Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
56 08 43 š pl 22 46 56 r ilg 56 14531 š pl 22 78231 r ilg 56 14531 22 78231 Rodyklė į JurakalnįPažintinis takas prie atr
Jurakalnio griovos atodanga ir atragis
56°08′43″š. pl. 22°46′56″r. ilg. / 56.14531°š. pl. 22.78231°r. ilg.
Jurakalnio griovos atodanga ir atragis – valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas Ventos regioniniame parke Akmenės rajone, į pietvakarius nuo Papilės miestelio (kitoje Ventos pusėje). Pasiekiamas iš kelio Papilė–Gumbakiai–Švendriai . Priklauso Mažeikių miškų urėdijos Kairiškių g-jos (612 kv., 1 skl.) teritorijai.
Objektas paskelbtas saugomu Gamtos apsaugos komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1960 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 165. Siekiama išsaugoti trapią erozinę geomorfologinę formą ir juros sistemos nuogulų sluoksnius su gausia to meto gyvūnija. Jurakalnio atodanga yra unikali, nes šiuo metu tai vienintelė moksliniams tyrimams tinkama juros periodo atodanga, atskleidžianti prieš 130–150 mln. metų vykusius geologinius procesus.
Istorija
Rašytiniuose šaltiniuose Jurakalnio atodanga minima nuo 1824 m. Pirmasis, kuris Papilės atodangoje ir kitose Ventos upės slėnio vietose aptinkamus senovės gyvių suakmenėjimus palaikė muziejinėmis vertybėmis, buvo Baublių muziejaus įkūrėjas Dionizas Poška, 1811 m. lankęs Ventos pakrantes ir čia prisirinkęs daug eksponatų.
Dar 1936 m. užrašyta sakmė apie urvą, buvusį prie Jurakalnio, apie 4 m gylio ir po 3 m ilgio bei pločio. Urvas kadaise buvęs grįstas lentomis, netoliese stovėjusi Šv. Jono koplytėlė. Ir ten vaidendavęsi: pasirodydavęs nepažįstamas žmogus, kojas apsivyniojęs baltais autais. Greičiausiai tas urvas atsirado XIX a. rusų geologams ieškojus šioje vietoje akmens anglies. Paieškos buvusios nesėkmingos, tačiau urvas liko.
Papilės apylinkės pagarsėjo retomis fosilijomis. Iki šiol Papilėje rastas dinozaurų laikų gyvūno stuburo slankstelis, kuris saugomas Geologijos ir geografijos instituto muziejuje. 2010 m. Šaltiškių triaso karjere rasta senovinių roplių (, priklausančio archozaurų grupei) dantų ir kaulų liekanų. Šiuo metu radiniai eksponuojami Akmenės krašto muziejuje.
2012 m. įrengtas geologinis pažintinis takas, 2015 m. pastatytas 15 m aukščio šiuolaikinis apžvalgos bokštas.
Pažintinis takas
Iš Papilės į Jurakalnį driekiasi : prasidėdamas nuo Simono Daukanto muziejaus, jis kerta Ventos upę, eina pro Papilės I piliakalnį ir baigiasi Jurakalnyje – seniausiai Lietuvoje tyrinėjamu geologiniu objektu. Išvaizdus medžiais apaugęs gūbrys, nuo skardžio atskirtas gilia griova, nueinančia į Ventos upės slėnį – tai Jurakalnis, mėgstama papilėniškių poilsio, pasivaikščiojimų vieta. Griova toje vietoje apaugusi gausia augmenija. Ją slepia juodalksnio vainikai. Kad lengviau būtų surasti šią garsiąją atodangą, reikia nuo griovos žiočių, atsiveriančių į Ventos slėnį, paėjėti apie 75 metrus. Ji yra apie 580 m į pietų pietvakarius nuo gelžbetoninio tilto per Ventos upę Papilėje ir apie 150 m į pietvakarius nuo buvusio malūno. Šią atodangą dabar lengviausia tyrinėti, nes ji yra griaunama griovinės erozijos, neapželianti augmenija.
Jurakalnio griovos pritaikytos lankytojams: sutvarkyta aplinka, nutiestas medinis takas, įrengti laiptai, pastatytas apžvalgos bokštas, iškirsti ir suformuoti želdiniai. Ventos regioninio parko Ventos kraštovaizdžio draustinyje, be Jurakalnio atragio, saugoma ir daugiau išskirtinių vertybių: pirmasis bei antrasis Papilės piliakalniai, penkiolikakamienė liepa.
