Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Jurijus Martinaitis

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai. |
Jurijus Martinaitis | |
---|---|
Jurijus Martinaitis, apie 1988 m. | |
Gimė | 1940 m. birželio 16 d. Rostovas prie Dono |
Mirė | 2012 m. lapkričio 25 d. (72 metai) Vilnius |
Tautybė | Lietuvis |
Tėvas | Vladislovas Martinaitis |
Motina | Tatjana Aliochina |
Sutuoktinis (-ė) | Liljana Zykaitė |
Vaikai | Vytautas (g. 1974), Renata (g. 1976-1980), Laima (g. 1989) |
Veikla | inžinierius statybininkas |
Organizacijos | Statybos ir montavimo trestas "Vilniaus Statyba", Vilniaus statybos valdyba Nr. 1, Vilniaus statybos valdyba Nr. 2, Vilniaus statybos valdyba Nr. 4, Vilniaus statybos valdyba Nr. 6., UAB „Delos“, Jungtinių tautų organizacija, AB „Lietuvos geležinkeliai“ |
Partija | Lietuvos komunistų partija |
Išsilavinimas | aukštasis |
Alma mater | Kauno Politechnikos institutas |
Žymūs apdovanojimai | |
|
Jurijus Martinaitis (1940 m. birželio 16 d., Rostovas prie Dono – 2012 m. lapkričio 25 d., Vilnius) – Lietuvos inžinierius statybininkas.
Biografija
Gimė kelių inžinieriaus Vladislovo Martinaičio ir lietuvių kilmės rostovietės Tatjanos Aliochinos šeimoje. Augo keturių vaikų šeimoje (sesuo Eugenija (g. 1945 m.), broliai Aleksandras (g. 1950 m.), Petras (g. 1954 m.)). Pasibaigus karui, šeima sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune, o 1954 m. rudenį persikėlė į Vilnių. 1957 m. baigė Vilniaus 6-ąją vidurinę mokyklą. 1957–1962 m. statybos inžinerijos studijos Kauno Politechnikos institute, įgytas pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus-statybininko diplomas.
1962–1965 m. darbas meistru ir darbų vykdytoju Jonavos azotinių trąšų gamyklos pirmosios eilės statyboje.
1965–1991 m. darbas statybos ir montavimo treste „Vilniaus Statyba“: 1965–1966 m. – statybos valdybos Nr. 1 vyriausiasis darbų vykdytojas, 1966–1968 m. – statybos valdybos Nr. 6 viršininkas, 1968–1972 m. – statybos valdybos Nr. 2 viršininko pavaduotojas, 1972–1976 m. – statybos valdybos Nr. 4 vyriausiasis inžinierius, 1976–1987 m. statybos valdybos Nr. 4 viršininkas, nuo 1987 m. – statybos valdybos Nr. 2 vadovas.
Statė: Vilniaus Sporto rūmus (1965–1971); Spaudos rūmus (užbaigta 1985 m.); ; Naujosios Vilnios gyvenamųjų namų kvartalus „Vilnelė“ ir „Linksmoji“ bei šio rajono gamyklų „Spalis“ ir „Spalio 40-mečio“ cechus; „Žalgirio“, „ENIMS“, „Neris“, Statybos apdailos mašinų gamyklas; Juodšilių paukštyno kompleksą (1972–1976). Taip pat statė statybos kombinatą „“, Respublikinį karinį komisariatą Vilniuje (užbaigtas 1984 m.); Nemenčinėje – Lietuvos TSR Ministrų Tarybos žinybinį kvartalą „Gėla”, objektą Nr. „1975“, LTSR Ryšių ministerijos atsarginį ryšių punktą (Objektas Nr. 523) (Rezervinis ryšių centras Nemenčinės rajone), Nemenčinės miesto biologinio valymo įrenginius; bei kitus objektus.
1991–1998 m. Vadovavo savo įkurtai įmonei UAB „Delos“ ir buvo nepriklausomas ekspertas Jungtinių Tautų Organizacijos atstovybėje Lietuvoje.
1997–1998 m. Pabėgėlių priėmimo centro Rukloje statybos darbų techninis prižiūrėtojas.
