Juozas Gedminas 1838 m balandžio 18 d 1913 m gruodžio 29 d XIX a lietuvių liaudies akmeninių memorialinių paminklų meist
Juozas Gedminas

Juozas Gedminas (1838 m. balandžio 18 d.– 1913 m. gruodžio 29 d.) – XIX a. lietuvių liaudies akmeninių memorialinių paminklų meistras.
Gyvenimas
J. Gedminas gimė 1838 m. dabartiniame Radviliškio rajone, Šiaulėnų apylinkėje, Nirtaičių kaime. Buvo kilęs iš valstiečių šeimos, būdamas dvidešimt penkerių 1864m. sausio 7d.vedė Magdeleną Šleivytę ir susilaukė keturių sūnų: Antano, Dominyko, Jono, Baltramiejaus ir dviejų dukterų: Karolinos ir Onos. užsidirbo statydamas trobas, o laisvalaikį paskyrė akmens kalimui. Yra žinoma, kad liaudies menininkas bandė jėgas ir medžio drožyboje, tačiau jo netenkino medžio laikinumas ir nepatvarumas, todėl jis savo kūrybine medžiaga pasirinko akmenį. Dėl savo atsidavimo akmens kalimui ir originalios kūrybos savo kaime J. Gedminas buvo pramintas Keistuoliu. Ilgus metus liaudies meistras akmenį kaldavo kitu kietesniu akmeniu, tik vėliau įsigijo metalinį kaltą, kuris labai palengvino skulptoriaus darbą ir praplėtė galimybes. Savo kūriniams J. Gedminas rinkdavosi akmenis, kurių forma jam ką nors primindavo: paukštį, grybą, žuvį, ar kokį kitą daiktą. Akmenis parsinešdavo net nuo Šaukoto, Tytuvėnų ar Šiluvos.
Kūryba
Didžiausias šio liaudies menininko palikimas – Nirtaičių kapinaitės. Jas suformavo pats Juozas Gedminas. Šis memorialinis ansamblis yra ant elipsės formos nedidelio dirbtinio paaukštinimo su akmeniniais varteliais, ant kurių pritvirtintas metalinis kryžius. Varteliuose yra iškaltas užrašas SZWENTA BROMA AMŽINA TĖWINEI MŪSŲ, kuris atspindi pagrindinę ansamblio idėją. Šiose kapinaitėse J. Gedminui buvo svarbiausi trys paminklai: vienas skirtas jo tėvams, antras – 1890 m. datai pažymėti, kuri, matyt, buvo labai svarbi skulptoriui, o trečiąjį skulptorius pasistatė pats sau.
Ansamblyje dominuoja grybo, širdies, avinėlio, paukščio, aguonos, žmogaus formos puošybos elementai. Skulptoriaus kūryboje krikščioniškos simbolikos negausu, viso labo tik Apvaizdos akis ir kryželiai. Mėgiamiausi ir originaliausi liaudies meistro naudojami simboliai – aguonos ir grybai, kurie liaudies mąstyme reiškia amžiną gyvybės pasikartojimą. Taip pat skulptorius dažnai vartojo nuoširdumą ir gailestingumą simbolizuojančias širdeles ir avinėlius.
J. Gedmino kūryba domėjosi ir vertino .
J. Gedminas apie savo kūrybą:
Ką tu žmogau padarysi, pagalvojau sau, jei medžio ir nesukapotų, tai vis tiek jis amžinai neišlaikytų – supus. Geriau dirbsiu iš akmens. Akmuo amžius išbus ir pasakys: – Čia buvo toks žmogus, taip ir taip galvojo, tą ir tą veikė.
(Užrašė K. Skipaitis)
Šaltiniai
- Alfredas Širmulis , Lietuvių liaudies memorialiniai paminklai: medis, akmuo, geležis : vadovėlis dailės specialybių studentams. Vilnius: Vilniaus dailės akad. l – kla, 1999, 190 p.
- Skaitmeninis leidinys Senoji lietuvių skulptūra, kryžiai ir koplytėlės
Nuorodos
- Juozo Gedmino kūrinių virtuali paroda
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juozas Gedminas, Kas yra Juozas Gedminas? Ką reiškia Juozas Gedminas?
Juozas Gedminas 1838 m balandzio 18 d 1913 m gruodzio 29 d XIX a lietuviu liaudies akmeniniu memorialiniu paminklu meistras GyvenimasJ Gedminas gime 1838 m dabartiniame Radviliskio rajone Siaulenu apylinkeje Nirtaiciu kaime Buvo kiles is valstieciu seimos budamas dvidesimt penkeriu 1864m sausio 7d vede Magdelena Sleivyte ir susilauke keturiu sunu Antano Dominyko Jono Baltramiejaus ir dvieju dukteru Karolinos ir Onos uzsidirbo statydamas trobas o laisvalaikį paskyre akmens kalimui Yra zinoma kad liaudies menininkas bande jegas ir medzio drozyboje taciau jo netenkino medzio laikinumas ir nepatvarumas todel jis savo kurybine medziaga pasirinko akmenį Del savo atsidavimo akmens kalimui ir originalios kurybos savo kaime J Gedminas buvo pramintas Keistuoliu Ilgus metus liaudies meistras akmenį kaldavo kitu kietesniu akmeniu tik veliau įsigijo metalinį kalta kuris labai palengvino skulptoriaus darba ir praplete galimybes Savo kuriniams J Gedminas rinkdavosi akmenis kuriu forma jam ka nors primindavo paukstį gryba zuvį ar kokį kita daikta Akmenis parsinesdavo net nuo Saukoto Tytuvenu ar Siluvos KurybaDidziausias sio liaudies menininko palikimas Nirtaiciu kapinaites Jas suformavo pats Juozas Gedminas Sis memorialinis ansamblis yra ant elipses formos nedidelio dirbtinio paaukstinimo su akmeniniais varteliais ant kuriu pritvirtintas metalinis kryzius Varteliuose yra iskaltas uzrasas SZWENTA BROMA AMZINA TĖWINEI MuSŲ kuris atspindi pagrindine ansamblio ideja Siose kapinaitese J Gedminui buvo svarbiausi trys paminklai vienas skirtas jo tevams antras 1890 m datai pazymeti kuri matyt buvo labai svarbi skulptoriui o treciajį skulptorius pasistate pats sau Ansamblyje dominuoja grybo sirdies avinelio paukscio aguonos zmogaus formos puosybos elementai Skulptoriaus kuryboje krikscioniskos simbolikos negausu viso labo tik Apvaizdos akis ir kryzeliai Megiamiausi ir originaliausi liaudies meistro naudojami simboliai aguonos ir grybai kurie liaudies mastyme reiskia amzina gyvybes pasikartojima Taip pat skulptorius daznai vartojo nuosirduma ir gailestinguma simbolizuojancias sirdeles ir avinelius J Gedmino kuryba domejosi ir vertino J Gedminas apie savo kuryba Ka tu zmogau padarysi pagalvojau sau jei medzio ir nesukapotu tai vis tiek jis amzinai neislaikytu supus Geriau dirbsiu is akmens Akmuo amzius isbus ir pasakys Cia buvo toks zmogus taip ir taip galvojo ta ir ta veike Uzrase K Skipaitis SaltiniaiAlfredas Sirmulis Lietuviu liaudies memorialiniai paminklai medis akmuo gelezis vadovelis dailes specialybiu studentams Vilnius Vilniaus dailes akad l kla 1999 190 p Skaitmeninis leidinys Senoji lietuviu skulptura kryziai ir koplytelesNuorodosJuozo Gedmino kuriniu virtuali paroda