Juozas Kamaitis

Juozas Kamaitis (1893 m. rugsėjo 28 d. Sintautuose, Šakių raj. – 1957 m. rugsėjo 14 d. Marijampolėje) – vargonininkas, pedagogas, chorvedys, kompozitorius.

Biografija

Išmokęs vargonuoti pas J. Domeiką, 1905 m. atvyko į Kauną ir ketverius metus mokėsi Juozo Naujalio vargonininkų kursuose ir gimnazijoje. Paskui kurį laiką vargonininkavo ir vadovavo chorui Sintautuose. 1910–1914 m. vargonavimo ir kompozicijos mokėsi Varšuvos muzikos institute. Baigęs studijas, vėl sugrįžo į Sintautus, kur vargonininkavo ir vadovavo parapijos chorui.

Nuo 1919 m. dėstė muziką ir dainavimą Kudirkos Naumiesčio „Žiburio“ gimnazijoje, vadovavo chorui ir vokaliniams ansambliams, rengė vakarus – koncertus, kuriuose pasirodydavo ir kaip pianistas. 1921–1923 m. muzikos žinias gilino Leipcigo konservatorijoje.

Nuo 1924 m. Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos muzikos mokytojas ir chorų vadovas. Daug metų dirbo ir Marijampolės mokytojų seminarijoje, vadovavo vakariniams muzikos kursams. 1926 m. lankėsi JAV, Vokietijoje ir Nyderlanduose, aktyviai dalyvavo Lietuvos muzikų draugijos veikloje. Jo parengtas berniukų choras 1937 m. Lietuvos gimnazijų baigiamosiose varžybose Klaipėdoje pelnė antrą vietą. 1938 m. Klaipėdoje vykusiai dainų šventei parengė Marijampolės jaunalietuvių 38 dalyvių chorą.

Pokario metais J. Kamaitis vienas iš pirmųjų muzikų Marijampolėje organizavo chorus ir orkestrus, rengė koncertus ir dainų šventes, buvo jų dirigentas. Chorus parengdavo ir respublikinėms dainų šventėms, gerai pasirodydavo apžiūrose ir konkursuose. Sukūrė dainų ir giesmių chorams, harmonizavo lietuvių liaudies dainų, parašė muziką lietuvių liaudies pasakai „Eglė žalčių karalienė“, išleido savo kūrinių rinkinį „Dainos chorui“ (1929 m.), įvairiais muzikos klausimais paskelbė nemaža straipsnių. 1955 m. suteiktas nusipelniusio mokytojo vardas.

Šaltiniai

• Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.