Jurótiškės [1] (arba Jūrotiškės; bltr. Юрацішкі, rus. Юратишки) – miesto tipo gyvenvietė vakarų Baltarusijoje, 16 km į šiaurės rytus nuo Vijos, netoli sienos su Lietuva. Išvystyta maisto pramonė. Stovi Šv. Mykolo cerkvė.
| Jurotiškės bltr. Юрацішкі, rus. Юратишки | |
|---|---|
| Sodyba | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė | Baltarusija |
| Sritis | Gardino sritis |
| Rajonas | Vijos rajonas |
| Gyventojų | 1 344 |
| Vikiteka | Jurotiškės |
Istorija
redaguotiXVI a. buvo privati Ašmenos apskrityje. Priklausė Goštautams. XVII a. viduryje sudegė. XIX a. buvo miestelis ir palivarkas Ašmenos apskrityje.[2]1921–1939 m. priklausė Lenkijai, buvo valsčiaus centras Valažino apskrityje. 1957 m. tapo miesteliu.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1795–1940 m. | Jurotiškių valsčiaus centras |
| 1940–1960 m. | Jurotiškių rajono centras |
- Radkevičių sodyba XX a. pr.
- Geležinkelio stotis Pirmojo pasaulinio karo metais
- Geležinkelio stotis (1919 m.)
- Miestelio mokykla (1937 m.)
Lietuviai
redaguotiXIX a. 1-ojoje pusėje daugelyje gretimų kaimų, išskyrus kaimus į šiaurę nuo Jurotiškių, vyravo lietuvių kalba (rytų dzūkų vilniškių šnekta).[3] Ilgiausiai ji išsilaikė Jurotiškių apylinkės pietrytiniame kampe, susisiekiančiame su Lazūnų apylinke. 1886, 1888, 1893 m. Jurotiškių tarmę tyrė Eduardas Volteris.[4]
- Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- Juraciszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 628 psl. (lenk.)
- Jurotiškės. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 678
- Jūrotiškės. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-01-08).
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Jurotiškės, Kas yra Jurotiškės? Ką reiškia Jurotiškės?