Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jurgis Jeronimas Krišpinas KiršenšteinasKrišpinas herbas TėvasMotina Jana Volodkevičiūtė Šiam straipsniui ar jo daliai t
Jurgis Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas
| Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas | |
|---|---|
| Krišpinas (herbas) | |
| Tėvas | |
| Motina | Jana Volodkevičiūtė |
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas (lenk. Jerzy Hieronim Kryszpin-Kirszensztein, apie 1673–1736) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Lietuvos lauko etmonas (1710–1711), Lietuvos lauko raštininkas ir Lietuvos armijos generalinis regimentas nuo 1704 metų, Žemaitijos kaštelionas, Lietuvos armijos autoramento generolas-leitenantas nuo 1722 metų, Oršos seniūnas nuo 1701 metų.
Biografija
Lietuvos pataurininkio ir Trakų kašteliono Martyno Mykolo Krišpino-Kiršenšteino (m. 1700) ir Janos Volodkovičiūtės sūnus. 1694 metais įstojo į Padujos universitetą. Šiaurės karo metu buvo vienas iš Lietuvos armijos būrio vadų, bendrai vadovaujant Lietuvos didžiajam etmonui Mykolui Servacijui Višnioveckiui. 1707 metais paliko Augusto Stipriojo šalininkų stovyklą ir perėjo į Stanislovo Leščinskio pusę, už ką iš paskutinio gavo Karūnos didžiojo pataurininkio pareigybę.
Po Poltavos mūšio bėgo į Prūsiją, kur Stanislovas Leščinskis priskyrė jam Lietuvos didžiojo etmono titulą. Tą titulą jis prarado jau 1711 metais, kada į Prūsiją atvyko Mykolas Servacijus Višnioveckis.1711 metų rugsėjo 4 d. kartu su Višnioveckio įgulom dalyvavo nesėkmingame reide į lietuvių žemes. Nuo 1713 metų kovo buvo su Leščinskiu Benderuose, kur organizavo išpuolį į Krymo turkų žemes. Įstojo į Švedijos karaliaus Karolio tarnybą su tūkstančio talerų metiniu atlyginimu.
1714 metais dalyvavo Mykolo Servacijaumi Višniveckiu įsiveržime į Lenkiją. Tais pačiais metais apsigyveno Vroclavoje. Pradėjo tarnauti karalaičiui Konstantijui Vladislovui Sobieskiui. 1718 metais išvyko į Paryžių. 1721 metais palaikant Rusijos imperatoriui Petrui I gavo amnestiją ir grįžo į tėvynę. 1722 metais tapo delegatu į seimą.
Literatūra
- Wasilewski T. Jerzy Hieronim Kryszpin-Kirszensztein // Polski Słownik Biograficzny. – T. XV. – 1970. – S. 500–501.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Aleksandras Juozapas Unichovskis | Žemaitijos kaštelionas 1704 | Po to: Juozapas Skuminas Tiškevičius |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jurgis Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas, Kas yra Jurgis Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas? Ką reiškia Jurgis Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas?
Jurgis Jeronimas Krispinas KirsensteinasKrispinas herbas TevasMotina Jana Volodkeviciute Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Jurgis Jeronimas Krispinas Kirsensteinas lenk Jerzy Hieronim Kryszpin Kirszensztein apie 1673 1736 LDK valstybinis ir karinis veikejas Lietuvos lauko etmonas 1710 1711 Lietuvos lauko rastininkas ir Lietuvos armijos generalinis regimentas nuo 1704 metu Zemaitijos kastelionas Lietuvos armijos autoramento generolas leitenantas nuo 1722 metu Orsos seniunas nuo 1701 metu BiografijaLietuvos pataurininkio ir Traku kasteliono Martyno Mykolo Krispino Kirsensteino m 1700 ir Janos Volodkoviciutes sunus 1694 metais įstojo į Padujos universiteta Siaures karo metu buvo vienas is Lietuvos armijos burio vadu bendrai vadovaujant Lietuvos didziajam etmonui Mykolui Servacijui Visnioveckiui 1707 metais paliko Augusto Stipriojo salininku stovykla ir perejo į Stanislovo Lescinskio puse uz ka is paskutinio gavo Karunos didziojo pataurininkio pareigybe Po Poltavos musio bego į Prusija kur Stanislovas Lescinskis priskyre jam Lietuvos didziojo etmono titula Ta titula jis prarado jau 1711 metais kada į Prusija atvyko Mykolas Servacijus Visnioveckis 1711 metu rugsejo 4 d kartu su Visnioveckio įgulom dalyvavo nesekmingame reide į lietuviu zemes Nuo 1713 metu kovo buvo su Lescinskiu Benderuose kur organizavo ispuolį į Krymo turku zemes Įstojo į Svedijos karaliaus Karolio tarnyba su tukstancio taleru metiniu atlyginimu 1714 metais dalyvavo Mykolo Servacijaumi Visniveckiu įsiverzime į Lenkija Tais paciais metais apsigyveno Vroclavoje Pradejo tarnauti karalaiciui Konstantijui Vladislovui Sobieskiui 1718 metais isvyko į Paryziu 1721 metais palaikant Rusijos imperatoriui Petrui I gavo amnestija ir grįzo į tevyne 1722 metais tapo delegatu į seima LiteraturaWasilewski T Jerzy Hieronim Kryszpin Kirszensztein Polski Slownik Biograficzny T XV 1970 S 500 501 Politinis postasPries tai Aleksandras Juozapas Unichovskis Zemaitijos kastelionas 1704 Po to Juozapas Skuminas Tiskevicius