Juozas MarčiukaitisGimė 1861 m sausio 1 d Balbieriškis Marijampolės apskritisMirė 1932 m kovo 19 d 71 metai KaunasTėvas
Juozas Marčiukaitis

Juozas Marčiukaitis | |
---|---|
Gimė | 1861 m. sausio 1 d. Balbieriškis, Marijampolės apskritis |
Mirė | 1932 m. kovo 19 d. (71 metai) Kaunas |
Tėvas | Jonas Marčiukaitis |
Motina | Petronėlė Malinauskaitė |
Veikla | visuomenės veikėjas, knygnešys, smuikininkas, chorvedys, fotografas |
Vikiteka | Juozas Marčiukaitis |
Juozas Marčiukaitis (1861 m. sausio 1 d. Balbieriškyje, Marijampolės apskritis – 1932 m. kovo 19 d. Kaune) – Lietuvos visuomenės veikėjas, Lietuvių mokslo draugijos tikrasis narys, knygnešys, smuikininkas, chorvedys, fotografas mėgėjas.
Biografija
Būdamas devynerių metų išmoko smuikuoti, griežė vestuvėse, pas vietos kleboną dirbo raštininku. Sulaukęs 14 metų, pradėjo dirbti Valstiečių komisijos raštinėje Marijampolėje. Čia susipažino su gimnazistu Vincu Kudirka ir abu dažnai smuikuodavo. Vėliau nuvyko dirbti raštininku į Veiverių valsčių ir privačiai mokėsi smuikuoti pas seminarijos mokytoją J. Paulauską – Varšuvos konservatorijos laureatą. Persikėlęs į Suvalkus, gavo valdininko vietą Rusų iždo rūmuose.
Atgavus spaudą, 1904 m. Suvalkuose susibūrė lietuvių draugija „Vienybė“. Iki 1914 m. J. Marčiukaitis buvo šios draugijos iždininkas. Suorganizavo 16 moterų ir 19 vyrų lietuvių chorą, kas sulenkėjusiuose Suvalkuose buvo tiesiog sensacija. Choras rengė koncertus-vakarus su dainomis, šokiais ir vaidinimais. J. Marčiukaitis su pianistu K. Grinkevičium kaip smuikininkas koncertuodavo Marijampolės lietuviškuose vakaruose.
Kilus Pirmajam pasauliniam karui, pasitraukė į Oriolą; ten suorganizavo tremtinių šalpos komitetą ir buvo išrinktas į jo valdybą. Suorganizavo ir chorą, rengusį koncertus ir giedojusį bažnyčioje.
1918 m. grįžęs į gimtąjį Balbieriškį, tuoj suorganizavo chorą, kuris jau pirmame koncerte padainavo 10 lietuviškų dainų ir himną. 1919 m. persikėlė į Alytų ir pradėjo dirbti apskrities viršininko pašto raštinėje. Bolševikams įsiveržus į Alytų, pasitraukė į Marijampolę. Vėliau nuvyko į Kauną ir dirbo Finansų ministerijoje. Sulaukęs garbingo amžiaus, gavo valstybinę pensiją.
1921 m. išleido knygą apie Balbieriškio bažnyčią, kuri saugoma Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. Jo nuotraukų turi Lietuvos nacionalinis muziejus Vilniuje.
Bendravo su Jonu Basanavičiumi, jį fotografavo. Buvo viengungis, vaikų neturėjo.
Už ypatingus nuopelnus apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.
- J. Marčiukaitis (centre) su broliais (1899 m.)
- Autoportretas prie Birštono kelto (1930 m.)
Šaltiniai
- Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999.
- Trimitas, 1931-10-29, Nr. 44, p. 863
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juozas Marčiukaitis, Kas yra Juozas Marčiukaitis? Ką reiškia Juozas Marčiukaitis?
Juozas MarciukaitisGime 1861 m sausio 1 d Balbieriskis Marijampoles apskritisMire 1932 m kovo 19 d 71 metai KaunasTevas Jonas MarciukaitisMotina Petronele MalinauskaiteVeikla visuomenes veikejas knygnesys smuikininkas chorvedys fotografasVikiteka Juozas Marciukaitis Juozas Marciukaitis 1861 m sausio 1 d Balbieriskyje Marijampoles apskritis 1932 m kovo 19 d Kaune Lietuvos visuomenes veikejas Lietuviu mokslo draugijos tikrasis narys knygnesys smuikininkas chorvedys fotografas megejas BiografijaBudamas devyneriu metu ismoko smuikuoti grieze vestuvese pas vietos klebona dirbo rastininku Sulaukes 14 metu pradejo dirbti Valstieciu komisijos rastineje Marijampoleje Cia susipazino su gimnazistu Vincu Kudirka ir abu daznai smuikuodavo Veliau nuvyko dirbti rastininku į Veiveriu valsciu ir privaciai mokesi smuikuoti pas seminarijos mokytoja J Paulauska Varsuvos konservatorijos laureata Persikeles į Suvalkus gavo valdininko vieta Rusu izdo rumuose Atgavus spauda 1904 m Suvalkuose susibure lietuviu draugija Vienybe Iki 1914 m J Marciukaitis buvo sios draugijos izdininkas Suorganizavo 16 moteru ir 19 vyru lietuviu chora kas sulenkejusiuose Suvalkuose buvo tiesiog sensacija Choras renge koncertus vakarus su dainomis sokiais ir vaidinimais J Marciukaitis su pianistu K Grinkevicium kaip smuikininkas koncertuodavo Marijampoles lietuviskuose vakaruose Kilus Pirmajam pasauliniam karui pasitrauke į Oriola ten suorganizavo tremtiniu salpos komiteta ir buvo isrinktas į jo valdyba Suorganizavo ir chora rengusį koncertus ir giedojusį baznycioje 1918 m grįzes į gimtajį Balbieriskį tuoj suorganizavo chora kuris jau pirmame koncerte padainavo 10 lietuvisku dainu ir himna 1919 m persikele į Alytu ir pradejo dirbti apskrities virsininko pasto rastineje Bolsevikams įsiverzus į Alytu pasitrauke į Marijampole Veliau nuvyko į Kauna ir dirbo Finansu ministerijoje Sulaukes garbingo amziaus gavo valstybine pensija 1921 m isleido knyga apie Balbieriskio baznycia kuri saugoma Nacionaliniame M K Ciurlionio dailes muziejuje Kaune Jo nuotrauku turi Lietuvos nacionalinis muziejus Vilniuje Bendravo su Jonu Basanaviciumi jį fotografavo Buvo viengungis vaiku neturejo Uz ypatingus nuopelnus apdovanotas Didziojo Lietuvos kunigaikscio Gedimino 4 ojo laipsnio ordinu J Marciukaitis centre su broliais 1899 m Autoportretas prie Birstono kelto 1930 m SaltiniaiBoleslovas Zubrickas Pasaulio lietuviu chorvedziai enciklopedinis zinynas Vilnius 1999 Trimitas 1931 10 29 Nr 44 p 863