Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Juozas Tallat KelpšaGimė 1889 m sausio 1 d Kalnujai Raseinių valsčiusMirė 1949 m vasario 5 d 60 metų VilniusPalaidotas a
Juozas Tallat Kelpša
| Juozas Tallat-Kelpša | |
|---|---|
| Gimė | 1889 m. sausio 1 d. Kalnujai, Raseinių valsčius |
| Mirė | 1949 m. vasario 5 d. (60 metų) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Senosiose Rasų kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Ona Abramavičiūtė-Tallat-Kelpšienė |
| Vaikai | Stanislava Dalija Tallat-Kelpšaitė, Violeta Tallat-Kelpšaitė-Bataitienė |
| Veikla | operos dirigentas, kompozitorius, pedagogas |
| Alma mater | Peterburgo konservatorija |
| Vikiteka | Juozas Tallat-Kelpša |
Juozas Tallat-Kelpša, arba Juozas Tallat Kelpša (1889 m. sausio 1 d. Kalnujuose, Raseinių valsčius – 1949 m. vasario 5 d. Vilniuje) – Lietuvos profesionalaus operos teatro organizatorius, operos dirigentas, kompozitorius, pedagogas, muzikas visuomenininkas.
Biografija
Protėviai buvo totorių bajorai, susigiminiavę su lietuviais. 1900 m. baigęs Ylakių liaudies mokyklą, mokėsi Palangos progimnazijoje, brandos atestatą gavo Peterburge (Rusija). Muzikos pradmenis gavo iš savo tėvo vargonininko. Vėliau mokėsi Rokiškio vargonininkų mokykloje pas Rudolfą Lymaną.
1905–1907 m. gyveno Vilniuje, kur Rusų muzikos draugijos mokykloje išmoko griežti violončele. Mokytojavo pradžios mokykloje, vargonininkavo Šv. Mikalojaus bažnyčioje, vadovavo Lietuvių savišalpos draugijos chorui – prisijungus „Kanklių“ draugijos chorui, susidarė 70–80 dalyvių kolektyvas, kuris rengė koncertus-vakarus, giedojo bažnyčioje. 1907 m. G. Landsbergio-Žemkalnio „Eglei žalčių karalienei“ parašė muziką ir su choru tą veikalą pastatė.
1907–1916 m. gyveno Peterburge: konservatorijoje studijavo kompozicijos teoriją pas A. Liadovą, M. Šteinbergą ir J. Vytuolį. Vadovavo lietuvių ir baltarusių chorams, dirigavo operečių spektaklius, dalyvavo dramos vaidinimuose, akompanavo solistams, kūrė muziką scenos veikalams. Vasaros atostogų metu Lietuvoje užrašinėjo liaudies dainas, organizavo chorus. 1909 m. sausio mėn. per atostogas Vilniuje pastatė Miko Petrausko operą „Birutė“. Tais pačiais metais Lietuvių mokslo draugijos suvažiavime Vilniuje išrinktas dainų ir melodijų rinkimo komisijos nariu.
1910 m. ir 1914–1916 m. dirbo Šv. Kotrynos berniukų gimnazijoje dainavimo ir muzikos mokytoju. 1910 m. vasario mėn. su sustiprintu Peterburgo lietuvių choru dalyvavo etnografiniame keturiolikos tautų koncerte. 1912 m. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties metinių minėjimo koncerte, be kitų kūrinių, buvo atliktos ir M. K. Čiurlionio penkios harmonizuotos lietuvių liaudies dainos.
1916 m. buvo pašauktas atlikti karinę prievolę, tarnavo įvairiuose Rusijos miestuose: Mogiliave, Oriole, Kurske, Voroneže. 1918 m. apsigyveno Vilniuje, kur subūrė lietuvių mišrųjį chorą, dėstė muziką lietuvių gimnazijoje, rengė koncertus. Į valdžią atėjus bolševikams, išrinktas Švietimo liaudies komisariato muzikos kolegijos nariu, rūpinosi lietuvių operos teatro ir muzikinio švietimo organizavimu, išvyko į Maskvą susipažinti su muzikos mokyklų darbu.
Tarpukaris
1919–1920 m. gilino teorines žinias pas prof. G. Šumaną Berlyno valstybinėje meno akademijoje. Lenkijai okupavus Vilnių, 1920 m. apsigyveno Kaune. Vadovavo Lietuvių meno kūrėjų draugijos muzikos sekcijai. 1920 m. paskirtas suvalstybintos Juozo Naujalio muzikos mokyklos direktoriumi. 1920–1923 m. vadovavo Kauno muzikos mokyklos operos klasei ir simfoniniam orkestrui.
