Vokietijos Federacijos Prezidentus (baigus kandenciją Johannes Rau). Nuo 2002 m. sausio 17 d. iki 2008 m. Gėtės instituto prezidentė.
Apdovanojimai
- apdovanojimas, 2002 m.;
- Louise Schroeder medalis, 2005 m.;
- Bremeno universiteto garbės daktarė, 2008 m.
Nuorodos
- „Ar kolektyvinis saugumas – individo laisvės priešas?“:
- (t. p. Interviu Archyvuota kopija 2006-09-03 iš Wayback Machine projekto., PDF).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jutta Limbach, Kas yra Jutta Limbach? Ką reiškia Jutta Limbach?
Jutta LimbachGime 1934 m kovo 27 d 91 metai BerlyneVeikla vokieciu teisininke teisetyrininke habilituota teises mokslu daktare politike SPD buvusi VFR KT teisejaPareigos VFR KT pirmininke Getes instituto vadoveIssilavinimas habilituota teises mokslu daktareZymus apdovanojimaiBremeno u garbes daktare Jutta Limbach g 1934 m kovo 27 d Berlyne vokieciu teisininke teisetyrininke civiliste ir komercininke politike SPD buvusi teiseja Berlyno laisvojo universiteto BLU profesore habilituota teises mokslu daktare Biografija1958 m islaike 1 ajį valstybinį teises egzamina 1962 m baige referendariata ir islaike 2 ajį valstybinį teises egzamina Nuo 1963 m iki 1966 m Berlyno laisvojo universiteto Teises dalyko srities FB akademine patareja 1966 m apgyne disertacija is įmoniu teises srities GmbH teorija ir tikrove vok Theorie und Wirklichkeit der GmbH 1971 m apgyne habilitacinį darba Visuomeninis veikimas mastymas ir zinojimas teisejo sprendime vok Das gesellschaftliche Handeln Denken und Wissen im Richterspruch habilituota teises mokslu daktare 1972 m Juta Limbach pakviesta uzimti civilines teises profesores vieta Berlyne BLU deste teise 1982 m Bremeno universitete 1994 m kovo men Vokietijos Konstitucinio Teismo vicepirmininke bei Antrojo senato pirmininke veliau Vokietijos Konstitucinio Teismo pirmininke 2004 m buvo nominuota kaip SPD kandidate renkant Vokietijos Federacijos Prezidentus baigus kandencija Johannes Rau Nuo 2002 m sausio 17 d iki 2008 m Getes instituto prezidente Apdovanojimaiapdovanojimas 2002 m Louise Schroeder medalis 2005 m Bremeno universiteto garbes daktare 2008 m Nuorodos Ar kolektyvinis saugumas individo laisves priesas t p Interviu Archyvuota kopija 2006 09 03 is Wayback Machine projekto PDF