Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Justina KauneckienėGimė 1907 m kovo 24 d Skliausčiai Jurbarko rajonas Eržvilko seniūnijaMirė 1964 m sausio 29 d 56 metai
Justina Kauneckienė
| Justina Kauneckienė | |
|---|---|
| Gimė | 1907 m. kovo 24 d. Skliausčiai, Jurbarko rajonas, Eržvilko seniūnija |
| Mirė | 1964 m. sausio 29 d. (56 metai) Kaunas |
| Veikla | mokslininkė |
| Sritis | zoologija, entomologija |
| Išsilavinimas | aukštasis |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Justina Kauneckienė – Kairytė (1907 m. kovo 24 d., Skliausčiai, Jurbarko rajonas, Eržvilko seniūnija – 1964 m. sausio 29 d., Kaunas) – Lietuvos mokslininkė, zoologė, mokslų daktarė. Buvo Lietuvos gamtos apsaugos draugijos pirmininko pavaduotoja, Aukštojo ir specialaus vidurinio mokslo komiteto Biologijos tarybos, Kauno zoologijos sodo tarybos narė, Kauno gamtos apsaugos draugijos atsakinga sekretorė, Kauno dekoratyvinių paukščių ir žvėrelių draugijos narė.
Biografija
Gimė 1907 m. kovo 24 d., Skliausčių kaime (Jurbarko rajonas, Eržvilko seniūnija). 1926 m. baigė Raseinių valstybinę gimnaziją. 1930-1931 m. dirbo Kaune vaikų darželio auklėtoja, iki 1940 m. dirbo Kauno savivaldybėje raštvede. Po to metus buvo Kauno miesto socialinio aprūpinimo skyriaus viršininke. Pokariu – 1945-1947 m. dirbo Kauno universiteto Medicinos fakulteto Biologijos katedros laborante. Trejus metus, nuo 1948 m. vadovavo Kauno zoologijos muziejui, kuris tuo metu priklauso Lietuvos mokslų akademijos Biologijos institutui. Dėl politinių sumetimų 1951 m. buvo atleista iš direktoriaus pareigų. Tais pačiais metais baigė Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą, įgijo biologės – zoologės specialybę. Vėliau iki 1954 m. dirbo Lietuvos miškų institute jaunesniąja moksline bendradarbe. 1954-1962 m. buvo Lietuvos veterinarijos akademijos Zoologijos, botanikos ir darvinizmo katedros asistentė, docentė. Nuo 1962 m. vadovavo šiai katedrai. 1956 m. LMA Biologijos instituto taryboje apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją "Svarbiausieji Lietuvos TSR vaisėdžiai (Carpocapsa-Laspeyresia)". 1958 m. buvo suteiktas docentės pedagoginis mokslo vardas. Mirė 1964 m. sausio 29 d. Kaune, palaidota Petrašiūnų kapinėse.
Publikacijos
- "Zoologijos kursas" (išvertė iš rusų kalbos kartu su R. Kazlausku ir A. Mačioniu);
- "Kauno zoologijos sodas" (1960 m.);
- Apie 50 mokslinių straipsnių.
Šaltiniai
- Arnastauskienė Tamara, Jakimavičius Algimantas. Lietuvos zoologai XVIII–XX a. Ekologijos institutas: Vilnius, 1997. ISBN 9986-443-11-3.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Justina Kauneckienė, Kas yra Justina Kauneckienė? Ką reiškia Justina Kauneckienė?
Justina KauneckieneGime 1907 m kovo 24 d Skliausciai Jurbarko rajonas Erzvilko seniunijaMire 1964 m sausio 29 d 56 metai KaunasVeikla mokslininkeSritis zoologija entomologijaIssilavinimas aukstasisAlma mater Vilniaus universitetas Justina Kauneckiene Kairyte 1907 m kovo 24 d Skliausciai Jurbarko rajonas Erzvilko seniunija 1964 m sausio 29 d Kaunas Lietuvos mokslininke zoologe mokslu daktare Buvo Lietuvos gamtos apsaugos draugijos pirmininko pavaduotoja Aukstojo ir specialaus vidurinio mokslo komiteto Biologijos tarybos Kauno zoologijos sodo tarybos nare Kauno gamtos apsaugos draugijos atsakinga sekretore Kauno dekoratyviniu pauksciu ir zvereliu draugijos nare BiografijaGime 1907 m kovo 24 d Skliausciu kaime Jurbarko rajonas Erzvilko seniunija 1926 m baige Raseiniu valstybine gimnazija 1930 1931 m dirbo Kaune vaiku darzelio aukletoja iki 1940 m dirbo Kauno savivaldybeje rastvede Po to metus buvo Kauno miesto socialinio aprupinimo skyriaus virsininke Pokariu 1945 1947 m dirbo Kauno universiteto Medicinos fakulteto Biologijos katedros laborante Trejus metus nuo 1948 m vadovavo Kauno zoologijos muziejui kuris tuo metu priklauso Lietuvos mokslu akademijos Biologijos institutui Del politiniu sumetimu 1951 m buvo atleista is direktoriaus pareigu Tais paciais metais baige Vilniaus universiteto Gamtos fakulteta įgijo biologes zoologes specialybe Veliau iki 1954 m dirbo Lietuvos misku institute jaunesniaja moksline bendradarbe 1954 1962 m buvo Lietuvos veterinarijos akademijos Zoologijos botanikos ir darvinizmo katedros asistente docente Nuo 1962 m vadovavo siai katedrai 1956 m LMA Biologijos instituto taryboje apgyne biologijos mokslu kandidato disertacija Svarbiausieji Lietuvos TSR vaisedziai Carpocapsa Laspeyresia 1958 m buvo suteiktas docentes pedagoginis mokslo vardas Mire 1964 m sausio 29 d Kaune palaidota Petrasiunu kapinese Publikacijos Zoologijos kursas isverte is rusu kalbos kartu su R Kazlausku ir A Macioniu Kauno zoologijos sodas 1960 m Apie 50 moksliniu straipsniu SaltiniaiArnastauskiene Tamara Jakimavicius Algimantas Lietuvos zoologai XVIII XX a Ekologijos institutas Vilnius 1997 ISBN 9986 443 11 3