1999–2002 m. – AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kapitalinės statybos skyriaus techninės priežiūros inžinierius ir vyriausiasis specialistas. Prižiūrėjo Kenos ir Kybartų geležinkelio kelių rekonstrukciją ir modernizavimą bei kitų infrastruktūros objektų statybas.
Jurijus Martinaitis dalyvavo ir visuomeninėje veikloje – penkis kartus buvo Naujosios Vilnios rajono Liaudies Deputatų Tarybos narys.
Mirė 2012 m. lapkričio 25 d., sulaukęs 72 metų. Palaidotas Vilniuje, Saltoniškių kapinėse.
Straipsniai
- V. Martinaitis. Lietuvos automagistralių iniciatorius // Lietuvos keliai, 2000, Nr. 2, Vilnius, p. 68–70) (skirtas tėvo darbinei veiklai)
Apdovanojimai
- 1965 m. – Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo garbės raštas.
- 1971 m. – Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo garbės raštas.
- 1973 m. – Valstybinė Respublikinė premija už Vilniaus Sporto rūmų statybą (kartu su projekto autoriais ir statytojais).
- 1986 m. – medalis „“.
- 1987 m. – medalis „“.
Šeima
1970-05-08 d. vedė Liljaną Zykaitę. Vaikai: Vytautas (g. 1974), Renata (g. 1976–1980), Laima (g. 1989).
Šaltiniai
- Jurijaus Martinaičio darbinė – kūrybinė biografija (Tresto „Vilniaus Statyba“ valdytojas A. Žukauskas, tresto „Vilniaus Statyba“ partijos komiteto sekretorius V. Baras, Profesinių sąjungų jungtinio komiteto pirmininkas S. Minčiūnas). Pirmas ir antras puslapiai.
- Jų nuotraukos – Tresto garbės lentoje. Mūsų Statybos, 1987 m. liepos 21 d., Nr. 28 (591), p. 1.
- J. Martinaitis. Autobiografija (~2006 m.)
- Dėl 1973 metų Lietuvos TSR Respublikinių mokslo ir technikos, literatūros ir meno premijų paskyrimo. „Tiesa“, 1973, rugpjūčio 3 d., Nr. 180 (9274), p. 1, 4. Nuorodos – pirmas ir ketvirtas puslapiai.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jurijus Martinaitis, Kas yra Jurijus Martinaitis? Ką reiškia Jurijus Martinaitis?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Sį biografinį straipsnį reiketu sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite prasome sutvarkyti sį straipsnį Tik tada bus galima istrinti sį pranesima Priezastys del kuriu straipsnis laikomas nesutvarkytu aiskinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai Jurijus MartinaitisJurijus Martinaitis apie 1988 m Gime 1940 m birzelio 16 d Rostovas prie DonoMire 2012 m lapkricio 25 d 72 metai VilniusTautybe LietuvisTevas Vladislovas MartinaitisMotina Tatjana AliochinaSutuoktinis e Liljana ZykaiteVaikai Vytautas g 1974 Renata g 1976 1980 Laima g 1989 Veikla inzinierius statybininkasOrganizacijos Statybos ir montavimo trestas Vilniaus Statyba Vilniaus statybos valdyba Nr 1 Vilniaus statybos valdyba Nr 2 Vilniaus statybos valdyba Nr 4 Vilniaus statybos valdyba Nr 6 UAB Delos Jungtiniu tautu organizacija AB Lietuvos gelezinkeliai Partija Lietuvos komunistu partijaIssilavinimas aukstasisAlma mater Kauno Politechnikos institutasZymus apdovanojimaiValstybine premija Vilniaus Sporto rumu projekto autoriams ir statytojams Jurijus Martinaitis 1940 m birzelio 16 d Rostovas prie Dono 2012 m lapkricio 25 d Vilnius Lietuvos inzinierius statybininkas BiografijaGime keliu inzinieriaus Vladislovo Martinaicio ir lietuviu kilmes rostovietes Tatjanos Aliochinos seimoje Augo keturiu vaiku seimoje