Prisidėjo prie Operos vaidyklos įsteigimo, pirmasis jos dirigentas. 1920 m. gruodžio 31 d. dirigavo pirmąjį teatre pastatytą spektaklį – Džiuzepės Verdžio operą „Traviata“. 1923 m. Valstybės teatro direktorius, 1920–1944 m. vyr. dirigentas.
1925 m. vasarą išvyko į Čekoslovakiją ir Austriją pasitobulinti operinio dirigavimo srityje. 1926 m. išrinktas į Lietuvos švietimo ministerijos Meno tarybą. Nuo 1933 m. Lietuvos filharmonijos draugijos Meno tarybos narys. 1933–1944 m. vadovavo Kauno konservatorijos operos klasei ir simfoniniam orkestrui. 1935 m. buvo pasiųstas į Belgiją išbandyti Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokštui pagamintus varpus ir parsiųsdinti juos į Lietuvą.
Sovietmetis
1940 m. liepos mėn. Liaudies Seimo rinkimų proga parašė pirmuosius propagandinio turinio darbus – chorines dainas ir solo su fortepijonu. 1944 m. Kauno valstybinio dramos teatro ir Kauno konservatorijos direktorius. 1944–1949 m. vyriausiasis dirigentas. 1945 m. nusipelnęs meno veikėjas, 1948 m. Stalino premijos laureatas.
1942–1949 m. gyveno Kaune, Laisvės al. 69, verslininkės Minos Kotkauskienės name.
1948–1949 m. Vilniaus konservatorijos operinio parengimo katedros vedėjas ir operos studijos vadovas. 1948 m. profesorius. Jo pastangomis pastatyta Piotro Čaikovskio opera „Eugenijus Oneginas“. 1948–1949 m. pirmasis Lietuvos kompozitorių sąjungos valdybos pirmininkas. Mirė 1949 m. vasario 5 d. diriguodamas radijuje savo „Kantatą apie Staliną“. Palaidotas Rasų kapinėse.
Kūryba
J. Tallat-Kelpšos kūrybinis palikimas – tai solo ir choro dainos, „Kantata apie Staliną“ (1947 m.), simfoniniai ir kameriniai kūriniai. Jo dainos „Čiūto“, „Gale lauko toli“ ir „Meno daina“ skambėjo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse, be jų neapsiėjo ir Lietuvos chorai, dainų šventės. Muzika, parašyta lietuviškiems vaidinimams Vilniuje, Peterburge ir Kaune, iki mūsų dienų neišliko.
Atminimo įamžinimas
- 1949 m. pastatytas antkapinis paminklas, jame iškaltas kantatos apie Staliną IV d. („Prabilo žemė“) motyvas.
- 1949 m. Vilniaus konservatorijai suteiktas Juozo Tallat-Kelpšos vardas.
- 1983 m. išleista kompozitoriaus Jono Nabažo ir muzikologės Eugenijos Ragulskienės parengta knyga.
- 1989 m. sausio 8 d. ant namų Kaune (Laisvės al. 69 ir Rotušės a. 13) pritvirtintos memorialinės lentos su bareljefais (skulpt. Stasys Žirgulis).
- paminklinis akmuo Kalnujuose, gimtosios sodybos vietoje.
Literatūra
- Juozas Tallat-Kelpša. Gyvenimas ir kūryba. Straipsniai ir laiškai. Dokumentai. Amžininkų atsiminimai (sud. Jonas Nabažas, Eugenija Ragulskienė). – Vilnius: Vaga, 1983.
Šaltiniai
- Juozas Tallat Kelpša. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
- Juozo Tallat-Kelpšos odisėja dėl Kauno kariliono // Literatūra ir menas, 2009 m. vasario 6 d., Nr. 3223
- Vaclovas Juodpusis. Juozas Tallat-Kelpša. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. - 255
- http://www.emokykla.lt/svetaines/vartai/lietuvos_kompozitoriai/new_page_23.htm Archyvuota kopija 2006-05-05 iš Wayback Machine projekto.