Geologija
Jurakalnio – tai tipiška linijinės erozijos suformuota reljefo forma. Eroziniame atragyje, raguvose bei griovose formuojasi šaltiniai. Griovoje vyksta gilinamoji erozija, nes jos išilginis profilis dar nepasiekė dinaminės pusiausvyros. Statūs griovos šlaitai nuolat griūva, nesuspėja apaugti , kuri juos sutvirtintų. Todėl griovos kairiajame šlaite nesunku pasiekti senuosius sluoksnius, priklausančius juros sistemai. Griovos dugne upelio vandens tėkmė natūraliai atidengia uolienų su fosilijomis sluoksnius. Nuo apžvalgos bokšto atsiveria puikus vaizdas į Ventos slėnį, jo terasas, pažintinį taką.
Geologiniai sluoksniai:
- 0,0-2,0 m: po kvartero – jauniausio geologinio periodo – danga slūgso juros sistemos nuogulos. Kvartero nuogulos – moreniniai priemoliai.
- 2,0-5,5 m: juodas riebus žėrutingas molis, šiek tiek karbonatingas su limonitizuoto (geltono) smiltainio tarpsluoksniais. Šis sluoksnis paleontologų priskirtas juros sistemos viršutinio skyriaus . Jame surandama gausi amonitų fauna. Surasti ir apibūdinti šie amonitai: Cardioceras (Plasmatoceras) tenuicostatum Nik., Cardioceras (Plasmatoceras) tenuistriatum Bor., Cardioceras (Plasmatoceras) popilaniene Bod.
- 5,5-7,5 m: surastas juros vidurinio skyriaus juodo žėrutingo, karbonatingo ir smėlingo molio sluoksnis, kuris priskirtas .
- > 5,5 m: juros sistemos vidurinio skyriaus sluoksniai, priklausantys kelovėjui.
Duomenys
- Atodangos aukštis: 9,6 m
- Plotas: 0,38 ha
- Jurakalnio atragio aukštis: 10-12 m, ilgis: 260 m, plotis: 20-30 m
Šaltiniai
- Akmenė-fitozaurų liekanų kraštas
- Naujas apžvalgos bokštas Ventos regioniniame parke
- Jurakalnis
Nuorodos
- Saugomų teritorijų valstybės kadastras Archyvuota kopija 2021-01-26 iš Wayback Machine projekto.
- Ventos regioninis parkas. Jurakalnio griovos atodanga ir atragis Archyvuota kopija 2017-07-07 iš Wayback Machine projekto.
- Papilėje – naujas pažintinis takas
- Jurakalnio pažintinis takas – į juros periodo parką
- Jurakalnis žemėlapyje Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jurakalnio griovos atodanga ir atragis, Kas yra Jurakalnio griovos atodanga ir atragis? Ką reiškia Jurakalnio griovos atodanga ir atragis?
56 08 43 s pl 22 46 56 r ilg 56 14531 s pl 22 78231 r ilg 56 14531 22 78231 Rodykle į JurakalnįPazintinis takas prie atragio Jurakalnio griovos atodanga ir atragis valstybes saugomas geologinis gamtos paveldo objektas Ventos regioniniame parke Akmenes rajone į pietvakarius nuo Papiles miestelio kitoje Ventos puseje Pasiekiamas is kelio Papile Gumbakiai Svendriai Priklauso Mazeikiu misku uredijos Kairiskiu g jos 612 kv 1 skl teritorijai Objektas paskelbtas saugomu Gamtos apsaugos komiteto prie Lietuvos TSR Ministru Tarybos 1960 m rugsejo 1 d įsakymu Nr 165 Siekiama issaugoti trapia erozine geomorfologine forma ir juros sistemos nuogulu sluoksnius su gausia to meto gyvunija Jurakalnio atodanga yra unikali nes siuo metu tai vienintele moksliniams tyrimams tinkama juros periodo atodanga atskleidzianti pries 130 150 mln metu vykusius geologinius procesus IstorijaRasytiniuose saltiniuose Jurakalnio atodanga minima nuo 1824 m Pirmasis kuris Papiles atodangoje ir kitose Ventos upes slenio vietose aptinkamus senoves gyviu suakmenejimus palaike muziejinemis vertybemis buvo Baubliu muziejaus įkurejas Dionizas Poska 1811 m lankes Ventos pakrantes ir cia prisirinkes daug eksponatu Dar 1936 m uzrasyta sakme apie urva buvusį prie Jurakalnio apie 4 m gylio ir po 3 m ilgio bei plocio Urvas kadaise buves grįstas lentomis netoliese stovejusi Sv Jono koplytele Ir ten vaidendavesi pasirodydaves nepazįstamas zmogus kojas apsivyniojes baltais autais Greiciausiai tas urvas atsirado XIX a rusu