sesuo Eugenija g 1945 m broliai Aleksandras g 1950 m Petras g 1954 m Pasibaigus karui seima sugrįzo į Lietuva ir apsigyveno Kaune o 1954 m rudenį persikele į Vilniu 1957 m baige Vilniaus 6 aja vidurine mokykla 1957 1962 m statybos inzinerijos studijos Kauno Politechnikos institute įgytas pramonines ir civilines statybos inzinieriaus statybininko diplomas 1962 1965 m darbas meistru ir darbu vykdytoju Jonavos azotiniu trasu gamyklos pirmosios eiles statyboje 1965 1991 m darbas statybos ir montavimo treste Vilniaus Statyba 1965 1966 m statybos valdybos Nr 1 vyriausiasis darbu vykdytojas 1966 1968 m statybos valdybos Nr 6 virsininkas 1968 1972 m statybos valdybos Nr 2 virsininko pavaduotojas 1972 1976 m statybos valdybos Nr 4 vyriausiasis inzinierius 1976 1987 m statybos valdybos Nr 4 virsininkas nuo 1987 m statybos valdybos Nr 2 vadovas State Vilniaus Sporto rumus 1965 1971 Spaudos rumus uzbaigta 1985 m Naujosios Vilnios gyvenamuju namu kvartalus Vilnele ir Linksmoji bei sio rajono gamyklu Spalis ir Spalio 40 mecio cechus Zalgirio ENIMS Neris Statybos apdailos masinu gamyklas Juodsiliu paukstyno kompleksa 1972 1976 Taip pat state statybos kombinata Respublikinį karinį komisariata Vilniuje uzbaigtas 1984 m Nemencineje Lietuvos TSR Ministru Tarybos zinybinį kvartala Gela objekta Nr 1975 LTSR Rysiu ministerijos atsarginį rysiu punkta Objektas Nr 523 Rezervinis rysiu centras Nemencines rajone Nemencines miesto biologinio valymo įrenginius bei kitus objektus 1991 1998 m Vadovavo savo įkurtai įmonei UAB Delos ir buvo nepriklausomas ekspertas Jungtiniu Tautu Organizacijos atstovybeje Lietuvoje 1997 1998 m Pabegeliu priemimo centro Rukloje statybos darbu techninis priziuretojas 1999 2002 m AB Lietuvos gelezinkeliai Kapitalines statybos skyriaus technines prieziuros inzinierius ir vyriausiasis specialistas Priziurejo Kenos ir Kybartu gelezinkelio keliu rekonstrukcija ir modernizavima bei kitu infrastrukturos objektu statybas Jurijus Martinaitis dalyvavo ir visuomenineje veikloje penkis kartus buvo Naujosios Vilnios rajono Liaudies Deputatu Tarybos narys Mire 2012 m lapkricio 25 d sulaukes 72 metu Palaidotas Vilniuje Saltoniskiu kapinese StraipsniaiV Martinaitis Lietuvos automagistraliu iniciatorius Lietuvos keliai 2000 Nr 2 Vilnius p 68 70 skirtas tevo darbinei veiklai Apdovanojimai1965 m Lietuvos TSR Auksciausios Tarybos prezidiumo garbes rastas 1971 m Lietuvos TSR Auksciausios Tarybos prezidiumo garbes rastas 1973 m Valstybine Respublikine premija uz Vilniaus Sporto rumu statyba kartu su projekto autoriais ir statytojais 1986 m medalis 1987 m medalis Seima1970 05 08 d vede Liljana Zykaite Vaikai Vytautas g 1974 Renata g 1976 1980 Laima g 1989 SaltiniaiJurijaus Martinaicio darbine kurybine biografija Tresto Vilniaus Statyba valdytojas A Zukauskas tresto Vilniaus Statyba partijos komiteto sekretorius V Baras Profesiniu sajungu jungtinio komiteto pirmininkas S Minciunas Pirmas ir antras puslapiai Ju nuotraukos Tresto garbes lentoje Musu Statybos 1987 m liepos 21 d Nr 28 591 p 1 J Martinaitis Autobiografija 2006 m Del 1973 metu Lietuvos TSR Respublikiniu mokslo ir technikos literaturos ir meno premiju paskyrimo Tiesa 1973 rugpjucio 3 d Nr 180 9274 p 1 4 Nuorodos pirmas ir ketvirtas puslapiai