- Kaip gimė profesionalus lietuvių operos teatras // Nemunas, 2009 m. vasario 5 d., Nr. 5 (231–672) Archyvuota kopija 2012-12-16 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.mxl.lt/lt/classical/persons/works/tallatkelpsa/36?ref=/lt/classical/persons/41&s_sf=wrk_duration&s_so=desc
- Stasė Ramanauskienė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. – Vilnius: Mintis, 1984. – 54-56 psl.
- http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=TALLAT-KELP%D0A%20JUOZAS Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juozas Tallat Kelpša, Kas yra Juozas Tallat Kelpša? Ką reiškia Juozas Tallat Kelpša?
Juozas Tallat KelpsaGime 1889 m sausio 1 d Kalnujai Raseiniu valsciusMire 1949 m vasario 5 d 60 metu VilniusPalaidotas a Senosiose Rasu kapineseSutuoktinis e Ona Abramaviciute Tallat KelpsieneVaikai Stanislava Dalija Tallat Kelpsaite Violeta Tallat Kelpsaite BataitieneVeikla operos dirigentas kompozitorius pedagogasAlma mater Peterburgo konservatorijaVikiteka Juozas Tallat Kelpsa Juozas Tallat Kelpsa arba Juozas Tallat Kelpsa 1889 m sausio 1 d Kalnujuose Raseiniu valscius 1949 m vasario 5 d Vilniuje Lietuvos profesionalaus operos teatro organizatorius operos dirigentas kompozitorius pedagogas muzikas visuomenininkas BiografijaProteviai buvo totoriu bajorai susigiminiave su lietuviais 1900 m baiges Ylakiu liaudies mokykla mokesi Palangos progimnazijoje brandos atestata gavo Peterburge Rusija Muzikos pradmenis gavo is savo tevo vargonininko Veliau mokesi Rokiskio vargonininku mokykloje pas Rudolfa Lymana 1905 1907 m gyveno Vilniuje kur Rusu muzikos draugijos mokykloje ismoko griezti violoncele Mokytojavo pradzios mokykloje vargonininkavo Sv Mikalojaus baznycioje vadovavo Lietuviu savisalpos draugijos chorui prisijungus Kankliu draugijos chorui susidare 70 80 dalyviu kolektyvas kuris renge koncertus vakarus giedojo baznycioje 1907 m G Landsbergio Zemkalnio Eglei zalciu karalienei parase muzika ir su choru ta veikala pastate 1907 1916 m gyveno Peterburge konservatorijoje studijavo kompozicijos teorija pas A Liadova M Steinberga ir J Vytuolį Vadovavo lietuviu ir baltarusiu chorams dirigavo opereciu spektaklius dalyvavo dramos vaidinimuose akompanavo solistams kure muzika scenos veikalams Vasaros atostogu metu Lietuvoje uzrasinejo liaudies dainas organizavo chorus 1909 m sausio men per atostogas Vilniuje pastate Miko Petrausko opera Birute Tais paciais metais Lietuviu mokslo draugijos suvaziavime Vilniuje isrinktas dainu ir melodiju rinkimo komisijos nariu 1910 m ir 1914 1916 m dirbo Sv Kotrynos berniuku gimnazijoje dainavimo ir muzikos mokytoju 1910 m vasario men su sustiprintu Peterburgo lietuviu choru dalyvavo etnografiniame keturiolikos tautu koncerte 1912 m Mikalojaus Konstantino Ciurlionio mirties metiniu minejimo koncerte be kitu kuriniu buvo atliktos ir M K Ciurlionio penkios harmonizuotos lietuviu liaudies dainos 1916 m buvo pasauktas atlikti karine prievole tarnavo įvairiuose Rusijos miestuose Mogiliave Oriole Kurske Voroneze 1918 m apsigyveno Vilniuje kur subure lietuviu misrujį chora deste muzika lietuviu gimnazijoje renge koncertus Į valdzia atejus bolsevikams isrinktas Svietimo liaudies komisariato muzikos kolegijos nariu rupinosi lietuviu operos teatro ir muzikinio svietimo organizavimu isvyko į Maskva susipazinti su muzikos mokyklu darbu Tarpukaris 1919 1920 m gilino teorines zinias pas prof G Sumana Berlyno valstybineje meno akademijoje Lenkijai okupavus Vilniu 1920 m apsigyveno Kaune Vadovavo Lietuviu meno kureju draugijos muzikos sekcijai 1920 m paskirtas suvalstybintos Juozo Naujalio muzikos mokyklos direktoriumi 1920 