Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Jupiteris (mitologija)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Romėnų mitologijoje Jupiteris (lot. Iuppiter) – dangaus, dienos šviesos, audros dievas. Vyriausias panteono dievas, Romos imperijos globėjas. Jupiterio atitikmuo graikų mitologijoje – Dzeusas, o etruskų – Tinia. Daugiausia vadinamas Jupiteriu Optimu Maksimu (Jupiter Optimus Maximus), kas reiškia Jupiteris aukščiausias ir didingiausias. Vardas kildinamas iš Jove ir pater („tėvas“).
Romėnų dievo Jupiterio vardu pavadintas didžiausia Saulės sistemos planeta.
Kultas
- Jupiteris buvo viršiausias archajiškos triados dievas, kurią taip pat sudarė Marsas ir Kvirinas. Triados kultas buvo paplitęs ankstyvojoje Romoje.
- Vėliau, imperialistiniu laikotarpiu, imperatoriai Klaudijus ir pasiskolino Jupiterio bruožus, taip siekdami pabrėžti viešpatavimą visame pasaulyje.
- Didžiausia šventykla Romoje, Kapitolijuje, buvo skirta Jupiteriui Optimui Maksimui. Jis buvo garbinamas kartu su Junona ir Minerva, įėjo į Kapitolijaus triadą. Kapitolijaus triadai skirtos šventyklos buvo statomos naujų romėnų miestų ar kolonijų centre.
Epitetai
- Jupiter Caelestis („dangiškas“);
- Jupiter Fulgurator („iš žaibo“);
- Jupiter Latarius („lotynų dievas“)
- Jupiter Lucetius („iš šviesos“)
- Jupiter Pluvius („lietaus siuntėjas“)
- Jupiter Stator („stovintis“)
- Jupiter Terminus arba Jupiter Terminalus („sienų gynėjas“).
- Jupiter Tonans („griausmavaldis“)
- Jupiter Victor (vedė romėnų armijas į pergales)
- Jupiter Summanus („naktinio griausmo siuntėjas“)
- Jupiter Feretrius („nunešantis šalin (karą)“)
- Jupiter Optimus Maximus („aukščiausias ir didingiausias“)
Išnašos
- Giuliano Bonfante, Larissa Bonfante. The Etruscan Language: An Introduction, Revised Editon, Manchester University Press, 2002, p. 207.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jupiteris (mitologija), Kas yra Jupiteris (mitologija)? Ką reiškia Jupiteris (mitologija)?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Romenu mitologijoje Jupiteris lot Iuppiter dangaus dienos sviesos audros dievas Vyriausias panteono dievas Romos imperijos globejas Jupiterio atitikmuo graiku mitologijoje Dzeusas o etrusku Tinia Daugiausia vadinamas Jupiteriu Optimu Maksimu Jupiter Optimus Maximus kas reiskia Jupiteris auksciausias ir didingiausias Vardas kildinamas is Jove ir pater tevas Jupiteris Romenu dievo Jupiterio vardu pavadintas didziausia Saules sistemos planeta KultasJupiteris buvo virsiausias archajiskos triados dievas kuria taip pat sudare Marsas ir Kvirinas Triados kultas buvo paplites ankstyvojoje Romoje Veliau imperialistiniu laikotarpiu imperatoriai Klaudijus ir pasiskolino Jupiterio bruozus taip siekdami pabrezti viespatavima visame pasaulyje Didziausia sventykla Romoje Kapitolijuje buvo skirta Jupiteriui Optimui Maksimui Jis buvo garbinamas kartu su Junona ir Minerva įejo į Kapitolijaus triada Kapitolijaus triadai skirtos sventyklos buvo statomos nauju romenu miestu ar koloniju centre EpitetaiJupiter Caelestis dangiskas Jupiter Fulgurator is zaibo Jupiter Latarius lotynu dievas Jupiter Lucetius is sviesos Jupiter Pluvius lietaus siuntejas Jupiter Stator stovintis Jupiter Terminus arba Jupiter Terminalus sienu gynejas Jupiter Tonans griausmavaldis Jupiter Victor vede romenu armijas į pergales Jupiter Summanus naktinio griausmo siuntejas Jupiter Feretrius nunesantis salin kara Jupiter Optimus Maximus auksciausias ir didingiausias IsnasosGiuliano Bonfante Larissa Bonfante The Etruscan Language An Introduction Revised Editon Manchester University Press 2002 p 207