geologams ieskojus sioje vietoje akmens anglies Paieskos buvusios nesekmingos taciau urvas liko Papiles apylinkes pagarsejo retomis fosilijomis Iki siol Papileje rastas dinozauru laiku gyvuno stuburo slankstelis kuris saugomas Geologijos ir geografijos instituto muziejuje 2010 m Saltiskiu triaso karjere rasta senoviniu ropliu priklausancio archozauru grupei dantu ir kaulu liekanu Siuo metu radiniai eksponuojami Akmenes krasto muziejuje 2012 m įrengtas geologinis pazintinis takas 2015 m pastatytas 15 m aukscio siuolaikinis apzvalgos bokstas Pazintinis takasIs Papiles į Jurakalnį driekiasi prasidedamas nuo Simono Daukanto muziejaus jis kerta Ventos upe eina pro Papiles I piliakalnį ir baigiasi Jurakalnyje seniausiai Lietuvoje tyrinejamu geologiniu objektu Isvaizdus medziais apauges gubrys nuo skardzio atskirtas gilia griova nueinancia į Ventos upes slenį tai Jurakalnis megstama papileniskiu poilsio pasivaiksciojimu vieta Griova toje vietoje apaugusi gausia augmenija Ja slepia juodalksnio vainikai Kad lengviau butu surasti sia garsiaja atodanga reikia nuo griovos ziociu atsiverianciu į Ventos slenį paejeti apie 75 metrus Ji yra apie 580 m į pietu pietvakarius nuo gelzbetoninio tilto per Ventos upe Papileje ir apie 150 m į pietvakarius nuo buvusio maluno Sia atodanga dabar lengviausia tyrineti nes ji yra griaunama griovines erozijos neapzelianti augmenija Jurakalnio griovos pritaikytos lankytojams sutvarkyta aplinka nutiestas medinis takas įrengti laiptai pastatytas apzvalgos bokstas iskirsti ir suformuoti zeldiniai Ventos regioninio parko Ventos krastovaizdzio draustinyje be Jurakalnio atragio saugoma ir daugiau isskirtiniu vertybiu pirmasis bei antrasis Papiles piliakalniai penkiolikakamiene liepa GeologijaApzvalgos bokstas Jurakalnio tai tipiska linijines erozijos suformuota reljefo forma Eroziniame atragyje raguvose bei griovose formuojasi saltiniai Griovoje vyksta gilinamoji erozija nes jos isilginis profilis dar nepasieke dinamines pusiausvyros Status griovos slaitai nuolat griuva nesuspeja apaugti kuri juos sutvirtintu Todel griovos kairiajame slaite nesunku pasiekti senuosius sluoksnius priklausancius juros sistemai Griovos dugne upelio vandens tekme naturaliai atidengia uolienu su fosilijomis sluoksnius Nuo apzvalgos boksto atsiveria puikus vaizdas į Ventos slenį jo terasas pazintinį taka Geologiniai sluoksniai 0 0 2 0 m po kvartero jauniausio geologinio periodo danga slugso juros sistemos nuogulos Kvartero nuogulos moreniniai priemoliai 2 0 5 5 m juodas riebus zerutingas molis siek tiek karbonatingas su limonitizuoto geltono smiltainio tarpsluoksniais Sis sluoksnis paleontologu priskirtas juros sistemos virsutinio skyriaus Jame surandama gausi amonitu fauna Surasti ir apibudinti sie amonitai Cardioceras Plasmatoceras tenuicostatum Nik Cardioceras Plasmatoceras tenuistriatum Bor Cardioceras Plasmatoceras popilaniene Bod 5 5 7 5 m surastas juros vidurinio skyriaus juodo zerutingo karbonatingo ir smelingo molio sluoksnis kuris priskirtas gt 5 5 m juros sistemos vidurinio skyriaus sluoksniai priklausantys kelovejui DuomenysAtodangos aukstis 9 6 m Plotas 0 38 ha Jurakalnio atragio aukstis 10 12 m ilgis 260 m plotis 20 30 mSaltiniaiAkmene fitozauru liekanu krastas Naujas apzvalgos bokstas Ventos regioniniame parke JurakalnisNuorodosSaugomu teritoriju valstybes kadastras Archyvuota kopija 2021 01 26 is Wayback Machine projekto Ventos regioninis parkas Jurakalnio griovos atodanga ir atragis Archyvuota kopija 2017 07 07 is Wayback Machine projekto Papileje naujas pazintinis takas Jurakalnio pazintinis takas į juros periodo parka Jurakalnis zemelapyje Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto