Juozas Kudirka (1939)

Gimė 1939 m. kovo 13 d. Skriaudžių kaime, Prienų rajone, mažažemių valstiečių Andriaus Kudirkos ir Agotos Kulbušauskaitės-Kudirkienės šeimoje.^[1] Juozas Kudirka 1963–1965 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Centrinėje bibliotekoje, 1965 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. 1969–1974 m. dirbo Istorijos institute, 1974–1980 m. – Filosofijos, sociologijos ir teisės institute, 1980–1992 m. Liaudies kultūros centre, 1986–1990 m. buvo šio centro folkloro skyriaus vedėjas. 1995 m. tapo habilituotu humanitarinių mokslų daktaru.

Juozas Kudirka buvo vienas veikliausių liaudies kūrybos ir tradicinių švenčių puoselėtojų; nuo 9 dešimtmečio pradžios skatino atgaivinti tradicinę liaudies kūrybą, šventes, rengė tautodailės ugdymo ir tyrimo programas, mokslines ir praktines konferencijas, rinko medžiagą apie Vakarų Baltarusijos lietuvių papročius.^[2]

1999 m. apdovanotas Jono Basanavičiaus premija.

Monografijos

• Lietuvos puodžiai ir puodai (1973 m.)
• Valstiečių verslai (su Vaciu Miliumi ir Angele Vyšniauskaite, 1983 m.)
• Lietuvių liaudies meno šaltiniai (1986 m.)
• Lietuviai: etniniai bruožai (The Lithuanians: An Ethnic Portrait, 1991 m.)
• Lietuviškos Kūčios ir Kalėdos (1993 m.)
• Lietuvių sportiniai žaidimai (1993 m.)
• Vilniaus verbos (1993 m.)
• Lietuviškoji Veiverių mokytojų seminarija (1996 m.)
• Parašė 7 populiarias knygeles apie šventes (Velykas, Kūčias, Jonines, Jurgines, Motinos dieną, Užgavėnes).

Sudarė

• Tradicija šiuolaikinėje lietuvių liaudies dailėje (1982 m.)
• Liaudies meno savitumas (1984 m.)
• Meno verslai (1987 m.)
• Spalva lietuvių liaudies mene (1988 m.)
• Vaikai ir liaudies kūryba (1989 m.)
• Lietuvių liaudies papročiai (1991 m.)