1923 m vadovavo Kauno muzikos mokyklos operos klasei ir simfoniniam orkestrui Juozas Tallat Kelpsa Prisidejo prie Operos vaidyklos įsteigimo pirmasis jos dirigentas 1920 m gruodzio 31 d dirigavo pirmajį teatre pastatyta spektaklį Dziuzepes Verdzio opera Traviata 1923 m Valstybes teatro direktorius 1920 1944 m vyr dirigentas 1925 m vasara isvyko į Cekoslovakija ir Austrija pasitobulinti operinio dirigavimo srityje 1926 m isrinktas į Lietuvos svietimo ministerijos Meno taryba Nuo 1933 m Lietuvos filharmonijos draugijos Meno tarybos narys 1933 1944 m vadovavo Kauno konservatorijos operos klasei ir simfoniniam orkestrui 1935 m buvo pasiustas į Belgija isbandyti Kauno Vytauto Didziojo karo muziejaus bokstui pagamintus varpus ir parsiusdinti juos į Lietuva Sovietmetis 1940 m liepos men Liaudies Seimo rinkimu proga parase pirmuosius propagandinio turinio darbus chorines dainas ir solo su fortepijonu 1944 m Kauno valstybinio dramos teatro ir Kauno konservatorijos direktorius 1944 1949 m vyriausiasis dirigentas 1945 m nusipelnes meno veikejas 1948 m Stalino premijos laureatas 1942 1949 m gyveno Kaune Laisves al 69 verslininkes Minos Kotkauskienes name 1948 1949 m Vilniaus konservatorijos operinio parengimo katedros vedejas ir operos studijos vadovas 1948 m profesorius Jo pastangomis pastatyta Piotro Caikovskio opera Eugenijus Oneginas 1948 1949 m pirmasis Lietuvos kompozitoriu sajungos valdybos pirmininkas Mire 1949 m vasario 5 d diriguodamas radijuje savo Kantata apie Stalina Palaidotas Rasu kapinese KurybaJ Tallat Kelpsos kurybinis palikimas tai solo ir choro dainos Kantata apie Stalina 1947 m simfoniniai ir kameriniai kuriniai Jo dainos Ciuto Gale lauko toli ir Meno daina skambejo JAV ir Kanados lietuviu dainu sventese be ju neapsiejo ir Lietuvos chorai dainu sventes Muzika parasyta lietuviskiems vaidinimams Vilniuje Peterburge ir Kaune iki musu dienu neisliko Atminimo lenta Kaune Rotuses a Antkapinis paminklas Vilniaus Rasu kapineseAtminimo įamzinimas1949 m pastatytas antkapinis paminklas jame iskaltas kantatos apie Stalina IV d Prabilo zeme motyvas 1949 m Vilniaus konservatorijai suteiktas Juozo Tallat Kelpsos vardas 1983 m isleista kompozitoriaus Jono Nabazo ir muzikologes Eugenijos Ragulskienes parengta knyga 1989 m sausio 8 d ant namu Kaune Laisves al 69 ir Rotuses a 13 pritvirtintos memorialines lentos su bareljefais skulpt Stasys Zirgulis paminklinis akmuo Kalnujuose gimtosios sodybos vietoje LiteraturaJuozas Tallat Kelpsa Gyvenimas ir kuryba Straipsniai ir laiskai Dokumentai Amzininku atsiminimai sud Jonas Nabazas Eugenija Ragulskiene Vilnius Vaga 1983 SaltiniaiJuozas Tallat Kelpsa Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIII Salc Toli Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2013 Juozo Tallat Kelpsos odiseja del Kauno kariliono Literatura ir menas 2009 m vasario 6 d Nr 3223 Vaclovas Juodpusis Juozas Tallat Kelpsa Tarybu Lietuvos enciklopedija T 4 Simno Zvorune Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988 psl 255 http www emokykla lt svetaines vartai lietuvos kompozitoriai new page 23 htm Archyvuota kopija 2006 05 05 is Wayback Machine projekto Kaip gime profesionalus lietuviu operos teatras Nemunas 2009 m vasario 5 d Nr 5 231 672 Archyvuota kopija 2012 12 16 is Wayback Machine projekto http www mxl lt lt classical persons works tallatkelpsa 36 ref lt classical persons 41 amp s sf wrk duration amp s so desc Stase Ramanauskiene Kurejai ir ju memorialines vietos Vilnius Mintis 1984 54 56 psl http atminimas kvb lt asmenvardis php asm TALLAT KELP D0A 20JUOZAS Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto